BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Diskutuota apie paukščių apsaugą ir žuvininkystę Baltijos jūroje

Neringos savivaldybės iniciatyva aptartos Baltijos jūroje prie Kuršių nerijos krantų žiemojančių vandens paukščių apsaugos problemos. Lietuvos ornitologų draugijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Žuvininkystės tarnybos, Aplinkos ministerijos atstovų ir kitų specialistų pasitarimas organizuotas atsižvelgiant į Lietuvos ornitologų draugijos nario Krister Castren paviešintą atvejį, kuomet Baltijos jūros priekrantėje ties Juodkrante statomuose žvejų tinkluose buvo pastebėta daugybė Kuršių nerijoje žiemojančių žuvusių ančių nuodėgulių.

Sprendimai turi tenkinti abi puses

„Žudymas globaliai nykstančių ir griežtai saugomų paukščių neturi būti vykdomas nei viename regione, ypatingai Kuršių nerijoje. Lietuvos Respublika yra pasirašiusi daug susitarimų, susijusių su šių ir panašų statusą turinčių paukščių išsaugojimu”, - į egzistuojančią problemą pasitarimo dalyvių dėmesį atkreipė K. Castren.

2012 m. duomenimis yra 56 žvejybos įmonės, kurios žvejoja Baltijos jūroje. Palei Kuršių neriją žvejojančių - 20. Anot specialistų, Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių rūšių, kurios sukelia konfliktą tarp žvejų ir paukščių, apie dešimt. Tarp jų ir nuodėgulė, kuri priskirta nykstančių paukščių rūšiai. Baltijos jūroje žiemoja apie 93 proc. šių ančių pasaulinės populiacijos.

Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus atkreipė dėmesį į tai, kad saugoti trapų šio pusiasalio kraštovaizdį Neringa yra įsipareigojusi prieš Pasaulio bendruomenę, tačiau negalime matyti tik vienos problemos pusės. „Žuvininkystės tradicijos Kuršių nerijoje siekia šimtmečius, daliai Neringos žmonių tai yra pagrindinis gyvenimo šaltinis, todėl kalbėdami apie paukščių apsaugą, neturime pamiršti ir žvejų poreikių”, - ieškoti abi puses tenkinančių sprendimų ragino A. Vinkus.

Paukščių žūtis neregistruojama

Baltijos jūros priekrantėje žiemojančios antys į tinklus pakliūna jūros dugne ieškodamos moliuskų, vėžiagyvių. Posėdyje dalyvavę žvejai tikino, kad atvejai, kuomet į tinklus pakliūna sparnuočiai - pavieniai. Paukščių žūtis tinkluose šiuo metu neregistruojama, todėl trūksta tokių atvejų apskaitos.

Problema kyla, nes tiek žvejų gaudoma žuvis, tiek paukščių mintami moliuskai telkiasi tose pačiose teritorijose. „Kuomet jūra štorminga ir žvejai negali į jūrą eiti, paukščiai taip pat negali eiti maitintis, taip susidaro periodai, kai antys negali maitintis ir alksta kažkur jūroje pralaukdamos. Kai viskas aprimsta, pradeda maitintis paukščiai ir išplaukia žvejai. Mūsų pakrantėje nėra ištisinės zonos, kuriose būtų moliuskai. Lokaliose vietose, kur laikosi žuvys, laikosi ir moliuskai, dėl to ir pakliūna lokaliai į tinklus jų daug”, - problemą komentavo Lietuvos jūrų muziejaus specialistas.

Siūloma žvejoti smulkesniais tinklais

Paukščiams pavojingesni didesnio akies dydžio tinklai. Problemos nebūtų, jei žvejai žvejotų tinklais, kurių akies dydis būtų ne didesnis nei 55 mm. Be to, konfliktas sumažėtų, jei tinklai nebūtų statomi jūroje iki 25 m gylio.

Tokie ribojimai galioja Valstybinio Baltijos jūros talasologinio draustinio ribose, draudžiama statyti 55 milimetrų ir didesnio akytumo žvejybos tinklus nuo lapkričio 16 d. iki balandžio 15 d. tokiame gylyje, kur nuo vandens paviršiaus iki viršutinės tinklo ribos yra mažiau kaip 15 metrų.

Anot žvejų, teigiančių, kad šaltuoju metų laiku per mėnesį į jūrą kartais išeina tik tris dienas, smulkiais tinklais beveik neįmanoma pagauti didesnės žuvies. Be to, nutolti nuo priekrantės gali tik stambesnių žuvininkystės įmonių laivai.

Pasitarimo metu pastebėta, kad sprendžiant esamas problemas reikalingas ir didesnis žvejų švietimas, tad rekomenduota bent kartą per metus organizuoti jų susitikimą su ornitologais ir gamtosaugininkais.

Neringos savivaldybės informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras