BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ekologinei žemdirbystei Lietuvoje 20 metų


Ekologinės žemdirbystės asociacija „Gaja” - aktyvių mokslininkų ir ūkininkų bendrija, pagal kurios paruoštas ekologinio ūkininkavimo programas vedami mokymai pradedantiems ir jau ūkininkaujantiems ūkininkams, konsultuoja ekologinės žemdirbystės, gyvulininkystės klausimais, atstovauja ir gina ekologiškai ūkininkaujančiųjų interesus Seime, Vyriausybėje, ministerijose.

Jau trečią dešimtį stengiasi sukurti vieningą mokymo, informavimo, konsultavimo agroaplinkosaugos klausimais tarnybą, skatinta ekologiškai ūkininkaujančiųjų kooperacinį judėjimą ir visapusiškai stiprina mokslininkų ir žemdirbių bendradarbiavimą.

Žemės ūkio gamyba yra viena iš glaudžiausią ryšį su gamta turinčių žmogaus veiklos sričių, apimanti daug jautrių mūsų Žemės floros ir faunos ekosistemų. Naujų chemijos ir biologijos mokslo laimėjimų taikymas žemės ūkio praktikoje, siekiant gausesnės produkcijos, sutrikdė natūralius žmogaus ir gamtos ryšius, pažeidė tūkstantmečiais nusistovėjusias pusiausvyras. Didžioji agresija prieš gamtą prasidėjo pereito šimtmečio viduryje. Tačiau tuo pat metu pasaulyje, ypač Vakarų Europoje, sparčiai pradėjo plisti ekologinio žemės ūkio idėjos ir praktika.

Ekologinė žemdirbystė - tai žmogaus ryšio su gamta atstatymas, ūkininkavimas remiantis mūsų senolių patirtimi ir naujausiais žemės ūkio ir gamtos mokslų pasiekimais, tai darnaus vystymosi principų diegimas žemės ūkyje. Tai galingas ir paskutinis barjeras cheminių trąšų, pesticidų besaikio naudojimo apribojimui. Ekologinė žemdirbystė nesuderinama su genetiškai modifikuotų organizmų invazija į žmonių ir gyvulių mitybą bei visą ekosistemą.

Ekologinis žemės ūkis užtikrina pagrindinių darnaus vystymosi principų diegimą: ekologinį- žemės ūkio skleidžiamos aplinkos taršos sumažinimą, biologinės įvairovės išsaugojimą, saugių maisto produktų ir žaliavų išauginimą; ekonominį - vietinių išteklių panaudojimą, energijos sąnaudų sumažinimą, palankesnį ūkių ekonominių problemų sprendimą; socialinį - darbo vietų kaime padidėjimą, nedidelių ūkių išsaugojimą ir kultūrinį - dvasinės žemdirbio kultūros ugdymą, lietuviškos etnokultūros puoselėjimą.

Į steigiamąjį Lietuvos organinės biologinės (šis pavadinimas kito, dabar vadinama ekologinės) žemdirbystės bendrijos, pasivadinusios „Gaja”, susirinkimą 1990 metų gruodžio 15 d. to meto Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar universitete) susirinko būrelis entuziastų - mokslininkų, ūkininkų (prof. D.Brazauskienė, prof. J.Lazauskas, dr. A.Svirskis, dr.V.Žekonienė, pirmieji ekologinės žemdirbystės ūkininkai Samauskai, Grajauskai ir kt.). Buvo surengta tada dar negausios literatūros ekologinės žemdirbystės tematika parodėlė. Tarp jos eksponatų didelį susidomėjimą sukėlė beveik pogrindžio sąlygomis 1990 m. parašyta ir 720 egz. tiražu išleista A.Svirskio knygelė „Alternatyvi žemdirbystė”. Tai pirmoji tokio pobūdžio knygelė lietuvių kalba. Ją parašyti paskatino ir išleidimą suorganizavo žinoma teisininkė ir gamtosaugininkė R.Gajauskaitė. Ji šią knygelę išdalino savo kolegoms - Atkuriamojo Seimo bei tuometinės Vyriausybės nariams. Ačiū jai.

Įsteigtos Bendrijos darbo pradžia buvo nelengva. Trūko to meto Vyriausybės supratimo ir palaikymo, trūko ir visuomenės pasitikėjimo. Tačiau ekologiškai ūkininkaujančių gretos pamažu augo, tvirtėjo. 1991 metais „Gaja” tapo Tarptautinės organinės žemdirbystės judėjimų federacijos (IFOAM) nare. Jau 1993 m. buvo įteikti ekologinio ūkio sertifikatai 9-iems bendrijos nariams.

Ekologinių ūkių plėtrai Šiaurės Lietuvoje reikšmingas buvo 1993m. rugsėjo 17d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl priemonių Šiaurės Lietuvos karstinio regiono būklei gerinti”. Programos rengime dalyvavo keli „Gaja” Tarybos nariai. Įsteigtas Fondas „Tatula”, kuris 1997 m. perregistruotas į VšĮ “Tatulos programa”, kuriai vadovauja ekologinio ūkininkavimo entuziastas ir organizatorius Almonas Gutkauskas. Ši viešoji įstaiga jungia didelį skaičių ekologiškai ūkininkaujančių jautriame žemės ūkio taršai karstiniame regione.

Gilios ekologinio ūkininkavimo tradicijos Rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, kur aktyvi organizatorė ir švietėja, bendrijos narė nuo pat „Gajos” įsikūrimo Elena Grajauskienė, kurios šeimos ūkis turi ekologinio ūkio sertifikatą Nr.2, sugeba įkvėpti ir burti žmones prasmingai veiklai. Suprasdama kooperacijos reikšmę, ji 1995 m. įkūrė ekologiškų produktų perdirbimo ir realizavimo kooperatyvą „Padegsnys”, kuriam vadovauja jos sūnus Julius. Šiame regione išaugus ekologinių ūkių skaičiui, susibūrė Molėtų ekologinių ūkių bendruomenė „Gojelis”, kuris 2003 m. jau jungė 103 ūkius. Elenos Grajauskienės iniciatyva vykdyti keli Jungtinių Tautų remiami projektai, kurie dar labiau paskatino ekologinių ūkių kooperaciją, sudarė galimybes plačiai švietėjiškai veiklai.

Svarbius uždavinius ekologinių ūkių vystymesi vykdo 1997 m. Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijų įsteigta specializuota sertifikavimo institucija VšĮ „Ekoagros”, kuri prof. Vidos Rutkovienės iniciatyva 2000m. gavo IFOAM akreditaciją, o 2005 m. Nacionalinis akreditacijos biuras prie LR Aplinkos ministerijos suteikė šiai viešajai sertifikavimo įstaigai akreditaciją pagal LST EN 45011:2000 standarto reikalavimus. Kontroliuojami ekologinės gamybos ūkiai, žuvininkystės ūkiai, ekologiškų produktų, pagalbinių medžiagų tvarkymas bei prekybos įmonių veikla. 2006 m. buvo įsteigti „Ekoagros” filialai Telšiuose ir Utenoje.

Nuo 1992 m. „Gaja” jautė didelę šveicarų paramą ir globą. Šveicarijos Vakarų-Rytų bendrijos ekologinei žemdirbystei remti (SVWO) vadybininkė Margrit Lieš ir prezidentas Martinas Otas organizavo „Gajos” ūkininkams Šveicarijoje kursus, skaitė paskaitas Lietuvoje, įsteigė ūkininkams Biofondą, kuris teikė paskolas be palūkanų ekologiškai ūkininkaujantiems, metodinę paramą. Didelį bičiulį „Gaja” turėjo Vokietijoje, lietuvių kilmės dailininką Archibaldą Bajorat, deja, neseniai iškeliavusį Anapilin, kuris rėmė literatūra, globojo asociacijos narius, vykstančius į Vokietiją, rūpinosi biodinaminės žemdirbystės idėjų diegimu Lietuvoje.

Kaip pasitinka savo 20-metį dabar jau Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija, vadovaujama nenuilstančios prof. habil.dr. Vandos Žekonienės? Asociacijos mokslininkai teikia konsultacijas ūkininkams, atlieka ekspertizes, rengia metodinę literatūrą, vykdo tarptautinius projektus. Šiais jubiliejiniais metais nariai dalyvauja projektuose Vidurio Europai ir Centrinei Azijai. Asociacijos mokslininkai išleido 7 knygas, paruošė 5 patvirtintas mokymo programas pradedantiems ir pažengusiems ūkininkams, vedė mokymus visuose šalies rajonuose. Kasmet asociacijos atstovai dalyvauja respublikinio pažangiausio ekologinių ūkių konkurso vertinimo komisijoje, kurios vertinimu renkami pažangiausi ir geriausi ekologinės gamybos ūkių savininkai. Visuomenės ekologinio ir gamtosauginio švietimo baruose labai energingai ir profesonaliai jau daugelį metų darbuojasi prof. D.Brazauskienė, Žaliųjų judėjimo aktyvistai R.Braziulis, A.Gaidamavičius. Malonu, kad ekologinį judėjimą ir kovą prieš GMO invaziją palaiko kai kurie Lietuvos Seimo ir Eeuropos Parlamento nariai bei daug kitų Lietuvos šviesuolių.

Tačiau problemų ekologinės gamybos ūkiuose daug ir jų nemažėja. Neretai sutinkami ekologinio ūkininkavimo principų nesilaikantys ūkiai, kurie neaugina gyvulių, o dideliuose plotuose atsėliuojant augina vien kelias rūšis javų. Dėl šios priežasties augalai nebeturi įvairiapusio dirvožemį gerinančio poveikio, nes nebeauginamos žolės, nebetręšiama mėšlu kaip vertingiausia organine trąša, nebėra galimybės taikyti regiono dirvožemiams tinkamos pasėlių struktūros ir biologiniais principais pagrįstos augalų kaitos ir palaikyti dirvožemio derlingumo. Dar reikėtų skatinti ekologiškų produktų vartojimą, užtikrinti pakankamą jų tiekimą į prekybos tinklus, efektyviau skatinti žmonių sveikatinimą. Pasitaiko nesklandumų santykiuose tarp ūkininkų ir „Ekoagros”.

Ekologinė žemdirbystė - paskelbta prioritetine ūkio vystymo šaka. Numatoma, kad artimiausiais metais ji turėtų apimti 10-15 proc. viso šalies žemės ūkio. Daugiausia dėmesio ekologinės žemdirbystės plėtrai tradiciškai skiria ŽŪM, tačiau to nepakanka. Tai turėtų daryti ir kitos ministerijos, Vyriausybė ir Seimas, nes ekologinė žemdirbystė išspręstų daugelį gamtosaugos, sveikatos apsaugos, bedarbystės ir kitų problemų.Tebelieka nuošalyje žemės ūkio mokslas ir konsultavimo tarnyba. Su nedidelėmis išimtimis jie tebetarnauja chemizuotam intensyviam ūkininkavimui. Visiškai neorganizuota ir nevystoma ekologinei žemdirbystei tinkamų augalų veislių sėklininkystė, neįkurtas nei vienas parodomasis ekologinis ūkis, labai silpna kooperacija, aprūpinimas ekologiškomis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis bei technika. Visa tai devalvuoja ir stabdo labai svarbios ir perspektyvios ekologinės žemdirbystės plėtrą šalyje. Vien visuomenininkų pastangomis toli nenueisime, nes ekologinės gamybos reikalavimai ir kontrolė atliekama pagal IFOAM taisykles. Reikia dėkoti, stebėtis ir gerbti dabartinius ekologinę žemdirbystę vystančius sąžiningus žemdirbius. Jiems turime teikti visokeriopą paramą ir rodyti pagarbą, nes retas Šveicarijos, Vokietijos ar Olandijos žemdirbys sugebėtų tokiomis sąlygomis ūkininkauti.

Pažvelgus atgal į tą nedidelę ekologinės minties srovelę, kuri Lietuvos kaime pradėjo tekėti prieš 20 metų, šiandien matome, kad ji išaugo į gana didelę srovę, apėmė visą mūsų kraštą, apjungė šviesiausius mūsų žemdirbius, mokslininkus. Ekologinis žemės ūkis gali ir privalo tapti mūsų kultūros, mūsų gyvenimo būdo dalimi. Tad visi, kam rūpi mūsų žemės ūkio, mūsų vaikų, vaikaičių ir visos Lietuvos ateitis, suremkime pečius, nes Lietuva be ekologizuoto ir subalansuotos plėtros žemės ūkio saugaus maisto ir sveikų žmonių - Lietuva be ateities.

2010-aisiais metais ūkininkaujančių skaičius pasiekė 2658, plotas 143000 ha.

Pasėlių struktūrą apie 64 proc. sudaro javai. Tai neracionali pasėlių struktūra, kurią seniai reikėjo tobulinti. Ekologinės gyvulininkystės srityje auginamos tik 275 kiaulės ir apie 1500 paukščių. Taigi išauginamų grūdų perteklius keliauja į kitas šalis. Pirmoji kregždė- D.Vaitelio ekologinis kiaulių auginimo ūkis, įkurtas Danijos „Žaliųjų kiaulių” ūkių auginimo ganyklose pavyzdžiu. Tokių ūkių Lietuvoje turėtų būti šimtai, kaip atsvara tų pačių danų kiaulių kompleksų (koncentracijos lagerių) invazijai.

Kiek geresnė padėtis ekologiškai auginamų mėsinių galvijų srityje. Ekologiškų karvių žindenių priskaičiuojama apie 1126, prieauglio- 9620, o melžiamų karvių- apie 10 000. Ekologiškų sertifikuotų avių priskaičiuojama apie 13 000. Tai ir visa gyvulininkystė.

Prof. emeritė Dalia BRAZAUSKIENĖ,
prof. habil. dr. Vanda ŽEKONIENĖ,
prof. habil. dr. Antanas SVIRSKIS

Žalioji Lietuva” Nr. 9 (334).

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras