BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Erlandas Paplauskis: man ne „dzin“

Ši publikacija - tai atsiprašymas, kad „Atgimime” nesuderinę paskelbėme aplinkosaugininko Erlando Paplauskio privatų komentarą apie kaštonų gelbėjimo talką. Kartu bandome nagrinėti, kas vis dėlto gamtosaugoje svarbiau. Kodėl skirtingi veiklos laukai išskiria žaliuosius?

Erlandas Paplauskis: „Ne viskas žalia, kas žaliais lapais dengiama.”

Erlandas Paplauskis - užsiėmęs ir patyręs gamtosaugos karys, todėl tai, kad skyrė laiko paauklėti „siautėjantį” „Respublikos” lygio „žurnaliūgą”, yra garbė. Būtent jo iniciatyva pabendravus susidarė įspūdis, kad atleidome kits kitam kaltes ir, įvairiai apsivardžiavę, vis dėlto atlėgome.

- Pradėkime nuo Tavo pretenzijos.

- Mano privatus pokalbis, atsakymas į privatų laišką, buvo be mano žinios publikuotas „Atgimime”. Nieko bloga nebūtų, mano nuomonė ten tiksliai išreikšta, gal tik nenagrinėjau išsamiau visų hipotezių apie galimus genetinius defektus ir klimato atšilimo poveikį, bet viešai kalbėdamas stengiuosi buityje kartais vartojamų keiksmažodžių ar šiaip rusizmų nevartoti. Dėl kalbos kultūros. Todėl natūraliai tikėčiausi prieš publikavimą atsiklausimo. Sutikimą duočiau tikrai, bet po kalbos kultūros redakcijos. Tad jei jau buvo iš vieno mano laiško neredaguota įdėta viena nuomonės dalis, tai prašau įdėti ir kitą dalį, kuri taip pat buvo mano laiške ir yra tos pačios diskusijos dalis. Mat apie kaštonų gelbėjimo akciją manau kiek daugiau negu tik tai, kad man ji „pofik”. Iš tiesų yra blogiau. Man nyku ir gaila, kai partinukai ir politinės partijos, apeliuodamos į ne itin išprususį Lietuvos elektoratą ir žinodamos, kad rimta aplinkosauga ir tikra ekologija nesužadins jokio palaikymo masėse, imasi pačių kvailiausių veiksmų, siekdamos pasiviešinti. Po gamtos gelbėjimo priedanga imamasi gelbėti gulbes, kaštonus. Kitaip tariant, tai, kas yra gražu, bet visiškai ekologiškai nereikšminga ir yra ne ekologijos, o kultūros sritis, bet suprantama balso teisę turintiems emocingiems rinkėjams. Tad tokios akcijos tik patvirtina žaliųjų sąjūdžio, kaip pseudožaliųjų, įvaizdį, kurių tikslas vienas - užtikrinti partijos pirmininkui vietą europarlamente. Todėl nenustebsiu, jei artimiausiu metu žmonės bus kviečiami gelbėti šąlančių gulbių, kurios dėl besaikio ir neprotingo „gelbėjimo” - penėjimo batonais, pamiršo instinktus, nebeskrenda žiemoti į kokią Gdansko įlanką ir taip įgyja pranašumą prieš kitas vandens paukščių rūšis. Sparčiai plisdamos išstumia kitas rūšis ir jau daro žalą - mažina šalies bioįvairovę. Tiesą sakant, aš ir čia manau, kad viskas susireguliuos, susireguliuotų jau šiandien vien nustojus joms pilti jovalo maišus, kaip penimoms kiaulėms, ir nieko čia „gelbėti” nereikia. Tuo tarpu žalioji partija aktyviai nesireiškia karuose dėl tikrai rimtų grėsmių šalies gamtai - nekovoja su besaikiu vėjo malūnų statymu neatsižvelgiant nei į paukščių migracijos kelius, nei į poveikį žmogaus sveikatai, nemato ir problemos dėl Energetikos ministerijos užmačių užtvenkti paskutines lašišines upes ir upelius, nesipiktina konservatorių ir liberalų siekiais užstatyti miškus ir draustinius.

Šias grėsmes įžvelgė ir gamtą gina kultūros žmonės, mokslininkai, įvairios pilietinės nevyriausybinės organizacijos. Šiuo metu yra „stumiamas” kitas įstatymų paketas, leisiantis užstatyti draustinius galutinai, todėl nenustebsiu, jei po kaštonų gelbėjimo pasipils gulbių gelbėjimo akcijos. Tai pats geriausias būdas žmones nukreipti nuo gamtosaugos, paleisti dūmų uždangą tikriesiems sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, pridengti. Tegu jautrūs ir emocingi žmonės gelbsti gėlytes. Tuo tarpu neliks nei miškų, nei kitų bioįvairovei svarbių teritorijų. Kitaip tariant, gamtos neliks, o liaudžiai pasižaisti paliks gulbių ir kaštonų.

„Atgimimo” skaitytojų, mano nuomone, solidžiausios ir kultūringiausios auditorijos, atsiprašau už į spaudą be mano sutikimo išsprūdusius mano kalbos kultūrai garbės nedarančius rusizmus.

- Erlandai, kad ir kaip atsiprašyčiau, mane visų pirma nustebino ir į neviltį nubloškė tokios Tavo sąvokos kaip „svetimžemis augalas” (kas čia per augalinis nacionalizmas?) ir „tikrieji žalieji” (apeliuojant į „netikrus”, įskaitant ir mane; ir vėl kažkokia arijų pretenzija). Antra, kaštonus pasišovė gelbėti joks ne Sąjūdis, o pirmiausia pernai sujudusios neformalios merginos, kurioms mažai kas padėjo. Šiemet ją pratęsė jaunimo NVO, kurią vadiname susivienijimu „Žali.lt”, daug padėjo pavieniai „Mes Darom” aktyvistai, kiti (Sąjūdis irgi dirbo fiziškai, ir be PR). Sutinku, kad čia, kaip ir „Darom”, daugiau pilietinė, bendruomeninė akcija nei ekologinė. Tačiau keista priekaištauti, kad jei gelbsti kaštonus, tai pasisakai už miškų privatizavimą. Kažkoks sofizmas. Aš Tau juk nesakau, kad šitaip susirašinėdamas kiekvieną dieną prarandi 50 delfinų Meksikos įlankoje. Valandą dvi pamosuoti grėbliu, pasirūpinti tais menkais, apgailėtinais žalių erdvių lopinėliais mieste - tai jokia miškams kenkianti auka, o miesto augaliją aš irgi laikau ekosistema, nors ir labai ribota, ir sužalota, ir nesvarbu, kokios „tautybės”. Čia vienas iš būdų įveikti tą bendruomeninę, kaimyninę bejėgystę, kuri apėmė tiek daug „LT kampų”. Nesakau ir nesakiau, kad ir Pats turi tai daryti, bet mintis tai niekinti - man nepaaiškinama. Be to, nepritariu ir religiniam argumentui, kad gamta būtinai ras priešnuodžių kaštonų keršakandėms - kas čia per biblinės tiesos, pasakyk kaip nuoširdus biologas? Per dvejus metus evoliucionuos kolibris-batmanas ir pradės jas ėsti?

- Gerai, Linai, apie viską iš eilės. Aš irgi manau, kad jaunimas veiklus, ir man buvo graži tokia iniciatyva, nors neįdomi. Bet paskui visur matau, kad prie gerojo jaunimo prikergta ir politinė partija, todėl ir supykau. Man bjauru, kai prezidentai kilnoja vaikus ar glosto jų galvutes, o partijos kabinasi prie tyrų iniciatyvų. Šlykščiuosi, kai politikai puola atsodinti sudegusį mišką Kuršių nerijoje, nors ten nei to miško reikia, nei politikų pagalbos trūksta. Tačiau visa ta politinė aktyvistų minia išgaruoja, kai reikia nors pirštą pajudinti ir spręsti tikrą problemą. Jiems visiškai „dzin”, kad mariose tinklais žudoma tūkstančiai retųjų sparnuočių rūšių, jiems nerūpi, kad kalnapuše užsodinta Kuršių nerija ne tik praranda unikalumą, bet tai sunaikina bioįvairovę. Mokslininkai tik per didžiausius vargus įrodo, kad nereikia be saiko to miško atsodinti. Vos atkovojo lopinėlį ir paliko smėlynams, dabar ten formuojasi grožis. Tai štai grįžtame prie kaštonų… Dovanokit, tai - miestiečių ir savivaldos reikalai. Jie niekaip nesisieja su žalumu ta tikrąja europietiška prasme, kai, pasakęs žalias, iškart prisimeni „Greanpeace” ar „Žemės draugus”. Todėl laiške tokia primygtinė nuoroda, kad kas jau kas, o „Žvejonė” tai jau turi pilna galva nerti į kaštoninį aktyvizmą, sukėlė ironišką šypseną ir panorau per kraštus trykštantį entuziazmą pašaldyti. Svetimžemės rūšys, Linai, mums, biologams, yra tikras keiksmažodis. Tai Robinija, kitaip tariant, baltažiedė akacija, ar uosialapis klevas, dekoratyviniais tikslais paplatinti, dabar plinta „nonstop” ir išstumia vietines rūšis. Pavyzdžių jau yra. Štai europinės audinės jau, ko gero, nebeturime dėl svetimžemės kanadinės plitimo, greit nebeturėsime savųjų gerųjų plačiažnyplių vėžių, jei snausime. Kaštonas biologams yra tikrai ne ta rūšis, kuri keltų sentimentus. Kaip jau minėjau, jei naikinti ir nesiūloma, tai ir gelbėti labai taip pat. Juo labiau šiandien dar nėra tikslaus atsakymo, kas tai per problema, kiek čia genetikos, kiek klimato šilimo poveikis. Jei tik keršakandė, tai mažiausiai jos bijočiau, neilgai trukus atsiras parazitiniai plėviasparniai, kurie pareguliuos jų skaičių. Tačiau labiausiai manęs nežavi tai, kad įgaliotos valstybinės institucijos po tokių akcijų nesprendžia problemos, bet, atvirkščiai, atsipučia ir nieko nebedaro. O kam, žmonės sutvarkys, ir jos surinktus mokesčius tam reikalui galės „nusiplauti”. Juk piliečiai per „Darom” jau parodė, kad jiems ne vis vien. Ko laukiama? Kodėl valstybinės institucijos „neperima estafetės”? Juk už šiukšles atsakingi žemės savininkai, jei tai miškas - tai urėdija arba miško savininkas, jei ne - dažniausiai savivaldybės. Tai kas čia yra? Metų metais negali šiukšlių apsikuopti pavasarį ir džiaugiasi, kai vaikai prezervatyvus renka. Tad aš gal neaiškiai pasakiau, bet, regis, aiškiai - man tos akcijos, tų tyrų žmonių rūpestis yra gražu, tik tiek, kad man tai neįdomu. Tai - ne ekologija, o su miškais siejau tik politinį pseudoaktyvizmą, nes dažniausiai nėra taip, kad ir kaštonus gelbėtų, ir miškus, paprastai susirenka politinių balų ir miškus pamiršta.

- Dėl valdžios tai teisingai, o dėl partijų tai mums tinka kiekviena/s, kas prisideda daug neaušinęs burnos. Gal gali konkretizuoti šiuo metu aktualų teisinį pavojų saugomoms teritorijoms ir miškams? Berods po Prezidentės veto įsigaliojo šiokia tokia pertrauka kėsluose jas pažeisti.

- Miškai trumpam atsidėjo dėl Prezidentės, dabar Liberalų sąjūdis „stumia” naują Saugomų teritorijų įstatymą, kuriame beveik nebėra apribojimų statyboms. Tai didelis verslas, dideli pinigai, mat nekilnojamojo turto rinka apmirusi, ką nors parduoti gali tik pastatęs išskirtinėje vietoje, paprastai mieloje visiems šalies žmonėms, gražioje paežerėje, paupyje, pamiškėje.

- Kokios kitos, Tavo požiūriu, „degančios” problemos? Atliekų deginimo gamyklų atžvilgiu esi išsakęs daugiau ar mažiau kompromisinę poziciją. Kaip su atominėmis?

- Linai, ne kompromisinę… Kaip po straipsnio „Atgimime” man parašė vienas garsus šalies poetas ir dramaturgas: „Erlandai, tave dabar bobutės lietsargiais uždaužys dėl kaštonų, sunku šioje šalyje turėti mokslišką poziciją, mat tokiems nei gulbės šventi paukščiai, nei kormoranai žalą daro.” Matai, man rūpi ne pats atliekų tvarkymo būdas, o konkretūs išmetimai, kurie yra nepaprastai dideli iš atvirų sąvartynų, pvz., kilus gaisrui. Ultramodernių būdų iš šios šalies piliečių ir politikų aš seniai nesitikiu, dėl intelektinio neįgalumo. Tad nemanau, kad mūsų šalis yra pribrendusi nulinių atliekų technologijoms, turiu galvoje visą rūšiavimą, dujų generaciją, kompostavimą ir t.t. Tad iš tiesų nematyčiau didelio blogio, jei organinė frakcija, kitos nekenksmingos atliekos būtų sudeginamos. Išimtas chlorintas plastikas, visokie energijos šaltiniai su sunkiaisiais metalais, padarytų įmanomą normalią filtraciją… Bėda tik ta, kad aš netikiu šioje šalyje veikiančia išmetimų kontrolės sistema. Lietuvoje ten, kur įsijungia didelis kapitalas, valstybinės institucijos labai suglemba. Tad tam tikra prasme aš ir nesakau vienareikšmės pozicijos, kad, pvz., palaikau išrūšiuotų atliekų deginimą, nes netikiu nei rūšiavimu, nei sąžininga ir kompetentinga deginimo proceso kontrole. Tiesiog matau - chemijos monstras prie Klaipėdos gali daryti ką nori. Savaitgaliais ir naktimis žmonės langų atsidaryti negali. Ir politikams tai, regis, atrodo normalu. Dėl atomo… Atvirai pasakyčiau, kad tai yra tiesiog branduolinis karas prieš Lietuvą, tai jau net nebe žaliųjų jėgoms. Šiaip manau, kad mums reikės masiškai bėgti iš šalies. Rusija darys viską, kad mums čia būtų neįmanoma gyventi, nes Kremliuje gyvena pats velnias, kurio tikslas - dauginti kančių Žemėje. Bėda ta, kad mes, kaip lietuviai, net neturime moralinės teisės protestuoti, nes mūsų dauguma išrenka tokius politikus, kurie pasisako už atominę energiją ir nori tokią statyti Lietuvoje. Ko mes galime iš kaimynų reikalauti? Mums iškart pasakys - susitvarkykite savo kieme. Todėl ir sakau, kad mes jau pralaimėjome šią bylą, nes politiniam elitui leidome prastumti šią baisią energijos rūšį. Baisią pirmiausiai todėl, kad uranas išgaunamas kasyklose, kur vergai aukoja savo sveikatą ir gyvybę, dažniausiai trečiojo pasaulio šalyse. Būtų mano valia, visą politinį probranduolinį elitą nuvežčiau į kasyklas urano pakasti vieną dieną ir parodyti, kaip atrodo tų kasėjų gyvenimai. Bet dėl „degančių” problemų, kurias, nepaisydami mums paskelbto karo, turime spręsti, yra nemoralaus gamtos niokotojo J.Šimėno problema, užmojai sunaikinti upes jas užtvenkiant, nesaikinga vėjo jėgainių statybos problema paukščių migracijos keliuose, statybos miškuose ir draustinių užstatymas.

- Ačiū Tau. Ir ačiū už tą betarpišką, atlaidų ir karštą Tavo žalią charakterį ;)

Linas Kranauskas

atgimimas.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

a2011-10-14 10:30

Superinis Interviu. Ačiū, Linai

Darius2011-10-14 15:00

Fantastiškas Gerb. Erlando Paplauskio požiūris, kurį palaikau visomis keturiomis.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras