BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gelbėkite, šikšnosparnis kambaryje!

Ar žinote, kad ir Lietuvoje gyvena vieninteliai savarankiškai skraidantys žinduoliai? Jūs juos žinote - tai vienų mylimi, bet daugumos paniškai bijomi šikšnosparniai. Siaubo filmų kūrėjų lakios fantazijos sukurtas ir mistiško gyvenimo būdo tarsi patvirtintas grėsmingas šių žvėrelių įvaizdis yra visiškai priešingas tikrajam jų charakteriui ir paniška jų baimė nepagrįsta.

Ir kiek bandyta įtikinti, kad šikšnosparnių nereikia bijoti, kad Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai kraujo nesiurbia, į plaukus nesivelia, o palėpėje apsigyvenę nelaimės neprišaukia, šikšnosparnių baimė taip giliai įsišaknijusi žmonių sąmonėje, kad užtenka šiam naktiniam skrajūnui šmėkštelėti virš galvos ir visos tiesos pasimiršta. O jei dar susitinkama akis į akį…

Susitikimai su šikšnosparniu dažniausiai įvyksta netikėtai. Jį galima aptikti rūsyje, palėpėje, žiemai paruoštų malkų rietuvėje, palindusį po palange ir pan. O pasitaiko, kad įskrenda į butą, ofisą ar kitą žmonių naudojamą patalpą. Čia jie patenka ne specialiai - vasaros antroje pusėje dažniausiai tai būna jauni ir nepatyrę gyvūnėliai, kurie dar neturi dienojimo vietų paieškos patirties ir nėra gerai įvaldę echolokacijos subtilybių. Įsibėgėjus rudeniui, per patį šikšnosparnių migracijos piką, šie žvėreliai į žmonių naudojamas patalpas įskrenda jau švintant skubėdami susirasti dienojimo vietą, nes tuo laiku jie turi spėti ne tik nuskristi nemažą atstumą iki žiemaviečių ir pakeliui susirasti maisto, bet kai kurių rūšių šikšnosparniai - ir „atšokti vestuves”. Žiemą pas žmones dažniausiai apsilanko tie šikšnosparniai, kurie pasilikę žiemoti Lietuvoje, tačiau pasirinkę netinkamas žiemavietes - spustelėjus šaltukui jiems pasidaro per šalta ir tuomet jie skubiai ieško naujos vietos. Kai spaudžia šaltukas, tam laiko jie nelabai turi, todėl ir skuba. Iš tiesų priežasčių, kodėl šikšnosparnis pateko į žmonių naudojamas patalpas gali būti daug ir įvairių, tačiau tame nieko blogo pranašaujančio nėra.

Patalpoje aptikus šikšnosparnį nereikia pulti vyti jo lauk. Šikšnosparnis, supratęs, kad pateko ne visai ten, kur norėtų būti ir yra nepageidaujamas, pats ieškos būdų kaip išskristi iš patalpos lauk, ar bent kuo saugiau pasislėpti. Jei už lango šilta ir sutemę, tereikia atidaryti langą ir palaukti, kol užklydęs žvėrelis pats išskris. Jei jį aptikote dieną ar vakare atidarius langą gyvūnėlis nesiruošia skristi lauk, tuomet reiktų nutaikyti progą, kai jis ramiai tupi ant sienos ir uždengti dėžute ir pamažu kietesnio popieriaus lapą įterpiant tarp sienos ir dėžutės uždengti šikšnosparnį dėžutės viduje ir vakare išnešus į lauką išleisti. Bet jei šikšnosparnis pas jus apsilankė žiemą, vyti į lauką jau nereikėtų - vargu ar žvėrelis sugebės greitai susirasti saugią slėptuvę ir greičiausiai žus. Šiuo atveju geriausia išeitis - kreiptis į šikšnosparnių apsaugos specialistus. Lietuvos gamtos fondas, įgyvendindamas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Susipažinkite - šikšnosparniai” įsipareigoja 2013 metais esant būtinybei atvykti pas visus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje gyvenančius žmones ir pasirūpinti į gyvenamąsias ar darbo patalpas įskridusiais ar netinkamai žiemavietę pasirinkusiais šikšnosparniais. Tad jei esate vilnietis, drąsiai kreipkitės į Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistą Remigijų Karpušką tel. tel. +370 684 63709. Jei gyvenate kitame mieste, tuomet rekomenduojame susisiekti su Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininku Deividu Makavičiumi (Mažeikiai) tel. +370 620 30707.

Visi Lietuvos šikšnosparnių tyrėjai šia veikla užsiima visuomeniniais pagrindais, todėl šikšnosparnių paėmimas ir išgabenimas į tinkamą žiemavietę yra vykdomas laisvu nuo pagrindinių darbų metu. Todėl tikimės supratingumo, kad specialistai atvyks tik po kurio laiko. Jei atvykimas užtruks ilgiau nei dieną, reikia šiek tiek pasirūpinti šikšnosparniu:

1. Jei nenugalite šikšnosparnių baimės, tuomet geriau palikite jį ten, kur aptikote ir, apsišarvavę kantrybe, laukite.
2. Jei nebijote, tuomet susiraskite sandariai užsidarančią, tačiau orui pralaidžią dėžutę (šikšnosparniai gali išlysti ir per 1 cm tarpą). Iš patirties galiu pasakyti, kad tam puikiai tinka dėžutės, kuriuose buvo supakuoti batai. Dėžutės vidaus nereikia nei iškloti medžiaga, nei pridėti popieriaus.
3. Dėl savo ir šikšnosparnių saugumo užsimaukite pirštines, sugaukite šikšnosparnį ir jį įdėkite į dėžutę.
4. Šikšnosparnio maitinti nereikia - atšalus orams jo organizmas jau prisitaikęs vartoti mažiau maisto, todėl jo paprasčiausiai nesuvirškins. Patyręs stresą šikšnosparnis maitinsis, tačiau naudos iš to tikrai nebus.
5. O štai atsigerti jiems reikia: į dėžutę įdėkite seklų indelį (tam tinka dangtelis nuo stiklainio) su vandeniu. Galima į indelį įdėti ir vatos, kuri sugers vandenį - šikšnosparniai sugeba atsigerti ir laižydami drėgną vatą.
6. Uždarytą dėžutę su šikšnosparniu nuneškite į vėsia, tačiau nešaltą vietą, ir palikite, kol jos pasiimti atvažiuos šikšnosparnių apsaugos specialistas. Tik įsitikinkite, kad dėžutės nepasieks jūsų augintiniai. Jei išnešate į rūsį, tuomet reikia įsitikinti, kad jos nepasieks pelės ar žiurkės.

Mums svarbi visa informacija apie Jūsų aptiktus šikšnosparnius, todėl laukiame jūsų skambučių tel.: +370 684 63709, Remigijus ir +370 620 30707 Deividas.

Iš anksto dėkojame, kad esate neabejingi šiems gyvūnams.

Lietuvos gamtos fondo informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras