BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ekologinės problemos pasaulyje tik gilėja

Pasaulio politikams įtraukus ekologinius iššūkius į savo dienotvarkes, aplinkosaugos siekiams skambant ne tik ES pareigūnų lūpose, bet ir griežtėjančiose normose, didėjant visuomenės ekologiniam susirūpinimui, neretai sudaromas įspūdis, kad „padėtis gerėja” ir galime nurimti, „užteks panikuoti”. Ar tikrai?

Milijonų žmonių visame pasaulyje susirūpinimą aplinkosaugos būkle iš naujo paskatino prieš kelis dešimtmečius įsiplieskęs klimato kaitos ažiotažas. Anglies dvideginio emisijoms apdainuoti paskirtos konferencijos, filmai ir knygos, kuriamos eilės, atokiausiuose Aliaskos ir Malaizijos atoluose telkiasi „ekofanatikų“ būreliai ir restoranai, bandoma išgauti energiją iš rankomis lankstomų laivelių, o saulės baterijomis apklijuojamos jurtos ir taiginės samanos. Net viceprezidentas Al Gore, planuodamas naują privatų skrydį reaktyviniu lėktuvu į eilinę savo paskaitą kitame pasaulio gale, pasižymi tai kalendoriuje iš perdirbto popieriaus.

Nenuostabu, kad, deja, nemenkomis cunamio bangomis atgruma ir kontrreakcija. Sveiko proto kolonomis besididžiuojantys skeptikai purto galvas, kad didžiuosius gamtos kataklizmus visad lėmė natūralūs, žmonių neregėję procesai, pvz., ledynmečiai (kaip jie vadintų dabartinį „natūralų“ procesą? Ledynų tirpsmečiu?); „visada alternatyvūs“ balsai, įsitikinę, kad muzika gera tik tol, kol jos nemėgsta ir kas nors kitas, pabrėžia, kad ekologiniai tikslai – tai „tik eilinis mados“ klyksmas tyruose; „paprastasis žmogus“ (dar vadinamas „mažuoju“, pvz., Amerikoje) mielai primins, kad toks jau gyvenimas, nieko čia nepakeisi, daugybė kartų nenumirė ir gerdamos trąšų užterštą vandenį, kad nieko čia tokio blogo nevyksta, o be to, mes turime teisę atsirėžti iš gamtos tiek, kiek reikia, juolab kažkaip taip ir Dievas yra pasakęs; ir pagaliau atūžęs bei ilgam užsisėdėjęs ekonominis sunkmetis nevienareikšmiškai pareiškia, kad už niekad nesugrąžinsiamus gamtos resursus bei paveldą yra svarbesnių, neatidėliotinų dalykėlių – pavyzdžiui, BVP.

Aplinkosauga – tai ne laisvalaikio „niša“

Niekada nesutiksiu su šiomis liūdnomis „nuomonių“ tendencijomis. Kaip ir požiūriu iš panašios serijos, esą ekologinė pusiausvyra (te)rūpi tik geekams ir freakams – yra reikalas tų, kuriems tai laisvalaikio manija ir gyvenimo būdo hobis, ir tai jų „kuriama problema“. Esu įsitikinęs visiškai atvirkščiai – nihilistiniuose stiklabetoniuose prekybos centrų getuose tegu lieka tie, kuriems nusispjauti, o gamtos paveldą ir įvairovę reikia išsaugoti nepaisant jų. Būkime tikri: esame vyraujanti, nevaldoma šios planetos populiacija, ir aplinkosaugos iššūkiai susiję su kiekviena mūsų gyvenimo sritimi bei kiekvienu iš mūsų.

Žaliasis antisisteminis kritikas ir aktyvistas Derrickas Jensenas įspėja, kad, norint bent įgauti galimybę šiam išsaugojimui, būtina panaikinti pačią civilizaciją ir kultūrą. Šiandien aš pradėčiau bent jau nuo minėto populiacijos klausimo, parodančio ir primenančio, kad ekologijai įtaką darantys procesai krypsta labiau ne pažangos, pusiausvyros ar ramybės link, o katastrofos link. Puikiai žinome, kad kol žmonių skaičius peržengia vieną milijardą po kito, visi ekokalendorėliai ir vėjo malūnėliai tėra gaižus cirkas, nes žmonių gyvenamosios erdvės plėtra savaime reiškia negrįžtamą ekosistemų griūtį ir bioįvairovės siaurėjimą iki kačių, šunų ir (jei pasiseka) žolės, jau nekalbant apie sąlygas patiems žmonėms. Nors patirtis rodo, kad populiacijos nevaldomo augimo pagreitis gali būti pristabdytas, nes visuomenės, kuriose garantuojami minimalūs higienos, pragyvenimo ir kt. poreikiai, nustoja stichiškai reprodukuotis. Žinoma, ne vien dėl šio, bet ir dėl šimto kitų aspektų žalioji kova niekada negalės būti atsieta nuo socialinės kovos, bet.

Tikroji civilizacijos įtaka

Bet ekosistemų ir bioįvairovės nyksmo pagreitis aiškiausiai indikuoja, kuria ekologinių pokyčių grafiko kryptimi ritamės. Per ketvirtį šimtmečio išnyko daugiau nei ketvirtadalis gyvūnijos ir augmenijos rūšių, per valandą jų išnyksta bent trys. Miškų nušluota mažiausiai du trečdaliai visų buvusių planetoje, vandenyno žuvų sumažėjo 70–čia ir daugiau procentų, o jūros užterštos dar labiau, ir jų gyvūniją keičia dumbliai bei medūzos. Upės, gruntiniai vandenys, oras (net ir, atsiprašant, „šiltnamio dujų“ mažinimo misijoje nematyti jokių pastebimesnių poslinkių), dirvožemis, maisto produktai, namų mikroklimatas ir net kosmosas – sąrašą galima tęsti iki beprotybės, o tai, kokios būklės yra žmogaus veikiamos sferos, ir yra visiška beprotybė; o ne „civilizacija“, kaip mes kažkodėl įpratę vadinti. Apskritai „kultūros“, kuri iki šiandien tualete nuleidinėja geriamąjį vandenį, išvis nematau jokios galimybės vadinti civilizacija ar suteikti jai kitą titulą, kaip tik gėdinga, absurdiška, kraupu, ir net nejuokinga. Sorry.

Žinoma, kartais pasitaiko nuotaikingesnių naujienų: sakykime, britų dienraštis „Daily Mail“ neseniai pranešė, kad ozono sluoksnis Žemės atmosferoje nebeplonėja ir visiškai atsistatys iki šio amžiaus vidurio, pasak Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos (UNEP) ir Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) specialistų. Tam tikrų stabilizavimosi požymių galima aptikti ES ir JAV draustinių, kai kurių vandens telkinių apsaugos programose… Tačiau ar ne per gerai visi suprantame, kad šis lašas jūroje, kaip moko ir patarlės, tik pabrėžia pačios jūros situacijos apverktinumą?

Todėl būtina peržiūrėti savo ir kitų pastangas, supratimus ir pasiryžimus, o triukšmą, vaidinantį „pamąstymų apie ekologiją“ pliuralizmą ir neva „viskas reliatyvu“, „jūs tiesiog pavydite mano reaktyvinio visureigio“ – neutralizuoti. Kaskart, kai prabylama, jog klimato kaitos ažiotažas yra „burbulas“ ar mada, turėtume žinoti, kad, nepaisydami realios padėties ir priežasčių, girdime tiesiog ne/tyčinį aidą iš propagandos, linguojančios, jog neaprėpiamos, kasmet didėjančios taršos mastai yra nesvarbūs, kad atmosferą ir vandenį, dirvožemį, augalus ir gyvūnus, žmogaus organus užplūstantys toksiški junginiai kažkaip kompensuojami „fantastiško pasirinkimo mažmeninės prekybos parduotuvėse“, arba kad tragiškus, katastrofiškus procesus išgelbės nekaltas genetinis pamodifikavimas.. Bullshit! Junkimės, aktyvuokime visomis prasmėmis sustainabilius planus ir apsukime šią plėšrią sistemą 180 laipsnių.

Linas Kranauskas, Atgimimas.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Li2011-03-19 21:52

Taip ir žaidžia dideli bjaurūs dėdės - verčia pseudoekologiją trendu, taigi masė žioplių nulekia paskui, nematydami tikrų problemų, o tie, kurie laiko save mąstančiais, nedaro nieko, nes ne lygis. Lieka maža grupelė ir suprantančių, ir darančių, bet toks kiekis dėdėms nekelia jokios grėsmės. Gudrūs jie, taip. Bet ei ei ei! - yra ir gudresnių. Jei tuo netikėčiau, negalėčiau ryte atsikelti iš lovos. YRA.

Dar labai populiaru tikėti, kad “viskas bus gerai, nes tai kaip kitaip - didelių pokyčių metas, pokyčių metas, sistema grius - juk viskas akivaizdu”. Param param. Na nėra tai akivaizdu, nebūtinai bus gerai, galim ir visai prasmegti. ARBA PADARYSIM, ARBA NE.

Geras straipsnis, nes piktas. Geri paskutiniai šeši žodžiai ir laukti nėra kada.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras