BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gamtotvarkos darbai Salantų regioniniame parke

Salantų regioniniame parke ir už jo ribų esančiame draustinyje buvo baigtas vykdyti projektas „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)”, dalinai finansuotas iš ES lėšų. Jo metu vyko gamtotvarkiniai darbai trijose ekologinio tinklo „Natura 2000″ teritorijose: Kulalių riedulyne, Erlos ir Salanto upių senslėniuose ir Šventosios upės slėnyje ties Margininkais.

Kiekviena „Natura 2000″ teritorija yra skirta konkrečioms augalų buveinių ar paukščių, gyvūnų, augalų rūšims ir jų gyvenamosios aplinkos bei augimvietėms išsaugoti. Viena iš tokių teritorijų, skirtų griežlės apsaugai, yra Erlos ir Salanto upių senslėniai. Šiose trąšiose upių slėnių pievose nuo seno buvo ganoma, šienaujama, todėl nenuostabu, kad ir griežlės čia rado tinkamą vietą gyventi, maitintis ir vesti jauniklius. Kadangi dalis pievų pradeda užželti krūmais, užsisėja savaiminiais medeliais, jose įsigali aukštažolė augalija. Tokios pievos virtusios krūmynais jau nėra tinkamos griežlėms veistis. Šių paukščių skaičius pamažu mažėja, jie traukiasi iš buvusių savo gyvenamųjų vietų.

Pasak Salantų regioninio parko vyr. specialistės Astos Bagočienės, siekiant išsaugoti griežles ir joms tinkamas buveines, dalyje „Natura 2000″ Erlos ir Salanto upių senslėnių teritorijos buvo pradėti vykdyti gamtotvarkiniai darbai: kertama ir išvežama sumedėjusi augalija (menkaverčiai medžiai ir krūmai). Sutvarkytos ir išvalytos nuo menkaverčių krūmų pievos tapo patrauklios ir žemės sklypų savininkams, ketinantiems ūkininkauti, ir čia besiruošiančioms perėti griežlėms.

Tokios pačios gamtotvarkinės priemonės buvo taikomos ir kitoje Salantų regioniniame parke esančioje „Natura 2000″ teritorijoje - Kulalių riedulyne. Ši vietovė yra skirta Europos Bendrijos svarbos gamtinėms augalų buveinėms: viržynams, kadagynams, melvenynams ir rūšių turtingiems briedgaurynams išsaugoti, kurių kiekvienai yra būdinga savita struktūra ir augalų rūšinė sudėtis. Toks ir šios teritorijos gamtotvarkos plano tikslas - išlaikyti minėtų buveinių bei retų augalų ir gyvūnų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę, išsaugant ir pagerinant esamas sąlygas.

Skuodo rajone Šauklių kraštovaizdžio draustinyje esantis Kulalių riedulynas yra antras pagal dydį Lietuvoje, kurių iš viso tėra išlikę vos keli riedulynai. Čia yra ir valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas - Kulalių skaldyklos akmenynas. Riedulyne randama ir keletas labai retų, išnykstančių Lietuvos Raudonosios knygos kerpių, augalų ir paukščių rūšių, pavyzdžiui, tokių kaip tetervinas. Tačiau visoms šioms gamtinėms vertybėms gręsia išnykimas. Mat nustojus ganyti, teritorijoje pradėjo želti menkaverčiai krūmai, apaugti rieduliai ir kisti čia vyraujanti augalija. Besiformuojantys krūmynai vis mažiau palieka atvirų pievų plotų, kuriuos taip mėgsta ne tik šiliniai viržiai, stačiosios briedgaurės, bet ir tetervinai. Todėl minėto projekto metu 22 ha riedulyno buvo sutvarkyta, kad būtų išsaugota Kulalių riedulyne aptinkamos retos ir nykstančios gamtinės vertybės.

Gamtotvarkinės priemonės 2009-2010 m. buvo vykdytos ir už Salantų regioninio parko ribų, taip pat „Natura 2000″ buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje Šventosios upės slėnyje, ties Margininkais. Tai yra dalis Margininkų botaninio-zoologinio draustinio. Tik šiuo atveju, teritorija yra svarbi jau kitokioms Europos Bendrijos svarbos pievų ir miškų buveinėms atkuti, palaikyti ir išsaugoti (stepinėms pievoms, eutrofiniams aukštiesiems žolynams, aliuvinėms pievoms, šienaujamoms mezofitų pievoms, miškapievėms ir aliuviniams miškams). Šventosios upės slėnyje susiformavę saviti gamtiniai kompleksai. Čia aptinkama itin reta ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje - miškapievių buveinė bei ypatingai reta Lietuvoje pievų bendrija - melsvasis mėlitynas (įrašyta į LR augalų bendrijų raudonąją knygą). Be to, žemuosiuose salpos lygmenyse plytinčiuose trąšių, drėgnų pievų ir vingiorykštynų plotuose auga retos ir saugomos bei riboto paplitimo augalų rūšys. Būtent tokiose atvirų pievų buveinėse telkiasi saugomų augalų augimvietės. Nesiimant aktyvių ir nuolatinių tvarkymo priemonių, dauguma teritorijoje esančių vertybių tiesiog sunyktų.

Būtina atnaujinti tradicinį pievų, o tuo pačiu ir buveinių, naudojimą: šienavimą ir gyvulių ganymą, prieš tai pašalinus menkaverčius krūmus ir savaiminius medžius. Pastarieji darbai jau įgyvendinti net 31 ha Šventosios upės slėnio žemėje. Nušienavus ataugusias atžalas, buvo sudarytos sąlygos privatiems žemės sklypų savininkams, ūkininkams naudoti ar nuomoti sutvarkytas pievas, dalyvauti kaimo plėtros programos priemonėse.

Minėto projekto metu visose tvarkytose „Natura 2000″ teritorijose buvo pastatyti informaciniai stendai, nes svarbu informuoti ir supažindinti lankytojus bei vietinius gyventojus su „Natura 2000″ teritorijomis, jose aptinkamomis gamtinėmis vertybėmis bei jų apsaugos poreikiais ir gamtotvarkos priemonių svarba.

„Natura 2000″ ekologinis tinklas jungia trapiausias ir vertingiausias natūralias buveines bei rūšis, kurios yra ypatingai svarbios visos Europos, ne tik Lietuvos, biologinei įvairovei. Šioms „Natura 2000″ teritorijoms yra rengiami gamtotvarkos planai. Jie numato konkrečias gamtotvarkines priemones ir veiklas, kuriomis saugomų rūšių ir natūralios buveinės turėtų būti atkurtos, išsaugotos bei palaikoma palanki jų apsaugos būklė.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija, nuotraukoje - Salanto slėnis po sutvarkymo

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras