BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Elektromobilių „bumui“ dar anksti

Benzino kainai perkopus penkis litus, vėl prabilta apie taupesnį ir švaresnį transportą - elektromobilius. Pašnekovai pripažįsta, kad eiliniam vartotojui tai kol kas neįkandama prekė, šalyje dar neišplėtota būtina infrastruktūra, trūksta ir aiškios valstybinės strategijos šiuo klausimu.

Premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas kylančias kuro kainas, pakartojo, kad akcizų mažinimas neišspręstų problemos, ir pusiau rimtai, pusiau juokais pridūrė, kad reikėtų atsigręžti į elektromobilius. Pažymėtinas vienas sutapimas. Elektromobilius aptarnaujančios ir jų dalimis prekiaujančios bendrovės UAB „Elinta” direktorius dr. Vytautas Jokužis dar prieš kelerius metus yra sakęs, kad elektromobiliai pradės apsimokėti tada, kai benzino kaina pasieks penkis litus. Tai atsitiko šį kovą.

Ekologinė ir finansinė dilema

„Daug kas teigia, kad elektromobiliai teršia gamtą, nes elektra gaminama teršiant gamtą. Jeigu elektra gaminama iš naftos, taip, tada vienareikšmiškai geriau tą naftą tiesiai pilti į automobilį. Bet, jeigu energija gaminama iš vėjo, saulės, biodujų, tų dalykų neįpilsi į automobilį, reikia tą elektros energiją konvertuoti. Taigi elektromobilis labai „draugiškai gyvena” su žaliąja energija”, - paaiškino pašnekovas. Tačiau atsinaujinanti energija šiuo metu kainuoja kur kas brangiau nei iškastinio kuro energija. „Kaip tą kainą skaičiuosi. Jei mums visiškai nesvarbu, kad pinigai, kuriuos sumokame už naftą, išeina iš Lietuvos, tada taip. Bet, pvz., biodujos, taip, yra brangesnės, bet jei iš jų gamintume elektrą, - kiek lėšų grįžtų valstybei, juk žmonės, sodinantys energetines kultūras, pjaunantys jas, sumokėtų mokesčių. Ir tie pinigai neišeitų iš Lietuvos”, - pridūrė dr. V.Jokužis. Anot jo, šiuo metu elektromobilis atsiperka per 3-5 metus, įskaitant ir tai, kad jam nereikia techninio aptarnavimo. „Tai principinis skirtumas nuo benzininio automobilio, kur reikia tepalų, filtrų ir kitų dalykų”, - teigė pašnekovas.

Privalumai, užgožiantys dilemas

Tiesa, kiti pašnekovai tokių elektromobilių plėtros dilemų neįžvelgė. AB LESTO atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys pabrėžė elektromobilio ridos pigumą: „Įveikti 100 km elektromobiliu kainuoja tik apie šešis litus, elektra gerokai pigesnė už benziną, ar dujas.” Dvi savaites po visą Lietuvą elektromobiliu keliavęs visuomenininkas Tadas Langaitis teigia, kad elektromobiliu naudotis iš tiesų yra labai patogu, ypač mieste, kai gali automobilį pakrauti namie. Didelį įspūdį jam paliko ir tyliai dirbantis variklis, kurį užvedant esą iš viso nėra jokio garso. „Mes šeimoje naudojame du automobilius: vieną hibridinį - šeimyninį automobilį ir vieną mažą miesto automobilį. Tai tą mažąjį norėtume pakeisti į elektromobilį. Jeigu juos subsidijuotų kaip Estijoje, įsigytume neabejodami. Mieste pasakiškai patogu, nes kelionė beveik nieko nekainuoja. Nerūpestingas dalykas, nes tepalai nebėga ir nieko panašaus nevyksta”, - džiaugėsi patirtimi T.Langaitis.

Kliūtys plėtrai

Bet jei elektromobiliai yra tokie patogūs ir finansiškai apsimokantys, kodėl jie taip sunkiai skinasi kelią Lietuvos rinkoje? Dr. V.Jokužis į šį klausimą atsakė kitu klausimu: „Kodėl 1992-aisiais nebuvo populiarūs mobilieji telefonai? Tada mobilusis telefonas buvo toks lagaminiukas, jį reikėjo gerai įsikibus nešioti su savimi, paskambinti galėjai tik ant kalniuko kur nors užsilipęs ir kainavo tas telefono aparatas tūkstančius dolerių. Dėl tos pačios priežasties elektromobiliai dar nėra populiarūs Lietuvoje.” Susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas taip pat nurodė kelis veiksnius, neigiamai veikiančius elektromobilių plėtrą Lietuvoje. „Augimas, manome, nebus itin greitas dėl keleto priežasčių: pirma, Lietuvos gyventojai yra gana konservatyvūs ir atsargiai vertina naujoves; antra, elektromobilių kaina kol kas yra didesnė nei tokio pat modelio automobilių, varomų įprastu kuru; trečia, tik kai kurie naujų automobilių pardavimų atstovai jau pristatė Lietuvos pirkėjams savo atstovaujamų gamintojų elektromobilius; ketvirta, lietuviai didžiąją dalį transporto priemonių dėl jų kainos perka antrinėje rinkoje, o elektrinių transporto priemonių antrinė rinka dar nėra susiformavusi”, - paaiškino jis.

Nėra aiškios plėtros strategijos

Tačiau ar valstybė daro ką nors, kad elektromobiliai būtų patrauklesni ir pigesni mūsų visuomenei? Pasak dr. V.Jokužio, valstybė per menkai inicijuoja naudojimąsi elektromobiliais, be to, tokių transporto priemonių kūrimas ar jų gamyba nėra niekaip remiama. „Pvz., Estijoje kompensuojama pusė elektromobilio kainos. Kitose šalyse netaikomas vadinamasis transporto įsigijimo mokestis. Danijoje elektromobilio kaina yra tokia pati kaip tokio paties modelio benzininio automobilio, nes skirtumą kompensuoja valstybė”, - paaiškino pašnekovas. T.Langaitis taip pat pasigedo strateginės valstybės pozicijos šiuo klausimu: „Į šitą klausimą reikia žiūrėti strategiškai. Yra daug dalykų, į kuriuos būtina atsižvelgti. Pavyzdžiui, infrastruktūra (kur gali krautis akumuliatorių mieste). Kamščiai - gal galima suteikti kokias privilegijas elektromobiliams, pvz., naudotis autobusų juosta ar pan. Subsidijas taip pat reikėtų apsvarstyti. Šiuo metu, panagrinėjus kai kurių politinių partijų pozicijas, matyti, kad jų viduje nėra bendro sutarimo šiuo klausimu. Apskritai trūksta sąmoningumo”.

Apčiuopiamos paramos nežada

M.Čer­kauskas, komentuodamas galimą valstybės paramą (subsidijas, lengvatas) elektromobilių pramonės plėtrai, pabrėžė, kad tokius sprendimus priima Seimas, tačiau suabejojo, ar artimiausiu metu bus kokių nors iniciatyvų. „Įvertindamas valstybės finansines galimybes, dabartinę elektromobilių kainą ir tai, kad elektromobilius dabar gali įsigyti tik pasiturintys gyventojai, abejoju, ar parlamentas šiuo metu priimtų panašius sprendimus. Be to, noriu priminti, kad pastaraisiais metais Vyriausybė laikosi principinės nuostatos, kad mokestinės lengvatos (pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio) prekių grupėms neturėtų būti taikomos, nes jos iškreipia rinką”, - teigė jis. M.Čerkauskas pridūrė, kad šiuo metu yra svarstomos kelios elektromobilių skatinimo priemonės, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, pavyzdžiui, nemokamos elektromobilių aikštelės, Kelių eismo taisyklių pakeitimai, krovimo stotelių plėtra. Artimiausiu metu taip pat žadama pradėti rengti Kompleksinę elektromobilių transporto plėtros galimybių studiją. Susisiekimo ministerijos manymu, naujų automobilių rinkoje elektromobiliai gali tapti vyraujantys tik apie 2030 metus.

Vitalija Kolisova

atgimimas.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras