BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gintautas Oželis. Geoenergija. Alternatyva

Pelnas. Šis žodis verčia dažniau plakti mūsų širdis. Dažniausiai mums už šio žodžio slepiasi viskas, ką įsivaizduojame gražiausia: vandenyno pakrantė, palmės, komfortas, vaikų mokslai gerame universitete - viskas, dėl ko gyvename. Pelnas - gyvenimo variklis. Tačiau ne visada gyvename dėl pelno. Gyvename dėl tiesos, grožio, teisybės ir savosios idėjos. Pelnas ilgainiui tampa pilkas, idėja - niekada.

Kaip Lietuvos geotermijos asociacijos narys ir verslininkas, dirbantis šilumos energijos srityje, leidau sau apskaičiuoti geoterminės energijos potencialą Lietuvos teritorijoje. Neskaičiuosiu to, kas sunkiai pasiekiama. Neskaičiuosiu tų galimybių, kurioms įgyvendinti reikia ES finansavimo ar įkeisti turtą banke - apskaičiuosiu tai, kas įmanoma dirbančiam ir šiek tiek taupančiam statistiniam lietuviui, t. y. šilumos siurblių panaudojimo asmeniniame namų ūkyje potencialą ir to panaudojimo pasekmes šalies ūkiui.

Pradžioje šiek tiek bendros informacijos.

Šildantis individualius namus geotermine energija, išlaidos maždaug atitinka išlaidas šildantis malkomis. Žinoma, atpuola malkų krovimas, sandėliavimas, kasdienis leidimasis į katilinę ir rankų plovimas. Kai kam tai smulkmena, bet mano namiškiai šias pareigas labai noriai perleido man. Pasitiki, matyt.

Išlaidos dujoms arba mokesčiai centralizuotos šilumos tiekėjams su šildymu geotermine energija net nelygintini. Gyvenamųjų namų bendrijos gyventojai už kuklų butuką įpratę gauti sąskaitas po 500 Lt ir niekaip nesupranta, kaip sąskaita gali mažėti per pusę. O pusę jos apmoka gamtoje sukaupta šiluma.

Taip pat šilumos specialistai žino, kad 100 m gylio gręžinyje cirkuliuojantis alkoholio pagrindu pagamintas neužšąlantis skystis perduoda šilumokaičiui apie 7 KW per valandą energijos. Apie tokį gręžinį susidaro apie 1 m šalčio zona - vadinamasis įšalo efektas. Šis dydis skaičiavimams svarbus, nes jis nurodys, kiek arti vienas kito galimi šilumos siurblio giluminio kontūro zondai. Taigi, paprastos dėlionės dėka matome, kad kuklaus lietuviško nuosavo namo 100 m2 sklypo plote galima saugiai įšgręžti 36 energijos paėmimo gręžinius, iš kurių gauti 252 KWh energijos. Daug tai ar mažai? Ne visiškai „kiauras” vidutinis lietuviškas namas, kuriame yra bent jau plastikiniai langai, sunaudoja 13 KWh šilumos energijos. Taigi, 10 m2 * 10 m2 žemės lopinėlis, kuriame telpa vos kelios braškių lysvės, gali duoti tiek šilumos, kiek jos užtekų dar 10 namų šildyti.

Vėl į pagalbą pasitelkiame matematiką ir apskaičiuojame, kad viename kvadratiniame kilometre (1 000 000 m2) akumuliuota 2 520 000 KW šiluminė galia.

Taigi, 1 km2 - 2,52 MW. Bet juk tai elektrinė, pusė Ignalinos AE šiluminio galingumo!

Taigi, kas nutiks, kai visuomenei, namų ūkių šildymui bus pasiūlyta prieinama alternatyva organinio kuro deginimui?

Visų pirma tvirtą NE pasakys politinės partijos ir jų rėmėjai. Toliau NE pasakys centralizuotos šilumos tiekėjai, organinio kuro tiekėjai, Geologijos institutas pasipiktins išgręžiotomis gelmėmis ir tikriausiai LR aplinkos ministerija pasiūlys Aplinkos apsaugos įstatymą, reglamentuojantį šilumos siurblių įrengimo, apmokestinimo ir lizencijavimo tvarką. Banginiai, žinoma, praslys. Kiti liks ten, kur jiems ir vieta, - šone.

Ką gi daryti visuomenei, kuriai mušama per rankas ir sakoma: nu-nu-nu? Nesijaudinti visuomenei reikia. Maitintis reikia. Visa kita padarys mūsų žmonų nepasitenkinimas šildymo sąskaitomis ir Europos Sąjungos direktyvos. EU direktyvos reikalauja 2020 m. 20 % energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių

Tai nuobodūs skaičiai, bet vis dėlto perskaitykime:

„EU direktyva dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių išteklių”. Kokia šio pasiūlymo nauda?

Iki 2020 m. tikimasi tokios naudos:

* Per metus išmesti 600-900 mln. tonų mažiau CO2, taip sulėtinti klimato kaitą ir paskatinti kitas šalis imtis tokių pat veiksmų.
* Per metus suvartoti 200-300 mln. tonų mažiau iškastinio kuro, kurio didžioji dalis importuojama, ir taip užtikrinti patikimesnį energijos tiekimą Europos piliečiams.

Visa tai kainuos 13-18 mlrd. EUR per metus. Investavus šias lėšas sumažės atsinaujinančios energijos technologijų, kurias naudojant bus tiekiama vis daugiau energijos, kaina.

Kam visa tai naudinga?

* Sumažinus išmetamų šiltnamio dujų kiekį ir padidinus energijos tiekimo patikimumą, naudos turės visi piliečiai.
* Bus paskatinta pažangiausių technologijų sektorių plėtra, atvertos naujos ekonominės galimybės ir galimybės kurti darbo vietas, visų pirma kaimo vietovėse.

Kiek man tai kainuos?

* Šiandien atsinaujinanti energija yra brangesnė už energiją, gaunamą iš tradicinių išteklių, tačiau didėjant naftos kainoms padėtis gali greitai pasikeisti. Daug valstybių narių jau padeda vartotojams sumokėti didesnę atsinaujinančios energijos kainą.”

Ispūdinga ? Sakyčiau - rimta.

ES direktyvos palauš mūsų politikus, o siaurėjantys Palangos paplūdimiai labai greitai suformuos visuomenės nuomonę, kad gyvenimas su geoenergetika reiškia poilsį Palangoje. Juk nesinori poilsio prie jūros, Smiltynėje, keisti į poilsį prie jūros, ties Mažeikiais. Didi nepasitenkinimo galia.

Taigi, kas nutiks visuomenėje staiga pamilusioje atsinaujinančius energijos šaltinius?

Lietuvoje per metus pastatoma apie 7000 individualių namų, tebūnie pusė iš jų panorės šildytis švaria energija. Kaip praktikas galiu pateikti skaičių, kad vienam objektui nuo pirminio projekto parengimo iki projekto įgyvendinimo reikia 200 darbo valandų. Visiems 3500 objektų reikėtų 370 greitai besisukančios darbuotojų komandos. Atrodo niekis - 370 žmonių turėtų darbą. Bet objektų Lietuvoje juk ne 3500, o 100 000… Rodos, reikėtų 4-5 proc. Lietuvos bedarbių armijos mobilizacijos…

Tai ko gi realiai trūksta, kad patrauklus verslo procesas pradėtų suktis spartesnėmis apimtimis, kad bedarbių armija tirptų, o oro uostose trumpėtų išvykstančiųjų eilės?

Skaitytojas, žinoma, žino atsakymą - kainos, patrauklios kainos reikia! Normalios - įkandamos. Ne 50 000 Lt, o pasiekiamose - 15 000 Lt ribose. Su tokia kaina dujininkai nepasiginčys, juk sąskaita už šildymą, šildantis šilumos siurbliu, bent dviem trečdaliais mažesnė. Šilumos siurblio katilinė atsipirktų per 4-5 metus..

Kas gi kiša koją? Šiandien priimtinai kainai koją kiša didžiųjų šilumos siurblių importuotojų - montuotojų godumas. O iš esmės jie kitaip ir negali. Patikimos įrangos kainas nustato įrangos gamintojas, sėdintis mieloje, senojoje Europoje. Negali juk jis savo darbuotojams mokėti lietuviško atlyginimo, tenka mums prisitaikyti prie jo teisingų kainų lygio supratimo. Šis supratimas virsta 20 000 litų mūsų parduotuvėse stovinčių šilumos siurblių kaina. Bet yra vienas bet. Susipirkę tas pačias detales, tą patį valdymą ir elektroniką, pridėję lietuviškų darbo rankų prakaitą - siurblį Lietuvoje surenkame už perpus mažesnę kainą - už 10 000 Lt. Vadinasi, rezervą turime. Kita esminė šilumos siurblio įrangos kainos dalis - šilumos siurblio gliukolinio kontūro įrengimas. Šilumos siurblio veiksmingam darbui užtikrinti reikalingas bent 300 m giluminis kontūras. Sočiosios Europos atstovas, mūsų rinkos dalyvis, žinoma, pasiūlo efektyvų sprendimą. Labai gerą, patikimą ir greitai gręžiančią gręžimo įrangą. Bėda viena - gręžimo įrangos kaina labai, labai didelė. Naujo visureigio kaina - niekis, palyginti su gręžimo įrangos kaina. Tas atsiliepia ir vartotojui. 300 m gręžinys kainuoja apie 20 000 Lt. Suminė 40 000 litų kaina pradeda kandžiotis, ir šilumos siurblys virsta turtuolių preke. Na, bet lietuviškas lankstumas vėlgi randa išeitį. Tą patį gylį pasiekianti įranga gali sudaryti vos 4 visureigio ratų ir žibintų komplekto kainą. Nelygu kurioje šalyje ieškai įrangos. Atitinkamai ir gręžinio kaina vartotojui sumažėja iki 4000-5000 Lt. Tokios sumos jau visiškai priimtinos, ir už 15-20 tūkstančių kiekvienas namo savininkas gali turėti nuosavą šilumos šaltinį ir nebereikės mokėti sąskaitų už šildymą…

Nuosavas gamtos energijos šaltinis turi ir dar vieną pliusą - jis amžinas. Žiemą jis šildys, vasarą - vėsins, jis niekada nesibaigs ir niekada nepavirs radiacijos ar kitokio purvo šaltiniu. Juo naudositės Jūs ir Jūsų vaikai. Kažin ar arabų šeichas tiek vertina savo naftos bokštus? Nafta juk vieną dieną baigsis.

Mūsų kasdienybės bėda - skubėjimas. Mes privalome viską pasiekti greitai, čia ir dabar. Greitai nulėkti į darbą, greitai pasiekti rezultatą, staigiai pasišildyti fusfabrikatį, greitai įsimylėti, greitai vesti ir, žinoma, staigiai susitvarkyti gyvenimą. Panašiai ir energetikoje. Gręžk giliau, išsiurbk daugiau, parduok brangiau. Įjunkime į šią skubėjimo grandinę šiek tiek meilės gamtai, šiek tiek meilės sau. Nekonfliktuokime su aplinka. Išgirskime pavasario paukšcius ir bangų mūšą. Juk ne amžinai visa tai girdėsime. Rinkimės žaliąją energiją. Tik ji mūsų vaikams leis matyti tą pasaulį, kokį matėme mes.

Bernardinai.lt infomacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras