BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Europietiškas požiūrių į klimato kaitą portretas

Pusė Europos gyventojų mano, jog klimato kaita yra antra pagal svarbą pasaulinio masto problema. Kaip pastebi mokslininkai, klimato kaitos keliamų grėsmių suvokimas pastaruoju metu auga. Svarbesne laikoma tik skurdo, bado bei geriamojo vandens stokos problema. Įdomu - europiečiams klimato kaita atrodo netgi grėsmingesnė nei ekonominė krizė.

Žinoma, nereikia pamiršti, kad statistika - tik apibendrinantys vidurkiai. Štai lietuviams, kaip ir čekams, graikams, italams bei kipriečiams, pačia rimčiausia pasauline problema atrodė ekonominė krizė. Klimato kaitą kaip pačią svarbiausią problemą žymėjo Liuksemburgo, Danijos, Maltos ir Švedijos gyventojai.

Kaip pastebima Eurobarometro ataskaitoje, susirūpinimas klimato kaita labiausiai priklauso nuo respondento išsilavinimo - kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo labiau individas linkęs išreikšti susirūpinimą klimato kaita. Didžiausią sąmoningumą šios problemos atžvilgiu turi studentai. Sociologas čia nesunkiai įžvelgia mokymo programų poveikį. Europos šalyse klimato kaitos problematika įtraukta į įvairių krypčių mokymo programas. Paklauskite studentų ar per kurią nors paskaitą jie yra kalbėję apie klimato kaitą - beveik visi atsakys „Taip”. Poveikis sąmoningumui panaudojant švietimą kaip įrankį - akivaizdus.

Aiškinantis duomenis taip pat pastebėta, jog susirūpinimas klimato kaita statistiškai reikšmingai susijęs su asmeninės atsakomybės pojūčiu. Vyrauja tendencija - kuo labiau susirūpinęs, tuo labiau jaučiasi turįs asmeniškai prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemą. Visgi tik vienas iš penkių europiečių pažymėjo, jog pirmiausiai už kovą su klimato kaita kiekvienas turi būti atsakingas asmeniškai. Europiečiai labiau linkę šią kovą palikti nacionalinėms vyriausybėms, Europos sąjungai arba verslo atstovams.

Paklausus, ar realiai ėmėsi veiksmų klimato kaitos problemai spręsti, daugiau nei pusė europiečių atsakė „Taip”. Čia vėlgi išsiskiria lietuviai, kurie kartu su latviais, estais, lenkais ir rumunais sudaro penketuką šalių, kurių gyventojai yra pasyviausi, t.y. mažiausiai linkę imtis konkrečių veiksmų klimato kaitos problemai spręsti (aktyviausi - Švedijos, Slovėnijos ir Liuksemburgo gyventojai).

Sociologų teigimu, augantis europiečių (o lietuvių - ypač) atsakomybės delegavimas politinėms institucijoms susijęs su politizuotu taip vadinamuoju „viešuoju diskursu”. Visuomenę per žiniasklaidos priemones ar kitais kanalais nuolat pasiekia „kalbėjimas” apie klimato kaitą. Tai, kas kalba, ką kalba, kaip kalba turi didžiulį poveikį visuomenės nuomonei.

Visų pirma, padažnėjęs publikacijų ar laidų apie klimato kaitą kiekis „pasufleruoja” gyventojams, kad tai - rimta problema (juk nekalbėtų tiek daug, jei tai nebūtų rimta). Antra, tai kas yra kalbama apie klimato kaitą dažnai tampa klišėmis, šablonais, kuriais gyventojai vėliau remiasi patys diskutuodami apie klimato kaitą. Kadangi klimato kaita yra kasdienybėje pojūčiais neapčiuopiamas dalykas, žiniasklaidos padiktuota klimato kaitos samprata lengvai įsišaknija viešojoje nuomonėje. Trečia, svarbu kas kalba, - kieno veidai ir pavardės nuolat šmėžuoja pranešimuose apie klimato kaitą. Sociologai yra pastebėję, kad, pvz., populiarieji dienraščiai Lietuvoje kalbėdami apie klimato kaitą nuolat remiasi politikų, Europos sąjungos institucijų atstovų nuomonėmis. Tad gyventojams švelniai peršama nuomonė, jog būtent šios politinės figūros žino daugiausiai ir todėl yra labiausiai atsakingos už klimato kaitą. Užribyje lieka mokslininkai, nevyriausybinės organizacijos ar piliečių susibūrimai.

Taigi, viešieji diskursai, dažniausiai vykstantys žiniasklaidos scenose, smarkiai veikia visuomenės nuomonę, leisdami gyventojams suprasti, kokios temos yra „karščiausios”, kas „turi” apie jas kalbėti ir kaip reikia tuos klausimus vertinti.

Apibendrinant galima pasakyti, jog švietimo ir vis garsėjančių diskursų pagalba Europoje turime augantį susirūpinimą klimato kaita bei ryškėjančią atsakomybės delegavimo politinėms figūroms (o ne verslui, mokslininkams, nevyriausybinių organizacijų atstovams ar piliečiams) tendenciją.

Parengė doc. dr. Audronė Telešienė,
Kauno technologijos universitetas, Sociologijos katedra
Straipsnyje remiamasi duomenimis, pristatytais Specialaus Eurobarometro-372 ataskaitoje (2011)

“Žalioji Lietuva” informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras