BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Eksperimentas: Diena be “mobiliako”


Praūžė praėjo Diena be “mobiliako”. Pamenate siūlėme nemokamus bilietus į filmą “Grėsmingas signalas”. Mūsų FaceBook’e net 13 žmonių sutiko dalyvauti paskelbtame įvykyje. Tačiau bilietą žadėjom tik tiems, kurie ne tik gyvens be mobiliojo ryšio priemonės, bet ir savo patirtį aprašys. Nugalėtoją išrinkome burtų keliu, tiesiog metėme monetą. Čia spausdiname nugalėtojos (pats pirmasis) ir kitų dalyvių mintis apie tai, kaip sekėsi išgyventi be “mobiliako”.

Laimėtojos potyriai:

maždaug prieš valandą įsijungiau telefoną ir radau krūvą SMS bei pranešimų apie praleistus skambučius (nieko neištaisomo neįvyko, jau su visais rašiusiais ir skambinusiais susisiekiau). Žmonės, kurie žinojo, kad dalyvausiu eksperimente mane specialiai tikrino visą dieną :) Na, ir ką aš jums galiu pasakyti? Jiems beliko parašyti: “Šaunuolė, laikaisi žodžio” :)

Ištverti be mobiliako tikrai nebuvo sunku. Gal dėl to, kad šį kartą nereikėjo žadintuvo, kuris prikeltų į paskaitas ar į darbą (viena iš svarbiausių telefono funkcijų :). Be to, su visais galėjau susisiekti kitais kanalais - Skype, Facebook ir pan. Siūlyčiau kitą kartą apsunkinti užduotį ir uždrausti prieš tai minėtus ir panašius kanalus.

Gražaus savaitgalio,

R. M.

Antras rašinėlis:

Noriu pasidalinti savo dienos įspūdžiais be mobilaus telefono.

Telefoną išjungiau iš vakaro, kad rytas prasidėtų jau “be mobiliako” :)
–6 val. atsikelti į darbą baisingai sunku, nes nesąmoningai laukiu savo telefono žadintuvo skambučio. Vyro žadintuvu kažkodėl “netikiu” :) Troleibuso stotelėje suprantu, kad neturiu laikrodžio… :)
–10 val. kažkaip ramu, gal tik šiek tiek keista.
–10:30 randu informacijos ir sugalvoju, kad mums su vyru reikia sudalyvauti vienam projektukyje (dėl elektros energijos taupymo), galvoju reik pasitarti su juo-paskambinti… stop :) gerai, tada reikia paskambinti iš darbinio laidinio telefono…stop-neatsimenu numerio! :) na ką-nepasitarsiu-tiesiog informuosiu jį elektroniniu paštu :)
–11:00 atsimenu, kad šiandien man turi paskambinti vieno užsakymo atvežimo…blyn :) Puolu rašyti meilą, kad neskambintų, nes mano telefonas ’sugedęs’… (cha cha cha).
–Darbo dienelė pralekia greit, tik va labai keista vis pažiūrėti į renkinuką ir pagalvoti, kad jis tikrų tikriausiai “nesuskambės” :)
–Su vyru susirašinėjam meilais (keistumėlis), vienu žodžiu, daugelį asmeninių reikaliukų tenka derinti meilais :)
–Suprantu, ką reiškia gyventi ir be laikrodžio šalia :D
–Žiūrint iš vienos pusės-visai smagu nuo minties, kad niekas tavęs nepasieks, bet kartu ir lenda mintys-o kas jei kažkam tikrai tikrai reiks su tavim susisiekti :)

G. M.

Trečias rašinėlis

Išgyventi dieną be “mobiliako” buvo visai nesunku, nes ir taip mažai jį naudoju - tik darbo reikalais. Tačiau eksperimento metu išsiaiškinau kaip gi vis dėl to plačiai pasklido mano telefono numeris. Nors ir stengiuosi niekam neduoti, aiškinu, kad bendrauju tik per el.paštą, bet štai per draugus, per draugų draugus numeriukas išsiplatina tarsi pats turėdamas kojytes ir savo valią.

Pamačiau kaip gi mano numeris vis dėlto pasklidęs ir kiek bereikalingų darbų ant manęs užkrauta. Atrodo va parašė geras draugas - įdėk į internetą šį skelbimuką. Man tai kas, dvi minutės ir įdėta. Ir geras darbas padarytas. Bet į dieną būna po keletą tokių draugiškų gerų darbelių, nes draugų pas mane daug. Ir štai sėdžiu jau ne dvi minutes, bet dešimt, dvidešimt ar valandą darydamas gerus darbelius. Žinoma, juos padaryti labai gera, bet padaręs juos kažkaip susivoki, kad jau daugiau sėdėt prie interneto nesinori, kažkaip galva ne taip gerai veikia ir darbeliams, kuriuos aš norėjau padaryti sau ar savo artimiesiems nėra jėgų.

Su el.paštu viskas papraščiau. Kai tikrai turi laiko, prieini prie kompo, padarai ką reikia, nes turi laiko. O į mobilųjį skambučiai ir žinutės ateina ne tik tada kada turi laiko, bet ir tada kai būni užsiėmęs kuo nors svarbiu. Paskambina ir paprašo padaryt mažą gerą darbelį ir štai mintis gera, kurią mąsčiau jau nutraukta. O mąstymas yra labai svarbus dalykas. Jo nereikėtų pertraukinėti.

Žodžiu visi draugai, kurie skaitote - neskambinkit man ir “neesemesinkite”. Geriau parašykite laišką elektroninį, o dar geriau - susitikime gyvai pašnekėti.

L.Ž.

Ketvirtas rašinėlis

Kelios mintys ir potyriai:

  1. Viena diena per mažai. Įprotis visgi yra gana stiprus, tad nepavyko visiškai negalvoti apie šią ryšio priemonę. Vis pagaudavau save su mintimis “gal brūkštelsiu sms”, “o gal kas parašė ir negirdėjau (nes labai dažnai aš jo negirdžiu)” ir t.t.
  2. Vienas iš nepatogumų - be mobilaus telefono sunkiau, kai tik nori, mylimam žmogui pasakyti, ką jauti. Jei šalia nėra jokios kitos ryšio priemonės, tenka pasitelkti telepatiją ir kitus ne technologinius “minčių” perdavimo būdus arba tiesiog laukti, kol susitiksi :)
  3. Kadangi eksperimentas vyko darbo dieną, visus reikalus teko tvarkyti internetu. Pirma, turint internetą, be mobilaus telefono išgyventi visai nesunku. Antra, darbo efektyvumas buvo žymiai didesnis, kadangi galėjau planuoti savo laiką ir susikoncentruoti prie tam tikrų užduočių bei “nešokinėti” nuo vienos prie kitos. Niekas neskambinėjo ir nereikėjo pulti daryti ko nors tuoj pat. Kam labai reikėjo - rašė el. laiškus, o aš galėjau susiplanuoti, kada juos peržiūrėsiu ir atliksiu. Tikrai padariau daugiau nei įprastą darbo dieną.
  4. Man labai patiko. Net galvoju turėti tokią dieną kiekvieną savaitę. Patiko laisvės pojūtis. Patiko būti čia ir dabar. Patiko tas “išgrynintas” laikas, kai darai tai, ką išties turi ir nori šiuo momentu daryti.

V.D.

Ekonaujienos.lt informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Genovaitė2010-03-29 12:45

Gaila, negalėjau dalyvauti “dienoje be mobiliako” nes juo senai nebesinaudoju.O nesinaudoju todėl, kad per daug apie jį žinau .
Siūlau ir jums pasidomėti, kol nevėlu ….

Rašyti komentarą

Tavo komentaras