BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ekologinių ūkių likimas pakibo ant plauko

Ar po dvidešimties metų įdirbio ekologinė daržininkystė ir sodininkystė nebus nustumta į nuošalę? Į šį klausimą kol kas negali atsakyti nei ūkininkai, nei žemės ūkio politikos strategai. Ūkininkus vilioja naujas prekių ženklas „Išskirtinės kokybės produktas” - auginant tokią produkciją galima saikingai naudoti chemiją ir mineralines trąšas, o skiriama parama ne ką mažesnė nei išmokos už ekologinį ūkininkavimą. Kiek ekologiškų daržovių, vaisių ir uogų augintojų tęs ekologinį ūkininkavimą, o kiek jų susigundys žengti žingsnį atgal į chemizuotą ūkį ir dalyvauti Išskirtinės kokybės produkto (IKP) programoje, priklausys nuo naujo paramos laikotarpio politikos.

Išstums ekologiškus produktus?

Šią dilemą daug ūkininkų turės išspręsti kitų metų pavasarį, nes baigiasi 2007-2013 m. paramos laikotarpis. Gaunantieji paramą už ekologinį ūkininkavimą įsipareigoja penkerius metus laikytis nustatytų aplinkosaugos reikalavimų. 2013-ieji daug kam yra paskutiniai įsipareigojimų metai.

Ir ekologinės, ir IKP gamybos ūkius sertifikuojančios viešosios įstaigos „Ekoagros” direktorius Gintaras Nagulevičius „Valstiečių laikraščiui” sakė, kad daug ekologiškai ūkininkaujančių daržovių augintojų ir sodininkų planuoja persiorientuoti į IKP auginimą. Ir tai suprantama: juos auginti paprasčiau, o parama nedaug mažesnė nei išmokos už ekologinį ūkininkavimą.

„Parama nelabai skiriasi, o IKP reikalavimai kur kas mažesni, didesnės galimybės išauginti daugiau produkcijos, nes galima ribotai naudoti chemikalus”, - teigė jis. Taigi, ekologinės žemdirbystės puoselėtojų nuogąstavimai, kad IKP išstums ekologiškas daržoves ir vaisius, gali išsipildyti. Ekologinės žemdirbystės entuziastas, buvęs „Tatulos programos” pirmininkas Almonas Gutkauskas perspėjo, kad, skyrus nemažą paramą už IKP ir du ar pusantro karto nepadidinus išmokų ekologiniams ūkiams, jie bus sunaikinti.

Ekologinių ūkių savininkai apgailestauja, kad IKP programa tapo ekologinės žemdirbystės stabdžiu. Martyno Vidzbelio nuotr.

Ekologinių ūkių savininkai apgailestauja, kad IKP programa tapo ekologinės žemdirbystės stabdžiu. Martyno Vidzbelio nuotr.

Išskirtinės kokybės daržovių ir vaisių augintojams, savo ūkiuose įdiegusiems aplinką tausojančią auginimo sistemą, už hektarą daržovių ir bulvių numatyta 1 091 Lt, o sodų ir uogynų - 1 188 Lt išmokos. Ekologiniai ūkiai atitinkamai gauna maždaug po 1 500 Lt. Be to, IKP programos dalyviai per metus gali pasinaudoti apie 10,4 tūkst. Lt parama, kuria padengia sertifikavimo, pakuočių, reklamos ir kt. išlaidas. Ekologiniai ūkiai tokios paramos negauna.

Anot „Tatulos programos” pirmininkės Valerijos Gražinienės, šią neteisybę ketinama ištaisyti. „Naujo finansinio laikotarpio europinės paramos skirstymo projekte tokia parama numatyta ir ekologiškų produktų gamintojams. Bet tai dar negalutinis sprendimas”, - „Valstiečių laikraščiui” sakė ji.

Gyvenimo būdas

V.Gražinienė pabrėžė, kad finansinė parama - svarbi paskata renkantis ūkininkavimo kryptį. Tačiau, anot „Tatulos programos” pirmininkės, ekologinės žemdirbystės puoselėtojai, į šią sritį atėję prieš dvidešimt ar keliolika metų, kai dar nebuvo išmokų, propaguoja sveikos mitybos ir gyvensenos filosofiją. Tad jie vargu ar taip lengvai pasuks iš pasirinkto kelio ir savo auginamas kultūras purkš chemikalais.

Tačiau ji pastebėjo, kad nemažai žemdirbių ekologine žemdirbyste susiviliojo tik dėl solidžių išmokų. Jie ir dabar skaičiuos, kaip jiems naudingiau ūkininkauti. „Štai 2004-2006 m. buvo skirtos didelės išmokos už ekologinį ūkininkavimą, tai paskatino ekologinių ūkių plėtrą. Atsirado stambių ūkių, kurie gaudavo solidžias sumas. Bet 2007-2013 m. išmokas sumažinus ir apribojus išmokų suma (400 tūkst. Lt) vienam ūkiui, jų sumažėjo. Dabar ūkininkai taip pat rinksis, kas jiems naudingiau. Ir tai suprantama, nes nuostolingai dirbti niekas nenori”, - samprotavo V.Gražinienė.

„Tatulos programos” vadovė teigė, kad nemažai senųjų „tatuliečių” traukiasi dėl amžiaus. „Nemažai entuziastų jau dvidešimt metų kasmet ravi daržoves, veža į muges. Garbaus amžiaus sulaukę ūkininkai jau pavargo”, - pastebėjo biržietė.

Naudos mažai

IKP ženklas suviliojo nemažai stambių daržovių augintojų. Maždaug ketvirtadalis Lietuvos daržovių augintojų asociacijai priklausančių prekinių ūkių turi IKP sertifikatus. Tačiau ne vienas jų tvirtino, kad rinkoje kol kas jokių privalumų neturi. Jie tikisi, kad dabartinis įdirbis atsipirks ateityje.

„Prekybos centrai moka kaip už paprastą produkciją, nors ją augindami mažiau tręšiame ir mažiau naudojame chemijos, samdome ravėjas, todėl patiriame daugiau išlaidų”, - sakė daržovių augintojas Algimantas Vaupšas.

Įvairias daržoves auginantis ūkininkas IKP ženklu gali žymėti tik savo išaugintas morkas ir burokėlius. Bendras jų plotas - mažiau kaip 120 ha. Aplinką tausojančias ūkininkavimo technologijas galėtų taikyti ir kitų daržovių laukuose, tačiau į IKP skirtas išmokas jau negalėtų pretenduoti. „Vienam ūkiui tokių išmokų skiriama tik už 120 ha daržovių”, - paaiškino A.Vaupšas.

Aplinkai palankesnes technologijas diegiančiame ūkyje privalu trečdaliu mažiau tręšti ir naudoti chemikalų. Negalima naudoti toksiškų ir labai toksiškų pesticidų. Piktžoles antroje vegetacijos pusėje galima naikinti tik mechaninėmis priemonėmis.

IKP sertifikatų daugėja

„Ekoagros” duomenimis, IKP sertifikatai išduoti daugiau nei 60 ūkių, o sertifikuotas plotas užima apie 1 125 ha. IKP gaminančius ūkius sertifikuoja ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Ji yra sertifikavusi apie 100 ūkių.

Sertifikatai yra išduoti bitininkams, daržovių, vaisių ir uogų augintojams. IKP ženklu paženklinti ir Rokiškio rajono ūkininko Almonto Šedžio pieno produktai. Jis kol kas vienintelis pieno gamintojas, įsigijęs IKP sertifikatą.

Visiems IKP gamintojams metams skiriama daugiau nei 10 tūkst. Lt parama sertifikavimo, pakuočių, reklamos ir kitoms išlaidoms padengti. O daržovių, uogų augintojams bei sodininkams skiriamos ir išmokos. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros atstovai neabejoja, kad vis daugiau gamintojų sieks gaminti ir sertifikuoti aukštesnės kokybės produktus, nes jų paklausa auga.

Nepagrįstos išmokos

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis pabrėžė, kad žemdirbių skatinimas naudoti mažiau chemijos yra pagirtinas dalykas. Aplinką tausojančioji žemdirbystė reikalinga kaip tarpinė grandis tarp intensyvaus ir ekologinio ūkininkavimo. Tačiau, anot jo, bėda ta, kad nesubalansavus išmokų, gali būti sugriauta tai, kas ekologinės žemdirbystės entuziastų 20 metų buvo nuosekliai kurta.

„Jei tvirtinama, kad IKP gamintojams skirtos pagrįstos išmokos, tada už ekologinę gamybą jos laužtos iš piršto. Išmokų skirtumas labai mažas, o reikalavimų net nepalyginsi”, - dėstė S.Daniulis.

Anot jo, tai, kad išmokos už ekologinę gamybą yra neadekvačios, galima įsitikinti palyginus paramą, skiriamą ekologiškų grūdų augintojams ir ražienas per žiemą paliekantiems ūkininkams. „Už hektarą ekologinių javų skiriama 740 Lt, o už ražienų - 500 Lt. Ar tai logiška?” - palygino Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas.

Klaidina vartotojus

Ekologinius ūkius vienijančių organizacijų atstovai apgailestavo, kad IKP programa ne tik stumia į nuošalę ekologinę žemdirbystę. Jie įsitikinę, kad naujas prekinis ženklas klaidina ir vartotojus.

„Kas yra ta išskirtinė kokybė? Truputį chemijos, truputį ekologijos? Gal juos vertėjo vadinti tausojančiojo žemės ūkio produktais? Gerai, kad mažiau chemijos naudojama, tačiau ekologiškų ir išskirtinės kokybės produktų negalima lyginti, vadinasi, ir panašiai remti”, - samprotavo S.Daniulis.

Gal IKP ženklas lietuviškiems produktams galėtų suteikti privalumų eksporto rinkose? S.Daniulis įsitikinęs, kad to neverta tikėtis.

„Eksporto rinkose IKP ženklas gali būti lygus nuliui. Nė vienoje ES šalyje tokio ženklo nėra. Ten vartotojai žino, kad produktai gali būti iš ekologinių arba iš chemizuotų ūkių. O ko reikia Lietuvai? Jei mums nereikia ekologiškų produktų, nerūpi sveikata, švarus vanduo ir neužteršta gamta, tada remkime vaistų gamintojus”, - pareiškė S.Daniulis.

„Ekoagros” duomenimis, šiemet sertifikuota per 2 570 ekologinės gamybos ūkių, o jų plotas yra daugiau kaip 172 tūkst. ha. Pernai Lietuvoje ekologinę gamybą plėtojo 2 511 ūkių, o ekologinės gamybos plotas buvo 162,6 tūkst. ha (5,4 proc. viso žemės ūkio gamybos ploto).

Didės išmokos už ekologiškas daržoves

Saulius Jasius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas

Tiesa, kad ekologiški ir išskirtinės kokybės produktai gaminami taikant skirtingas kokybės schemas. Todėl ir skiriamos išmokos yra nevienodos: ekologinei gamybai jos maždaug trečdaliu didesnės. Išmokų dydis - ne politinis sprendimas. Kokia parama turėtų tekti išskirtinės kokybės ir ekologiškų produktų gamybos ūkiams, nustatė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, atlikęs atitinkamus skaičiavimus. Svarstant, ar ekologiniai ūkiai taps IKP gamintojais, nereikėtų kalbėti apie visą ekologinės žemdirbystės sektorių. Juk didžiąją dalį sertifikuotų ekologinės gamybos plotų užima javų pasėliai, už kurių auginimą IKP išmokos neskiriamos. Bet tenka pripažinti, kad daržininkystė - ekologinės gamybos skaudulys. Plotai nedidėja, o ekologiškų daržovių paklausa yra. Todėl planuojama padidinti išmokas ekologiniams daržininkystės ūkiams. Sodams ir uogynams - tiek ekologiniams, tiek dalyvaujantiems IKP programoje - turėtų likti panašios išmokos. Kuriant IKP schemą buvo analizuota prancūzų, austrų, čekų patirtis ir ji pritaikyta Lietuvos sąlygoms. Nereikėtų lyginti išskirtinės kokybės ir ekologiškų produktų, nes ir vieni, ir kiti reikalingi vartotojams.

VL žurnalistė Vida Tavorienė

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras