BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Europėjant ekologijos mažėja

Rasa Žalynaitė parašė knygą apie Japoniją “Šokantis sušis, arba Gaidžin gyvenimas Tekančios saulės šalyje”. Viename iš skyrių autorė nagrinėja japonų ilgaamžiškumo klausimą. Anot jos, tradiciniai japonai, kurie dabar yra virš šešiasdešimties rūpinasi savo kūnu ir siela, todėl turėtų gyventi taip pat ilgai ir sveikai kaip jų protėviai. Tačiau dabar situacija Japonijoje keičiasi.

“Keičiasi vertybės, gyvenimo būdas. Į Vakarus žvelgiama kaip į kultūrą, kuria reikia sekti. Šokoladas, pyragaičiai, sausainiukai, duonos gaminiai, gausybė padažų, mėsos patiekalai šalyje jau įsigalėjo. Tačiau ne jie daro didžiausią žalą. Tekančios Saulės šalies žemės ūkis ir maisto pramonė nebeišsiverčia be didžiulio kiekio chemikalų ir įvairiausių priedų. Kartą Mijuki san pranešė man džiugią žinią: kažkokiam ūkininkui pagaliau pavyko išauginti obuolius nenaudojant trąšų.

- Jis pirmasis visoje šalyje. Tikimasi, kad tai lems perversmą žemės ūkyje, - džiūgavo ji.
Tik pečiais patraukiau:
- Pas mano tėvus viskas be chemikalų, tik ant natūralaus mėšlo auga. Negi patys save chemija maitinsime?

Mijuki manęs nesuprato. Tą pusdienį ji vis klausinėjo, kaip gali būti, kad daržovės ar vaisiai auga be trąšų. Kaip man iš pradžių buvo nesuprantami visi vienodai gražūs ir saldūs obuoliai parduotuvėse, taip jai - mūsų natūraliai auginami vaisiai ir daržovės atrodė lyg mitas iš praeities.” (p. 199)

Ne tik Japonai, bet ir mes žiūrime į Vakarus, kaip į kultūrą, kuria norime sekti. Kitaip sakant, po truputį Europėjame. Europėjimas, žinoma, atneša materialinės naudos, pakelia šalies materialinį pragyvenimo lygį, tačiau, deja, atima sveikatą, sveikus produktus.

Europėdami matome vis daugiau produktų, kurie vadinami ekologiškais, natūraliais, tačiau tai tik etiketės. Prieš 20 metų neturėjom nė vieno produkto vadinamo ekologišku, tačiau produktai parduotuvėse buvo sveikesni.

Nors kuriamas toks įvaizdis, kad Tarybų sąjungoje buvo labai negeras maistas, dar daugiau chemizuotas, į dešreles pridėdavo tualetinio popieriaus ir pan., tačiau pasigilinę galime suprasti, jog tai netiesa. Žinoma, būdavo tokių dalykų, tačiau didžioji dalis maisto buvo sveikesnė.

Apie tai byloja paprasčiausi pavyzdžiai. Pienas galiodavo vieną dieną. Jis buvo šviežias, pats geriausias. Dabar parduotuvėse turime pieno, kuris galioja net metus laiko. Ar tai geras pienas? Kitas dalykas - pakuotė. Pilstydavome pieną į stiklo tarą, vėliau ją grąžindavome į parduotuvę ir neteršdavome pakuotėmis aplinkos. Maža to, buvo skaičiuojama kiek pieno iš tikrųjų reikia vietos gyventojams ir daugiau nevežama, negaminama. Jei padidėdavo pieno poreikiai, tai ir pieno imdavo vežti daugiau į parduotuvę, jei sumažėdavo, tai ir pieno atveždavo mažiau. Tokia sistema sunaudodavo mažiau kuro transportavimui, nei dabartinė, kai į parduotuvę pienas vežamas kasdien iš 20 skirtingų gamintojų, kurie yra nutolę nuo parduotuvės po 100 - 200 kilometrų.

Anksčiau buvo mažiau konservantų. Išsivysčiusios šalys turi stipriai išvystytą konservantų, stabilizatorių ir kitų emulgatorių pramonę ir todėl dabartiniuose produktuose jų yra daugiau.

Skonio stipriklių, bukinančių mūsų skonio receptorius, nebūdavo. Anksčiau valgydavome tikrus produktus. Pavyzdžiui, bandelės būdavo skanios, nes buvo kepamos iš miltų, kiaušinių, cukraus. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bandelės pasidarė neskanios, nes vietoje kiaušinių dedami kiaušinių milteliai arba išvis kiaušinių produktai nededami pakeičiant juos purikliais, rišikliais ir stabilizatoriais bei dirbtiniais kvapais. Ir tie patys kiaušiniai dabar nėra tokie geri kaip anksčiau, nes šiuolaikiniuose pramoniniuose paukštynuose paukščių laikymo sąlygų ir pašarų kokybė prastesnė.

Kad Europos Sąjungos kokybės standartai yra prasti patvirtina ir šiomis dienomis vykstantis pieno skandalas. Rusijai sumažinus pavojingų medžiagų kiekio normas piene Europos Sąjungos produktai neatitiko naujų reikalavimų.

Ir taip yra ne tik su pienu. Europos Sąjungos maisto kokybės standartai yra žemi. Tuo įsitikinsime kai Rusija sugalvos nuleisti kokybės kartelę ir kitiems produktams - mėsai, kiaušiniams, daržovėms, vaisiams. Ekologinė žemės ūkio produkcija šiuo metu Lietuvoje sudaro tik keletą procentų ir yra neskatinama bei neremiama. Visa kita sudaro abejotinos kokybės produktai, nors mums ir sakoma, kad jie atitinka neva griežtas Europos Sąjungos normas.

Belieka tik pasidžiaugti, kad dar ne visiškai sueuropėjome ir vis dar turime šiek tiek natūralios gamtos bei sąlygiškai sveikų maisto produktų. Japonų situacija maisto pramonės srityje yra blogesnė.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras