BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

GMO Europoje: lėtas įteisinimas

Tonio Borgas, naujasis eurokomisaras, atsakingas už sveikatos apsaugą ir vartotojų teises, išlaikė egzaminą Europos Parlamente (EP), kur turėjo atsakyti į nepatogius klausimus apie savo kompetenciją ir pažiūras. Atrėmęs kaltinimus homofobija ir pažadėjęs remti moterų kvotų korporacijų tarybose idėją, T.Borgas aiškiai nepasakė, kokia jo nuomonė apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO).

Katalikas T.Borgas Europos Parlamente turėjo atremti kaltinimus homofobija.

Johnas Dalli, T.Borgo pirmtakas, taip pat maltietis, kuris turėjo atsistatydinti dėl įtarimų piktnaudžiavimu tar­nyba sprendžiant tabako kontrolės klausimus, glumino aplinkosaugos organizacijas savo liberaliu, o kartais - ir itin palankiu požiūriu į genų inžinerijos produktus.

Per kelias savaites, vos tik pradėjęs eiti pareigas, Maltos deleguotas komisaras patvirtino leidimą Vokietijos kompanijos sukurtai genetiškai modifikuotai bulvei „Amflora” - tai buvo pirmas leidimas genetiškai modifikuotam augalui ES nuo 1998 m. ES jau anksčiau buvo suteikusi leidimą auginti kompanijos „Monsanto” genetiškai modifikuotus kukurūzus „MON810″.

Sprendimas dėl dar 20 genetiškai modifikuotų augalų įteisinimo Europoje jau brendo, tačiau Europos Komisija įšaldė sprendimų priėmimą, kai spalio 16 d. J.Dalli buvo priverstas pasitraukti iš sveikatos ir vartotojų teisių komisaro posto. Biotechnologijų bendrovės tai įvertino kaip smūgį ES maisto pramonei ir konkurencingumui.

Gamtosaugos organizacijos „Friends of Earth” atstovė Mute Schimpf portalui EurActiv.com teigė, kad buvusio komisaro darbotvarkė buvusi „aiškiai angažuota GMO naudai” ir išreiškė viltį, kad naujasis eurokomisaras „labiau paisys vartotojų, o ne biotechnologijų kompanijų interesų”.

Šiuo metu septynios valstybės yra uždraudusios auginti ES legalizuotus genetiškai modifikuotus „Monsanto” firmos kukurūzus „MON810″. Tai - Austrija, Bulgarija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija ir Liuksemburgas.

Naujojo EK nario pozicija - mįslė

Naujasis eurokomisaras T.Borgas per klausimus EP atsargiai kalbėjo apie savo poziciją dėl GMO. Jis pareiškė, kad susidarys nuomonę dėl GMO tik tuomet, kai Europos maisto saugos tarnyba (European Food Safety Authority, EFSA) prieis prie aiškios išvados dėl GMO saugumo. Kandidatas į komisarus padarė reveransą europarlamentarams pareikšdamas, kad jam gerai žinomas EP nepritarimas GMO, todėl jis atsižvelgs į šią nuomonę formuodamas savo politiką.

Biotechnologijų plėtrą ginanti organizacija „EuropaBio” neseniai paskelbtame pranešime teigia, kad delsimas įteisinti genetiškai modifikuotų augalų pasėlius daro didelę žalą Europos ūkiui. O saugumas esą nekelia jokių abejonių: „Per 15 metų, kai GMO yra plačiai naudojami ir užima jau 10 proc. planetos pasėlių plotų, nepasitaikė nė vieno pagrįsto atvejo, kuris įrodytų GMO žalą žmogaus sveikatai ar aplinkai”, - rašoma pranešime.

Pranešimų apie galimą žalą vis dėlto būta. Ir ne vieno. Tačiau ar išties tai moksliškai pagrįsta? Dėl to ginčijamasi.

Šiemet plačiai nuskambėjo Prancūzijos mokslininkų tyrimas, kurio metu žiurkės buvo šeriamos genetiškai modifikuotais ir herbicidu „Roundup” nupurkštais kukurūzais. Pasaulį apskriejo siaubingos nuotraukos, kuriose matyti žiurkės su didžiuliais augliais. Graužikai GMO kukurūzais („NK 603″) buvo šeriami pagal kelis scenarijus: buvo duodama tik GMO kukurūzų; buvo duodama GMO kukurūzų, kurie buvo purkšti „Roundup”; buvo duodama kukurūzų ir vandens, kuriame nedidelėmis dozėmis buvo chemikalo „Roundup”.

Chemikalas „Roundup” kartu su genetiškai modifikuotais kukurūzais buvo naudojamas neatsitiktinai, mat šios veislės kukurūzams herbicidas nekenkia, todėl gali būti laisvai naudojamas piktžolėms naikinti. Ar chemikalas gali būti kenksmingas žmonėms? Jo gamintojai teigia, kad ne, nors yra manančių priešingai.

EFSA sukritikavo prancūzų mokslininkų darbą pareikšdama, kad viešai paskelbtas tyrimas yra netinkamo mokslinio lygio ir prastos kokybės, todėl rizikos vartotojų sveikatai vertinimo išvados negali būti grindžiamos šiuo darbu.

Lietuva laikosi atsargios pozicijos

„Aplinkos ministerija nėra išdavusi nė vieno leidimo ar sutikimo apgalvotai išleisti į aplinką nė vieno GMO”, - sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėja Odeta Pivorienė. Pasak jos, Lietuva laikosi atsargumo politikos ir ši nuostata jau daug metų nesikeičia.

Pasak O.Pivorienės, GMO kontrolę Lietuvoje vykdo Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. GMO patekimą į mūsų šalį pasienyje kontroliuoja Augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Tačiau aplinkosaugininkų teigimu, GMO patenka į mūsų rinką nepaisant visų užkardų.

Šiemet spalį vieno Lietuvos ūkininko auginamų rapsų mėginyje buvo aptikta mūsų šalyje draudžiamų genetiškai modifikuotų organizmų pėdsakų. Per dešimt stebėjimo metų, GMO pėdsakas rapsų mėginyje buvo rastas pirmą kartą.

Be to, aplinkosaugininkai perspėja, kad GMO likučių aptinkama genetiškai modifikuotu pašaru šeriamų gyvūnų mėsoje, piene, kiaušiniuose. O pašarus su GMO įvežti į Lietuvą nedraudžiama.

Prof. Antanas Svirskis patvirtina, kad beveik visi į Lietuvą įvežami baltymingi pašarai ir jų mišiniai yra genetiškai modifikuoti ar turi GMO savo sudėtyje, todėl sunku surasti gyvulių ir paukščių mėsos bei pieno produktų, pagamintų nenaudojant GM pašarų.

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius teigia, kad maisto kontrolė mūsų šalyje nėra pakankama. „Jeigu manęs kas nors paklaustų, kas Lietuvoje atsakingas už sveiko maisto politikos formavimą, aš nežinočiau, ką atsakyti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsakinga tik už kontrolę. Sveikatos ministerija tik perrašo iš Briuselio nuleistas direktyvas”, - portale Gmo.lt rašo A.Gaidamavičius.

Šiuo metu mūsų prekybos tinkluose parduodama:

- 19 pavadinimų genetiškai modifikuotų augalinių aliejų,

- 47 pavadinimų saldumynų,

- 99 pavadinimų kulinarinių gaminių, kurių sudėtyje yra GMO

Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse turi būti parašyta, kad maisto produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų.

ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 kukurūzų, 6 rapsų, 5 medvilnės, 2 sojos veislės. Lietuvoje galima prekiauti tik ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais.

Lina Pavalkytė

www.atgimimas.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras