BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Energetinio pyrago užteks visiems

Visagino atominės elektrinės projektas (VAE) toliau kaitina aistras. Viešojoje erdvėje diskutuojant apie projekto saugumą, patikimumą ir finansinę naudą, kai kurie jėgainės priešininkai nuogąstauja, kad Visagino AE trukdytų plėtoti atsinaujinančią energetiką. Specialistai ramina, kad šie energijos ištekliai dera tarpusavyje, įspėdami nesutelkti dėmesio tik į vieną projektą.

Siekiama, kad 2050 m. elektros energijos poreikis būtų visiškai patenkintas ją gaminant iš atominės energijos ir atsinaujinančių energijos išteklių, o centralizuotai tiekiamos šilumos - tik iš atsinaujinančių energijos išteklių. „Hitachi” nuotr.

Šiemet Vyriausybė Seimui pristatė trečią Nacionalinės energetinės nepriklausomybės versiją. Joje - siekiai sumažinti energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių, užtikrinti vidinį ir išorinį sektoriaus konkurencingumą bei didinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą. Kalbant apie pastaruosius, numatoma, kad iki 2020-ųjų galutiniame energijos suvartojime AEI sudarys ne mažiau kaip 23 proc. (ne mažiau kaip 20 proc. elektros sektoriuje, ne mažiau kaip 60 proc. centrinio šildymo sektoriuje ir ne mažiau kaip 10 proc. transporto sektoriuje). Tiesa, specialistai teigia, kad AEI dalis galutiniame energijos suvartojimo pyrage greičiausiai bus net didesnė, nes jau dabar, remiantis skirtingais skaičiavimais, ji sudaro 16-20 procentų. Tačiau tokios prognozės neįtikina kai kurių atominės elektrinės priešininkų, pavyzdžiui, ekonomistės, tarptautinės darnaus vystymosi specialistų asociacijos narės, nepriklausomos atsakingo verslo ekspertės Indrės Kleinaitės. Pasak jos, remiantis ekonomine logika, investuotojai investuoja į tas sritis, kurios suteikia augimo perspektyvų, o pastačius atominę jėgainę, vietos atsinaujinančiai energetikai plėtotis liktų mažai, todėl esą nebebūtų paskatų į ją investuoti. „Tai nužudytų atsinaujinančių energijos šaltinių eksploatavimą”, - balandžio mėnesį savo publikuotame komentare rašė ji.

Elektros sektorius - ne visa energetika

Lietuvos energetikos instituto direktorius Eugenijus Ušpuras nesutinka su tokiais kategoriškais pareiškimais ir pabrėžia, kad nereikėtų painioti visos energetikos su pavieniu jos sektoriumi: „Iš karto norėčiau pabrėžti, kad energija yra ne tik elektros energija, tai yra ir elektros energija, ir šilumos energija. Transportui naudojamas kuras taip pat yra energija. Elektros energija yra tik viena iš energijos rūšių.” Pasak jo, skirtinguose energetikos sektoriuose AEI turi skirtingą plėtros potencialą. „Remiantis mūsų skaičiavimais, atsinaujinantys energijos ištekliai 2020 metais galėtų sudaryti 26-27 proc. galutinio energijos suvartojimo. Tai yra realus ir kartu optimalus skaičius, nors Europos Sąjunga mus įpareigojo iki 2020-ųjų pasiekti 23 proc. ribą. Manau, kad mes ją pasieksime ir čia nebus jokios problemos. Kalbant tik apie elektros energijos suvartojimą, iki 2020-ųjų galutiniame vartojimo balanse galėtume pasiekti apie 27-31 proc., o šilumos sektoriuje galime nuveikti žymiai daugiau - pasiekti 62-93 proc.” E.Ušpuro teigimu, būtent todėl nederėtų priešinti VAE ir AEI bendrame energetikos kontekste.

Optimalios išeities beieškant

O kaip dėl pavienio elektros energijos sektoriaus? „AEI nėra ir negali būti bazinės elektros energijos šaltinis, nes vėjas tai pučia, tai nepučia, saulė tai šviečia, tai nešviečia, o mums elektros energijos - kokybiškos elektros energijos - reikia nuolatos. Tai ką tada daryti? Mums reikia kokio nors rezervo - galime naudoti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, kai pučia stiprus vėjas ar šviečia saulė, arba, kai reikia, paleisti šiluminę elektrinę, bet vis tiek mes neapsieisime su tokiu balansavimu ir rezervavimu - mums reikia turėti ir kitą rezervą, o ne tik atsinaujinančius šaltinius. Kad ir kiek mes pagamintume elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių, net jei pasiektume optimalius 30 proc., 70 proc. reikės gauti iš kažkur kitur. Kokius tada turime pasirinkimus? Anglis? Blogai, nes labai teršia, tuo labiau esamos mūsų elektrinės netenkina aplinkosauginių ir techninių reikalavimų angliai kūrenti. Jose reikia keisti technologijas arba statyti naujas. Dujos? Jas gauname tik iš vieno šaltinio ir labai brangiai, mokame brangiau nei Vokietija. Mazutas? Jo galima ir iš kitur atsivežti, bet mazutas labai teršia aplinką, o po 2016-ųjų ES apskritai draus deginti mazutą. Taigi visos trys minimos technologijos su dabar egzistuojančiomis ir veikiančiomis mūsų elektrinėmis yra nekonkurencingos - gaminti elektros negalime arba ją gaminti yra brangu - elektros energiją gaminti Lietuvoje mums išeina brangiau nei nusipirkti iš Rusijos. O šaliai reikia savo elektros energiją generuojančių jėgainių, todėl ir lieka vienintelė išeitis - atominė elektrinė. Tai pats optimaliausias variantas, nes ji neteršia aplinkos ir gali pagaminti elektros energijos palyginti nebrangiai”, - teigė E.Ušpuras.

Poreikiams patenkinti užtektų potencialo

Tačiau Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius mano, kad atsinaujinančios energetikos plėtra gali būti žymiai didesnė nei numatyta strategijos projekte ar įvardyta E.Ušpuro, todėl laikosi kitokios nuomonės dėl AEI pajėgumų patenkinti Lietuvos energijos poreikį: „Pačiame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte yra įrašyta, kad elektra iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020-aisiais sudarys ne mažiau kaip 20 proc., bet sudėjus visus toje pačioje strategijoje suplanuotus „žalių” elektros gamintojų galingumus ir padauginus juos iš planuojamo darbo laiko per metus išeina šiek tiek daugiau nei 35 proc. nuo 2020-aisiais planuojamų suvartoti 12 TWh elektros energijos. O tie atsinaujinančios energetikos plėtros planai strategijoje ir taip yra gana konservatyvūs.” Pasak jo, žiemą Lietuva galėtų puikiai išsiversti su turimais elektros energetiniais resursais, tarp jų ir atsinaujinančiais elektros ištekliais, vienintelė problema esą iškiltų vasarą. „Šaltuoju metų laikotarpiu vėjo jėgainės, hidroelektrinės, biokuro kogeneracinės elektrinės, gamtinėmis dujomis kūrenamos pramoninės, termofikacinės elektrinės ir rezervą užtikrinanti Lietuvos elektrinė pagamintų visą elektros poreikį patenkinantį elektros kiekį. Vasarą atsiranda elektros trūkumas, kurį galėtų padengti elektros importas, elektra iš atominės elektrinės ar elektra iš gamtines dujas kondensaciniu režimu deginančios elektrinės. Tačiau energetinio saugumo prasme mums Visagino AE tikrai nereikia, mes savo elektros poreikį galime pasigaminti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, importuoti iš Skandinavijos arba iš Rusijos (pagal tai, kur bus pigesnė elektra) arba pasigaminti iš gamtinių dujų, importuojamų per Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą ar iš Rusijos (kur pigiau). Tuo labiau kad ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemų operatorius - aut. pastaba) šių metų ataskaitoje numato didelį energijos gamintojų galių perteklių mūsų regione, net nepastačius VAE ar Rusijos ir Baltarusijos AE”, - nurodė M.Nagevičius.

VAE elektra - eksportui

Pašnekovas sutinka, kad Visagino AE galėtų būti naudinga Lietuvai, tačiau abejoja dėl jos finansinės perspektyvos, todėl esą didesnės investicijos į AEI apsimokėtų labiau. „Į Visagino AE reikėtų žiūrėti kaip į komercinį projektą. Elektra, gaminama šioje elektrinėje, absoliučiai didžiausia dalimi bus eksportuojama į kitas šalis. Ir svarbiausias klausimas čia - ar elektros kainos rinkoje ir elektros savikainos elektrinėje skirtumas bei gamybos kiekis elektrinėje bus pakankami, kad padengtų investicijas į šią elektrinę? Pastaruoju metu tenka nemažai gana dalykiškai diskutuoti su ūkio viceministru Adomu Audicku. Jis pristatė ministerijos skaičiavimus, kurie rodo, kad investicijos daugmaž atsiperka, bet taiko labai optimistines prielaidas ir stengiasi tas prielaidas ginti. Net ir pasitvirtinus šioms prielaidoms, investicijų atsipirkimas nebus toks geras, kad galėtume pritraukti privačias investicijas. Projektas turi tam tikrą išorinę naudą (laikinų darbo vietų sukūrimą, teigiamą įtaką ekonomikai statybos metu, galbūt tolesnes „Hitachi” investicijas) ir tam tikras išorines sąnaudas (kelio pritaikymą sunkiems agregatams transportuoti iki Visagino, elektrinės apsaugą, institucinę priežiūrą, specialistų rengimą ir, aišku, galimų avarijų riziką). Kai kurios šios sąnaudos ir nauda yra lengvai apskaičiuojami, kai kurios sunkiai, o kai kurių išvis neįmanoma įvertinti”, - savo įžvalgomis ir nuogąstavimais dalijosi M.Nagevičius.

E.Ušparas šiuo klausimu buvo kur kas optimistiškesnis ir teigė, kad Lietuvos energetikos instituto atlikta studija patvirtina, kad atominės elektrinės projektas galiausiai atsipirks ir leis pasiūlyti optimalią elektros kainą vartotojams: „Kaip rodo mūsų atliktos studijos, Visagino AE pagamintos elektros kaina bus konkurencinga. Aš nepasakyčiau, kad ji bus maža ar didelė, bet man, kaip energetikui, svarbiausia, ar ta kaina bus konkurencinga rinkoje, ar ne, ar galėsime mes konkuruoti su importuojama elektros energija, ar ne, o atlikta studija rodo, kad galėsime.” Pasak E.Ušpuro, VAE leis diversifikuoti elektros rinką, todėl mažės kaina elektros vartotojui.

Atomas ir atsinaujinantys - dera

Tačiau pašnekovas negalėjo įvardyti, kokią dalį iš bendrai suvartojamos sudarys atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija. „Tikslas yra tą galutinio elektros suvartojimo pyragą padaryti tokį, kad vartotojui elektros energija būtų pigiausia. Čia reikia spręsti optimizacijos uždavinį, kuris parodys, kada, kiek ir kokios elektros energijos bendrame energetikos pyrage gaminti. Jei AEI sudarys 30 proc. galutinio energijos vartojimo, likę 70 proc. turės pasiskirstyti tarp atominės ir šiluminių elektrinių, tačiau kokią tiksliai dalį sudarys Visagino AE, kol kas neapskaičiuota, aišku tik, kad visų 70 proc. vienas branduolinės jėgainės blokas tikrai nepadengs. O dar ir su latviais bei estais turėsime dalytis jo generuojamą elektros energiją.” Lietuvos energetikos instituto direktoriaus teigimu, Visagino AE tikrai neužgoš AEI.

M.Nagevičius taip pat sutiko, kad Visagino AE projektas ir AEI plėtra yra suderinami, tačiau teigė, kad jiems skiriamas valdžios dėmesys yra nevienodas: „Techniškai atsinaujinanti energetika ir Visagino AE projektas gali būti plėtojami kartu. Tiesiog atsinaujinanti energetika skirta savo poreikiams, o atominė elektrinė - eksportui. Aš bijau kitko - visą savo dėmesį, laiką ir resursus sutelkę į tokį Lietuvai gana sunkiai pakeliamą projektą, dėmesio projektams, kurie iš tiesų gerina mūsų ekonomiką (renovacija, energijos efektyvumo didinimas ir atsinaujinančios energetikos plėtra), paprasčiausiai gali neužtekti. Tai iš esmės jau vyksta, o geriausias pavyzdys - Energetikos ministerijos neveikimas visose kitose energetikos srityse, išskyrus Visagino AE projektą ir iš dalies - SGD terminalo bei elektros tiltų su Skandinavija ir Lenkija projektus.”

Vitalija Kolisova

atgimimas.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Darius2012-06-24 15:46

“O šaliai reikia savo elektros energiją generuojančių jėgainių, todėl ir lieka vienintelė išeitis - atominė elektrinė. Tai pats optimaliausias variantas, nes ji neteršia aplinkos ir gali pagaminti elektros energijos palyginti nebrangiai.”

Atsiprašau, bet kaip atominė elektrinė neteršia aplinkos? Jau vien užimamas didžiulis žemės plotas yra tarša. O kaip radioaktyvios atliekos, kurias reikia saugoti 200 tūkstančių metų? Čia nėra taršos? Jau manykim, kad pats atominės reaktoriuje vykstantys atomo skilimo procesas yra “stebuklingai” (taip sakau, kadangi dar tokios technologijos pasaulyje nėra) uždaras ir niekas nepatenka į aplinką, bet juk lieka atliekos? O kaip pačio atominės reaktoriaus kuro, urano rudos kasyklos, jų eksploatacija? Kai kalbama apie atsinaujinančius tai taiko BCA (būvio ciklo analizė), tai yra skaičiuojamas ekonominis ir aplinkosauginis poveikis nuo išteklių išgavimo iki įrenginių eksploatacijos nutraukimo ir demontavimo, o jau kai apie atominę jėgainę, tai tik apie patį pastatą (jėgainę), net nekalba apie radioaktyviųjų atliekų tvarkymo problematiką ir jos MILŽINIŠKUS KAŠTUS ir žmones, kurie kasą tą urano rudą. Tad aplinkosauginiu ir ekonominiu faktoriais taikykim vienodus standartus visoms energetikos rušims ir nepasakymos visos teisybės tampa melu.

Ką reiškia…”palyginti nebrangu”? Su kuo palyginti nebrangu? Kam nebrangu? Kurį laiką nebrangu? Ir ar tikrai nebrangu? Neseniai teko skaityti apie Skandinavijoje uždaromą atominę jegainę, jos ekonominius aspektus. Tai kompetetingi ekspertai paskaičiavo, kad toji atominė jėgainė praktiškai pagamino NULINĮ pelną per savo darbo metus, nes tiek kiek dabar reikia “sukišti” pinigų į jos uždarymą tiesiog baigia suryti visus ekploatacijos metu sugeneruotus finansinius išteklius. Tad norėčiau detalesnės finansinės naudos analizės, jos skaičiavimų ir kad jie būtų pateikti VISUOMENEI. Man neužtenka vieno Gerb. Kubiliaus “numesto” iš dangaus skaičiaus ir propogandinės reklamos visoje Lietuvos spaudoje, man reikia daugiau informacijos, nes kolkas aš čia matau AIŠKU PINIGŲ PLOVIMĄ ir daugiau nieko.
Jūs man paaiškinkit dabar, kas privers, taip, privers Lietuvos įmones pirkti mūsų naujosios atominės elektrą??? Juk jau dabar turim laisvą elektros biržos rinką ir jį tik plečiasi ir stiprėja. Jau dabar rimtos įmonės, o ateityje jų tik daugės, dalyvauja elektros biržoje ir perka, aišku, pigiausią elektrą. Tai Kas pirks lietuvišką atominę energiją, jei kaliningrado atominė energija bus pigesnė. Atsakymas aiškus. Aš ir tu mielas skaitytojau, nes MES NETURĖSIM KITO PASIRINKIMO, o kreditoriai spaus, skolas reikės gražinti, investuotojai norės pelno. Taigi, netikiu, na netikiu, kad ji bus pigi.

P.S. Mane labai piktina mūsų politikų eskaluojamas skaičius, kad 70 % elektros energijos yra importuojama ir dėl to mes esame priklausomi nuo vienintelio tiekėjo tai yra Rusijos. Wtf??? Totali nesamonė. Kodėl? Labai paprasta. Visu pirma į tokį sakinį yra suplakta kone pusės puslapio informacija. Mes importuojame elektros energiją, nes ji yra PIGESNĖ nei Lietuvoje pagaminta. Kaip minėjau jau esame elektros biržos dalyviai, tad verslas gali rinktis, o jis taip ir daro. Prie ko importas ir Rusija????? Mes importuojame elektros energiją iš Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių, o ne Rusijos, kaip kad bando pateikti. Tad kyla klausimas kodėl pas mus ta elektra yra brangesnė? Va čia jau ir Rusija pasirodo, nes dujomis kūrenamos mūsų elektros jegainės yra importuojamos iš Rusijos. O tų dujų kaina siekia apie 1700 litų/tne, kai tuo tarpu biokuro apie 700 litų/tne (Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija). Taigi, bent tiem kas lankosi šiame portale ir skaito informaciją apie energetiką tikiuosi bus bent truputi aiškiau apie esamą padėti.

P.P.S. Manau visiems būtų aiškiau ir lengviau apsispręsti jei būtų atvirai kalbama, o ne bandoma supriešinti vieną energetikos šaką, jos šalininkus, su kitą. Nes būtent dėl okių susiskaldimų ir kenčiame, o Rytai šypsosi ir džiaugiasi, kad pjaunamės tarpusavyje. Atrodo paprasta užduotis, tereikia PRADĖTI KALBĖTI, tačiau niekaip to nepavyksta padaryti, o kai tai nedaroma, naturaliai kyla įtarimai, kad kažkas yra ne taip…ir kas galėtų paneigti kad taip nėra…

Rašyti komentarą

Tavo komentaras