BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ekologinių ūkių kontrolė tik griežtės

Nors sakoma, kad ekologinis ūkininkavimas yra kaip gyvenimo būdas - kartą pradėjus sunku pakeisti įpročius, tačiau patirtis rodo, kad tai ne visada būna tiesa. Nors susidomėjimas ekologinio ūkininkavimo veikla Lietuvoje tikrai didelis, tačiau ne visuose deklaruotuose plotuose iš tiesų užsiimama ekologiniu ūkininkavimu. O ir ne vienas ūkininkaujantis neretai nusižengia griežtoms taisyklėms, naudodamas neleistinas chemines medžiagas. Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus nuomone, norint pateisinti vartotojų pasitikėjimą, ekologinę žemdirbystę būtina ypač griežtai kontro­liuoti.

Stambėjantys ūkiai nedžiugina produkcijos gausa

Ekologiškai ūkininkaujantiesiems mokamos Europos Sąjungos kompensacinės išmokos padengia papildomus kaštus, susijusius su ekologinio žemės ūkio technologijų taikymu, ir nuostolius dėl derliaus sumažėjimo, palyginti su tradiciniu ūkininkavimu. Tikslus paramos dydis kiekvienam žemdirbiui apskaičiuojamas individualiai ir priklauso nuo auginamos produkcijos bei žemės ploto, kuriame ūkininkaujama ekologiškai. Vienas ūkis gali gauti ne didesnę kaip 400 tūkst. litų paramą, kuri mokama už ekologiškai auginamus javus, daržoves, bulves, vaistažoles, sodus ir uogynus.

Pastaruosius kelis metus ekologinių ūkių Lietuvoje nežymiai mažėja, tačiau patys ūkiai bei sertifikuotų pasėlių plotai didėja. Statistika rodo, jog daugiausiai sertifikuojama ekologiškų javų. Tuo tarpu ekologinių sodininkystės, daržininkystės ūkių bei uogynų yra labai nedaug. Kadangi ekologiškų produktų gausėjimas rinkoje nėra ženklus, Žemės ūkio ministerija neatmeta galimybės, kad kai kurie tokių stambių ūkių gali būti įkurti tik siekiant pasipelnyti iš paramos lėšų.

Mišrius ūkius kontroliuoti sudėtingiausia

Kaip žinia, visi ekologiniai ūkiai turi būti sertifikuoti ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigos VšĮ „Ekoagros”. Sertifikatas išduodamas vieneriems metams, o jį išdavusi įstaiga nuolat kontroliuoja sertifikuotos produkcijos kokybę, sertifikato ir sertifikavimo ženklo naudojimą.

Pasak VšĮ „Ekoagros” direktorės Onos Kazlienės, sertifikavimo įstaiga, atlikdama ekologinės gamybos ūkio subjektų kasmetinę ir (arba) atsitiktinę patikrą, pagal nustatytus kriterijus vertina kiekvieną ekologinės gamybos ūkio subjektą ir priskiria jį rizikos grupei. Iš ne mažiau kaip 3 proc. ekologinių Lietuvos ūkių kasmet yra paimami produkcijos ar dirvožemio mėginiai tyrimams atlikti, pirmumą teikiant rizikingiausiai grupei priskirtiems ūkiams.

„Ekoagros” taiko penkių lygių poveikio priemonių sistemą. Pirmasis lygis - įspėjimas, antrasis - griežtas įspėjimas, trečiasis - papildomas mokamas patikrinimas. Pirmieji du lygiai taikomi už nedidelius pažeidimus, kuriuos galima ištaisyti per 30 dienų terminą. Trečiojo lygio atveju patikrinimas privalomas - ūkininkui tai papildomai kainuoja 250 Lt be PVM. Ketvirtojo lygio pažeidimas - produkcijos nesertifikavimas. Jis taikomas, kai pažeidimas turi įtakos gaminamiems produktams. Tokiu atveju ūkiui neleidžiama realizuoti produktų, ženklintų kaip ekologiški. Kai ūkis grubiai pažeidžia reikalavimus, taip pat nevykdo pagal pirmuosius tris lygius numatytų koregavimo veiksmų, ūkis ar jo dalis ir produktai iš viso nesertifikuojami.

Grubiausi pažeidimai kasmet nustatomi apie 1 proc. ūkių. „Ekoagros” didžiausią nerimą kelia mišrūs ūkiai, kurie turi įprastinę dalį - tokiuose ūkiuose yra ideali galimybė sukčiauti sumaišant ekologiškus produktus su įprastiniais. „Ekoagros” nuomone, reikėtų imtis priemonių ir remti tik visiškai ekologinius ūkius. Pagal ekologinio žemės ūkio taisykles, paralelinę (tos pačios rūšies) produkciją ūkyje auginti yra draudžiama.

Didžiausia problema - neleistinų cheminių medžiagų naudojimas

Nors pastaruoju metu gerokai sugriežtėjo ekologinių ūkių kontrolė, padaugėjo baudų, keliami vis aukštesni reikala­vimai, tačiau pažeidimų vis tiek nemažėja. Šiais metais daugiausiai abejonių sukėlusiuose ekologiniuose ūkiuose jau ištirtas 51 augalininkystės produkcijos mėginys (piktžolės, dirvožemis, augalų lapai, stiebai ar varpos).

O.Kazlienės teigimu, grubiausi pažeidimai fiksuojami, kai ekologiniame ūkyje yra naudojamos sintetinės cheminės medžiagos - įvairūs pesticidai ir sintetinės trąšos. Šiemet sintetinių medžiagų panaudojimas nustatytas 9 mėginiuose iš 7 ūkių. Štai ūkininkės Zofijos Matulaitienės (Ukmergės r.) ūkyje paimti net trys mėginiai, kuriuose nustatyta, kad piktžolės buvo naikinamos populiariuoju raundapu. Ūkininko Vido Urbono (Jonavos r.) auginamų vasarinių kviečių želmenyse aptikta 2,4-dichlorfenoksiacto rūgštis, naudojama plačialapių piktžolių kontrolei. Šios medžiagos nustatyta ir Ernestos Kryževičienės (Anykščių r.) grikių pasėlio pakraštyje, ten patekusių kaimynui purškiant chemizuotus laukus. Sintetinis insekticidas - vabzdžių neurotoksinas Cipermetrinas nustatytas Arvydo Ežerskio (Kelmės r.) ūkyje ištyrus bulvių lapus su koteliais, o ūkininkės Janinos Mikelėnienės (Rokiškio r.) laukuose rasta sisteminio fungicido Propamokarbo. Puokštė sintetinių medžiagų, tokių kaip Clotianidinas, Tiametothamas ir kt., nustatyta iš Vitalijaus Petronio (Anykščių r.) sodo paimtame obelų ir kriaušių lapų mėginyje.

Kai po kasmetinių ar papildomų tikrinimų užfiksuojamos neleistinos ekologinėje gamyboje medžiagos, nesertifikuojama ne tik ta ūkio dalis, kurioje jos buvo panaudotos, bet visas ūkis. Į „Ekoagros” „juodąjį” 2010-2011 m. nesertifikuotų ūkių sąrašą dėl neleistinų medžiagų naudojimo pateko Gečių ŽŪB iš Jonavos rajono (222,75 ha, nesertifikuotas visas ūkis), UAB OK Romsaas iš Ukmergės rajono (193,89 ha, nesertifikuotas visas ūkis), Bazilionių ŽŪB iš Šiaulių rajono (180,95 ha ūkio dalis). Nesertifikuotas visas šių stambių ūkininkų ūkis: Mariaus Šimkaus iš Kauno rajono (134,18 ha), Stasio Pielikio iš Kretingos rajono (204,56 ha), Vlado Lenkaičio iš Vilkaviškio rajono (155,55 ha), Romo Gumuliausko iš Pakruojo rajono (161,21 ha), Dainiaus Miliaus iš Kretingos rajono (101,06 ha) ir kt.

Tikrintojų darbe pasitaiko ir kurioziškų atvejų. Štai apžiūrėjus ūkininkės Sandros Stasiulevičiūtės (Kauno r.) sertifikuotą plotą ir išrovus augalų iš skirtingų jo vietų, nustatyta, kad sėjant buvo įmaišyta sintetiniu beicu apdorotų sėklų, taip pat lauke panaudotos ir kitos cheminės medžiagos (trąšos ir/ar augalų apsaugos priemonės). Tokios išvados padarytos remiantis šiais požymiais: didesnė dalis išrautų augalų sėklų luobelių raudonos spalvos, sertifikuotame lauke beveik nėra piktžolių, patys augalai sodriai žalios spalvos, varpose gausu grūdų, kurie nėra menki. Taigi ekologinės gamybos lauko vaizdas atitinka tipinį chemizuoto lauko vaizdą. Ūkininkė panaudotų sintetinių medžiagų pavadinimų nežinojo, nes sėjos ir lauko ,,priežiūros” darbus atliko „geranoriškai nusiteikęs padėti” kaimynas.

Direktorė O. Kazlienė išskyrė dar vieną problemą: už augalų tankumo neatitinkančius laukus parama neskiriama, tačiau piktžolės lieka augti, subrandina ir išbarsto sėklas. Paprastai nubaustojo ūkininko kaimynai nežino, kad pastarajam pritaikytos sankcijos arba jis nebeūkininkauja ekologiškai, todėl jį įskundžia įvairioms institucijoms.

ES reglamentai nurodo, kad žalos, kurią daro kenkėjai, ligos ir piktžolės, prevencija pirmiausia grindžiama natūralia apsauga, rūšių ir veislių parinkimu, sėjomaina, kultivavimo metodais ir terminiais procesais. Įgyvendinant šią nuostatą, 2011 m. Ekologinio žemės ūkio taisyklėse buvo sugriežtintas sėjomainos apibrėžimas - plotai, neatitinkantys sėjomainos reikalavimų, nebus remiami.

Ekologinio žemės ūkio mokslo ekspertų parama

„Ekologinis ūkininkavimas yra daug sudėtingesnis už įprastinį ūkininkavimą, todėl čia reikalingos didesnės žinios ir gebėjimai”, - pabrėžė su žemės ūkio ministru K.Starkevičiumi rimtam dalykiniam pokalbiui susitikusi Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos GAJA prezidentė prof. Vanda Žekonienė. Dėl šios priežasties reikalaujama, kad ūkiai, naujai siekiantys sertifikato, baigtų mokymo programą ir tik po to jie gali pretenduoti gauti sertifikatą. Deja, pasak V. Žekonienės, pasitaiko atsiliepimų, kad mokymai ir konsultavimo paslaugos žemdirbiams suteikiamos nekvalifikuotai. Būna ir tokių situacijų, kai sertifikavimo institucijai tiesiog pritrūksta mokslinių gebėjimų. Minėtosioms problemoms spręsti numatoma panaudoti ekologinio žemės ūkio mokslo atstovų patirtį, sustiprinant ekologinės gamybos ūkių ir mokymus vedančiųjų patikras.

Patikros turi būti dar atidesnės

Ministro K.Starkevičiaus teigimu, net ir pasitaikantys nedideli nusižengimai verčia užbėgti už akių ir imtis atitinkamų priemonių, kaip dar veiksmingiau užtikrinti ekologinės gamybos ūkių kontrolę Lietuvoje. „Turime orientuotis į tikrą sąžiningu darbu užaugintą produkciją, o ne deklaruoti laukus tik vardan išmokų”, - pabrėžė K.Starkevičius. Pasak jo, „Ekoagros” turėtų susirūpinti dar griežtesnėmis taisyklėmis ir atidesnėmis patikromis, nes pažeidimai daro neigiamą įtaką tiek vartotojų pasitikėjimui, tiek kitų ekologinių ūkių įvaizdžiui ir jų konkurencingumui. O socialiniai partneriai mano, kad ūkininkai patys gali prisidėti prie nesąžiningų ūkininkų išaiškinimo ir taip padėti „Ekoagros” prižiūrėti ekologiškus ūkius.

Primename, kad jau daugiau kaip penktus metus Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos veikia „Pasitikėjimo linija” - paskambinus galima anonimiškai pranešti apie pastebėtus pažeidimus ir kitus neteisėtus paramos įsisavinimo atvejus bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų vykdomą galimai neteisėtą/neskaidrią veiką. Informaciją apie įtariamus pažeidimus galima pateikti telefonu 8 (5) 2607 901 Vilniuje arba interneto svetainėje www.nma.lt specialiai sukurtoje skiltyje. Atkreiptinas dėmesys, kad prisijungus prie „Pasitikėjimo linijos”, būtina nurodyti tikslius galimo pažeidėjo duomenis. Tik tuomet bus galima operatyviai sureaguoti į pateiktą informaciją. Kiekvienas pranešimas apie galimą pažeidėją yra kruopščiai patikrinamas tą pačią dieną, kai buvo gauta informacija, o ne darbo metu, savaitgaliais ar švenčių dienomis gauti pranešimai patikrinami pirmą po jų einančią darbo dieną.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras