BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Draudimas medžioti vilkus saugomose teritorijose - savalaikis ir ilgai lauktas

Vasario 17 dieną Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas patvirtino Vilko populiacijos gausos reguliavimo planą. Nuo pirminio varianto, kuris buvo siūlomas derinimui, jis labai pasikeitė. Vienas iš svarbiausių šio reguliavimo plano punktų - vilkų medžioklės saugomose teritorijose uždraudimas. To jau seniai reikalavo GAA „Baltijos vilkas” ir kitos nevyriausybinės organizacijos ir džiugu, kad Aplinkos ministerija į tai pozityviai atsiliepė. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, prašė leisti nesteigti specialių saugomų teritorijų vilkams. Vietoje to buvo žadama, kad vilkai bus saugomi kitoms rūšims saugoti įsteigtose teritorijose. Panašu, kad šis derybinės pozicijos įsipareigojimas pagaliau bus imtas įgyvendinti.

Apie vilkų būklę saugomose teritorijose vilkai.lt tinklalapyje yra rašyta ne kartą. Tiek iš valstybinių parkų ekologų apklausos, tiek iš savo organizuojamų ekspedicijų patirties žinome, kad daugelyje saugomų teritorijų, kur galėtų gyventi stabilios vilkų šeimos - jų nėra, arba aptinkami tik pavieniai individai. Nacionalinių ir regioninių parkų specialistai buvo apklausiami du kartus - 2002 ir 2010 metais. Iš šių apklausų paaiškėjo, kad vilkų padėtis saugomose teritorijose per pastarąjį dešimtmetį tik pablogėjo. Nors saugomos teritorijos ir yra steigiamos tam, kad būtų išsaugomi visi ekosistemos komponentai, tarp jų ir stambieji plėšrūnai, ekologų apklausa parodė, kad šiuo metu vilkai nuolat gyvena tik 17 procentų visų valstybinių parkų. Pusėje iš jų gyvena labai negausiai. Su išsamia apklausos ataskaita galite susipažinti čia.

Vilkų būklė saugomose teritorijose 2002 metais. Valstybinių parkų ir rezervatų ekologų apklausos duomenys.

Vilkų būklė saugomose teritorijose 2002 metais. Valstybinių parkų ir rezervatų ekologų apklausos duomenys.

Vilkų būklė saugomose teritorijose 2010 metais. Valstybinių parkų ir rezervatų ekologų apklausos duomenys.

Vilkų būklė saugomose teritorijose 2010 metais. Valstybinių parkų ir rezervatų ekologų apklausos duomenys.

Vilkų būklė saugomose teritorijose sulaukė ir tarptautinio dėmesio. Praėjusiais metais Dzūkijos nacionalinis parkas buvo priimtas į elitinių Europos nacionalinių parkų tinklą PAN ir jam iš karto buvo rekomenduota uždrausti vilkų medžioklę. Siekiant pabrėžti vilko svarbą, šio parko direkcija pasirinko PAN parko emblemą su vilko atvaizdu. Be šios rekomendacijos Dzūkijos nacionalinis parkas turi ir kitų tarptautinių argumentų drausti šių plėšrūnų persekiojimą: 1) Dainavos giria sudaro bendrą masyvą su „Natura 2000″ vilkų teritorija Lenkijoje (Buveinių direktyva draudžia kenkti NATURA 2000 teritorijoms, net jei jos yra užsienyje); 2) Vilkų medžioklė Dainavoje pažeidžia Bonos konvenciją dėl per valstybių sienas migruojančių rūšių apsaugos; 3) Pagal Berno konvencijos sekretoriato išaiškinimą, vilkai, gyvenantys abipus valstybių sienos, reikalauja ypatingos apsaugos. Ne ką mažiau svarbūs šiais atžvilgiais yra ir kiti nacionaliniai bei regioniniai Lietuvos parkai.

Vilkų sumedžiojimas (skaičiais) Pietų Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Štrichais parodytos NATURA 2000 teritorijos Lenkijoje, iš jų arčiausiai Lietuvos yra vilkų apsaugai išskirta saugoma teritorija Augustavo girioje.

Vilkų sumedžiojimas (skaičiais) Pietų Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Štrichais parodytos NATURA 2000 teritorijos Lenkijoje, iš jų arčiausiai Lietuvos yra vilkų apsaugai išskirta saugoma teritorija Augustavo girioje.

Iki šiol saugomose teritorijose vilkų medžioklė nebuvo reglamentuojama, todėl nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, ypač Dzūkijoje, nuo kulkų krisdavo nemažai šių plėšrūnų. Vien Varėnos rajone per pastarąjį dešimtmetį nušauti 35 vilkai - daugiausiai Lietuvoje. Nustojus vilkus medžioti saugomose teritorijose, kurios sudaro 15 proc. šalies ploto, vilkų šeimos turėtų atsigauti ne tik Dainavoje, bet ir Labanoro, Biržų, Ažvinčių bei kitose didžiosiose giriose.

Daugelyje Europos valstybių vilkas laikomas kertine biologinės įvairovės rūšimi, biologinės įvairovės kokybės indikatoriumi. Saugomose teritorijose vilkai svarbūs kitų rūšių apsaugai. Pavyzdžiui, Karšuvos girioje vilkai padeda kurtinių reintrodukcijai, mat reguliuoja šiems paukščiams kenkiančių šernų ir usūrinių šunų gausą. Dėl tos pačios priežasties vilkai padeda išsaugoti balinius vėžlius ir kitą retą smulkiąją fauną. Kai kurie medžiotojai skleidžia mitą, kad vilkai daro žalą lūšims, tačiau vilkai ir lūšys tūkstančius metų dalijasi tomis pačiomis teritorijomis ir vieni kitų neišstūmė (apie lūšių padėtį Lietuvoje ir jų santykius su vilkais skaitykite čia). Galu gale, koks tikras miškas be vilko, o ypač miškas nacionaliniame parke? Nedaug yra vietų mūsų šalyje, kur be vargo rastum vilko pėdsakus, išgirstum vilkų staugimą. Jas atrasti ir parodyti gali gamtininkai - gamtos gidai. Didėjant visuomenės susidomėjimui vilkų gyvenimu būtent saugomos teritorijos turėtų sudaryti prielaidas šiam naujam, ekologiniam turizmui.

Vilko populiacijos gausos reguliavimo plane įtvirtinta Aplinkos ministerijos pozicija užtikrinti, kad vilkų populiacija nebus trikdoma valstybės saugomuose miškuose. Tikėkimės, kad šios plano nuostatos bus sąžiningai laikomasi ir praktikoje tiek valdininkų, tiek medžiotojų.

“Baltijos vilko” informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Valdas2012-02-27 16:13

Jus kaip visada savo stiliui,kuo daugiau primeluosit tuo rimtesni patis sau atrodot.Perskaiciau ir slikstu pasidare

Rašyti komentarą

Tavo komentaras