BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Diskusija apie vėjo jėgaines

Pokalbyje dalyvauja Gedminų kaimo bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys , sambūrio “Būkime vieningi” aktyvus pilietis Gediminas Paplauskas ir sambūrio “Būkime vieningi” kordinatorius Vaidas Lekstutis.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (3)

Darius2011-12-14 19:14

Na diskusija šito filmuko aš nepavadinčiau, čia nebuvo kitos (ne prieš vėjo energetiką) pusės.
Kaip bebūtų, kalbėtojai pasakė nemažai tiesos, bet ir nemažai melo. Pavyzdžiui apie biologinius degalus, kaip kad kalbėjo Gerb. Gedminų kaimo bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys sumelavo, kad 1 litrui biologinių degalų pagaminti sunaudojama 1,5 mineralinių degalų. Gaminant biologinius degalus yra labai svarbus gyvavimo ciklo energijos veiksmingumo rodiklis R1 (ISO/TR 14049:2000). Tai iš biologinių degalų išgaunamos energijos (šilumingumo) santykis su bendrosiomis energijos sąnaudomis jo gamybai. Degalai priskiriami atsinaujinantiems energijos ištekliams, jeigu R1 vertė yra didesnė kaip 1. Degalai nėra atsinaujinantys, jeigu jiems pagaminti sunaudojama daugiau mineralinių energijos išteklių, nei gaunama energijos iš produkto (Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo , 2008). Taip pat tokie degalai negali būti naudojami ir dotuojami iš valstybės. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. gegužės 12 dieną priėmė „Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“ (Žin., 2011, Nr. XI-1375) (Valstybės žinios, 2011-05-24), kuriame nustatyti labai svarbūs biologinių degalų tvarumo kriterijai (atsižvelgiant į EU normatyvus ir įstatymus). Išmetamųjų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų, susidarančių dėl biologinių degalų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti: 1) mažiausiai 35 proc.; 2) mažiausiai 50 proc., nuo 2017 m. sausio 1 d.; 3) mažiausiai 60 procentų nuo 2018 m. sausio 1 d. Biologiniai degalai neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje (pvz: pirmykštis miškas, labai didelės biologinės įvairovės natūralios ir nenatūralios pievos). Biologiniai degalai neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš derlingos žemės, kurioje yra didelės anglies atsargos (pvz: šlapžemės). Biologiniai degalai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti ankščiau nenusausintos dirvos.
Tad nederėtų Gerb. ponai kalbėti netiesos, nes melas užgožia ir sugadina visą pasakytą tiesą.

Vytautas Švanys2011-12-14 23:43

Tikrai nesiekiau nieko klaidinti. Dėl biodyzelino rėmiausi kažkada skaityta 2010m. Valstybinio audito ataskaita dėl atsinaujinančių išteklių naudojimo Lietuvoje. Kalbėjau iš atminties, todėl atsirado netikslumas (o gal ir ne?) dėl to skaičiaus 1,5… Atsiprašau. Bet vis tik manau, kad tas netikslus skaičius nekeičia esmės dėl biodyzelino žalumo. Cituoju Valstybės audito ataskaitą:
“Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) ir LITBIOMA specialistų duomenimis, gaunant mažesnį kaip 2 t/ha rapsų sėklų derlių ir iš jo gaminant biodyzeliną, sunaudojama 20-25 proc. daugiau iškastinio kuro energijos, negu jos gaunama iš pagamintų biodegalų. Vidutinis rapsų derlius šalyje 2005-2007 m. siekė 1,58 t/ha, 2008 - 2,04 t/ha, o ES-15 - 2,7 t/ha. Šalyje auginamų rapsų ir grūdinių kultūrų derlingumas yra mažas, todėl šiame procese ne tik negaminama “žalioji”, bet ir papildomai naudojama dar ir iškastinio kuro energija. Dėl to didinamas Lietuvos importuojamų energetinių išteklių poreikis, didinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą, didėja degalų kainos” Biodyzelino žalumo rodiklio dydis priklauso nuo panaudotos rapsų augalų sukauptos energijos. Mūsų vertinimu, norint biodyzelinu pakeisti 10 proc degalų, pagamintų naudojant iškastinį kurą, reikia pasiekti, kad gyvavimo ciklo veiksmingumo rodiklis R1 būtų ne mažesnis kaip 2,14. LITBIOMA duomenimis, naudojant tik organinių rūgščių metilesteriuose sukauptąenergiją, esančią rapsų sėklose, tokia rodiklio vertė net teoriškai nepasiekiama” (31psl.)

Man susidarė įspūdis, kad ta audito ataskaita parašyta sąžiningai ir gana kvalifikuotai. Tad ir rėmiausi jos duomenimis (kiek prisiminiau) ir išvadomis.

Darius2011-12-15 17:48

Sutinku, kad biologinių degalų gamyba iš maistinių žaliavų (”pirmos kartos biologiniai degalai”) nėra pats geriausias sprendimas. Tačiau biodyzelino gamybai puikiai tinka panaudotas aliejus ir riebalinės atliekos, kurios galėtų puikiai papildyti ir kompensuoti mažesnį rapsų derlingumą.

ARVI įmonių grupei priklausanti bendrovė „Arvi biodegalai“, Vilkaviškio r., biodyzelino gamybai naudoja ne tik rapsų sėklas, bet ir gyvūninės kilmės taukus. Ši bendrovė gali perdirbti 25 tūkst. t. rapsų ir pagaminti 20 tūkst. t. biodyzelino iš aliejaus ir iš gyvūninės kilmės taukų mišinio (Šaltinis: UAB „Arvi biodegalai“).

Be abejonės, technologijas būtina atnaujinti ir pereiti prie pažangesių būdų, kurie leistų gaminti dar “žalesnius” biologinius degalus. Pasaulyje “antros kartos” biologiniams degalams kaip žaliava naudojama lignoceliuliozės turinti biomasė. Tai mediena ir jos atliekos, žemės ūkio atliekos (šiaudai, kukurūzų kotai ir pan.) bei energetiniai augalai, tokie kaip sora rykštėtoji (Switchgrass), drambliažolė (Miscanthus sinensis) ir kt. Šių žaliavų kiekiai yra milžiniški ir nesudaro konkurencijos maisto produktų gamybai. Be to, antros kartos biologinių degalų gamybai naudojama biomasė gali būti auginama mažiau derlingose žemėse (LEI ir LŽI, „Biodegalai“). Vietoje degalų gamybos proceso tobulinimo (kaip antros kartos degalų atveju), trečios kartos biologinio kuro gamintojai siekia patobulinti pačią žaliavą. Pavyzdžiui, labiau aliejingų augalų išvedimas galėtų stipriai padidinti derlingumą. Trečios kartos biologiniams degalams priskiriami ir biologiniai degalai, pagaminti iš aliejingų dumblių. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad, lyginant tarpusavyje tame pačiame plote išaugintas sojų pupeles ir dumblius, iš pastarųjų galima pagaminti iki 30 kartų daugiau energijos. Nežiūrint to, moksliniai tyrimai jau peršoko prie ketvirtos kartos biologinių degalų. Ketvirtos kartos biologinių degalų gamybos technologijos apima augalų auginimą, kurio metu iš atmosferos absorbuojami didžiuliai CO2 kiekiai sukaupiami augalų stiebuose, šakose ir lapuose. Neseniai paskelbti duomenys apie Synechocystis genties melsvabakteres (B. Braunii), kurios fotosintezės eigoje išskiria didelį kiekį etanolio. Sudarius šioms bakterijoms optimalias sąlygas, per metus įmanoma gauti iki 60 t/ha angliavandenilių išeigą. Dabar šį procesą bandoma padaryti pramoniniu (http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/mikroorganizmubio/50.htm).

Toje pačioje VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITOJE (ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ
POTENCIALO NAUDOJIMAS LIETUVOJE, 2010 m. sausio 15 d. Nr. VA-P-20-2-1, Vilnius) teigiama, kad jog pasak LITBIOMA specialistų duomenimis, pagal biomasės potencialą, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva užima antrąją vietą ES, o pagal prognozuojamą 2020 m. biomasės potencialą, tinkamą gaminti biodegalus – pirmąją vietą ES. Taigi iš visų atsinaujinančių energijos išteklių biomasės ištekliai dėl savo apimčių ir stabilių savybių Lietuvai yra vieni iš svarbiausių.

Jūs citavot, kad: “LITBIOMA duomenimis, naudojant tik organinių rūgščių metilesteriuose
sukauptą energiją, esančią rapsų sėklose, tokia rodiklio vertė net teoriškai nepasiekiama.” Tačiau ne viską pacitavote, nes toliau sakoma, kad: “Tačiau šią rodiklio vertę būtų galima pasiekti, jei biodegalų gamybos procese būtų panaudota visa rapsų augaluose sukaupta energija.” Taip pat nurodytas ir pastebėjimas “Biodegalų gamintojų asociacijos duomenimis, Lietuvos biodegalų pramonė gali tenkinti visą šalies biodegalų poreikį
(ji buvo kuriama verslo iniciatyva ir lėšomis, nesant bent kiek svaresnės valstybės paramos). Tai yra projektas, kuriam nebuvo keliama užduotis užtikrinti biodegalų „žalumą“.
Ši asociacija nurodo dar vieną mažo „žalumo“ priežastį – nepakankamos biodegalų gamybos apimtys, dėl to įmonės negali užsakyti, kad ūkininkai augintų efektyvesnei biodegalų gamybai tinkančias grūdų rūšis, skatinti naudoti ir žaliavų atliekas.” Galėčiau tik papildyti, jog nebūtinai grūdų rūšis, bet aliejiingesnius augalus. Lietuvoje yra trys stambios biodyzelino įmonės: UAB „Rapsoila“, UAB „Arvi biodegalai“ ir UAB „Mestilla“, kurių bendras metinis pajėgumas yra 220 tūkst. tonų biodyzelino, kai tuo tarpu Lietuvoje 2009 metais buvo pagaminta 104,5 tūkst. tonų biodyzelino, o 2010 metais dar mažiau – 89,2 tūkst. tonų biodyzelino (Lietuvos Respublikos ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30/EB „Dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte“ 4 straipsnio 1 dalį. 2011, p. 3.).
Lietuvoje yra keturios stambios įmonės, kurios gamina bioetanolį: UAB „Biofuture“, UAB „Kurana“, UAB „Leo ir CO“, UAB „Bioetan LT“, kurių bendras metinis pajėgumas yra 208 tūkst. tonų bioetanolio, kai tuo tarpu Lietuvoje 2009 metais buvo pagaminta 26,3 tūkst. tonų bioetanolio, o 2010 metais – 39,3 tūkst. tonų bioetanolio (Lietuvos Respublikos ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30/EB „Dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte“ 4 straipsnio 1 dalį. 2011, p. 3.).

O kas dėl efektyvumo ir žalumo tokių degalų ir gamyklų, tai Pasvalyje veikia unikali, Lietuvoje vienintelė bioetanolio ir biologinių dujų gamykla – UAB „Kurana“, kuri kasmet pagamina apie 18 tūkst. t. bioetanolio E85. „Kurana“ gamykloje pagamintus biologinius degalus į benziną maišo lenkų koncernui „PKN Orlen“ priklausanti Mažeikių naftos perdirbimo įmonė. Jai UAB „Kurana“ tiekia maždaug pusę per metus pagaminto bioetanolio – 8,5 tūkst. tonų (Šaltinis: UAB „Kurana“).

Beje pamiršta kalbėti apie biologinių degalų aplinkosauginę naudą, nes kalbama vien apie ekonominius, na ir dar socialinius veiksnius, kai tai ką nors liečia. Juk mažinama tiesioginė aplinkos tarša, kadangi naudojant aukštos etanolio koncentracijos kurą (pvz., E85, 70-85 proc. etanolio, plačiai naudojamas Švedijoje, plinta JAV), išskiriama mažiau kancerogeninių medžiagų nei naudojant įprastą kurą, taip pat mažesnės „šiltnamio dujų“ emisijos (LEI ir LŽI, „Biodegalai“). Apskaičiuota, kad naudojant 100 proc., biodyzeliną, oro tarša galėtų būtų sumažinta 40-50 proc (bioetanolį – 50-60 proc.), palyginus su tradiciniais degalais, gaminamais iš naftos. Naudojant 5 proc., biodyzelino mišinį, anglies dioksido (CO2) išmetama 2-2,5 proc., mažiau (bioetanolį – apie 2,5-3 proc., mažiau). Biodyzelinas yra biologinės kilmės produktas, todėl, patekęs į dirvą, daugiau kaip 90 proc., jo suyra per standartinę 21 paros trukmę (Janulis ir Makarevičienė, 2004). Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrų laivyno vadas Rėjus Mebusas (Ray Mabus) pareiškė, jog iki 2020 m., mažiausiai pusė JAV karinių pajėgų ant vandens, sausumoje ar ore sunaudojamos energijos turi būti gaunama naudojant neiškastinės kilmės energijos šaltinius. Iškart kyla klausimas: kodėl tokios drastiškos permainos? Atsakymas gana paprastas ir neoriginalus: kiekvieną sykį, kai naftos barelio kaina pakyla vienu JAV doleriu, JAV šalies laivynui tai atseina papildomus 30 mln., dolerių. Jau dabar JAV kariuomenė naudoja biologinius degalus. Biologinių degalų ir aviacinio kuro mišinį naudojantis naikintuvas „F18 Hornet“ yra išvystęs 1,7 garso greičio ir ypatingų skirtumų naudojant tokio tipo degalus nebuvo pastebėta. Taip pat įvairių tipų biologinius degalus naudoja sraigtasparniai ir greitaeigiai laivai. Vienintelis taikomas reikalavimas yra, jog biologiniai degalai negali būti pagaminti iš maistui naudojamos žaliavos (http://www.newscientist.com/article/mg21028110.200-us-navy-chief-im-on-a-mission-to-stop-using-oil.html). Tad akivaizdu, jog net viena iš ekonomiškai galingiausių šalių (JAV) mąsto kaip sutaupyti šalies pinigus ir racionaliai panaudoti energetinius išteklius.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras