BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dėl LR Seime ruošiamo naujo tvorų vajaus prieš visuomenę ir investicijų į „krūmus“

Kai didelė visuomenės dalis kenčia nepriteklius, vos ne badauja ir galvoja apie emigraciją, kai kurios valdžioje įsitvirtinusios grupuotės, tenkindamos privačius interesus, visais įmanomais būdais stengiasi Seime „prastumti” naujus gamtos užvaldymo ir išgrobstymo planus bei sugriauti sunkiai ir ilgai kurtą valstybės saugomų teritorijų sistemą. Kiek buvo kalbėta, rodyta ir piktintasi dėl aptvertų ežerų - kur rezultatas? Dabar gresia kitas žingsnis „pirmyn” - norima aptverti ir niokoti miškus.

Lietuvos Respublikos Seime ruošiamasi liūdnai pagarsėjusia skubos tvarka svarstyti Miškų įstatymo pakeitimus, kurie prieštarauja viešiesiems interesams ir nėra svarstyti su aplinkosauginėmis visuomeninėmis organizacijomis. Miškų įstatyme siūloma keisti miško sąvoką (medžiais apaugęs plotas iki 0.5 ha nebebus laikomas mišku), leisti skaidyti dalimis miškų ūkio paskirties sklypus, nepriklausomai nuo jų dydžio, leisti miškuose statyti pastatus, sodybas, įrenginėti naudingųjų iškasenų karjerus, supaprastinti miško žemės paskirties keitimą į kitas naudmenas ir pan.

Siūloma leisti miškuose statyti statinius, kurie neva būtų skirti miško priežiūrai, arba sodybas, nekeičiant miško žemės paskirties. Tokiu būdu miškai gali būti paversti kolektyviniais sodais. Šie įstatymo pakeitimai įteisintų naujų statybų vajų miškuose, miškų aptvėrimą, iškeldami privačios nuosavybės poreikių tenkinimą aukščiau viešojo intereso ir gamtos vertybių. Seimui priėmus siūlomus Miškų įstatymo pakeitimus, būtų sudarytos sąlygos miškų niokojimui, naikinimui, teršimui ir užtvėrimui.

Įteisinus galimybę statyti pastatus miškuose, pastarieji bus suskaidyti gyvenamaisiais plotais, kuriems reikės kelių, elektros linijų ir kitų infrastruktūros elementų. Miškų fragmentacija - viena didžiausių šių dienų problema Europoje. Aplink pastatus bus vykdoma ūkinė veikla, kuri neišvengiamai pakeis aplinką ir ekosistemą. Turint mintyje, kad Lietuvoje vidutinis privataus miško sklypo plotas yra 4,5 ha, o privačių miško savininkų - net 202 tūkst., todėl nesunku įvertinti miškų užstatymo perspektyvas. Padidėjusi antropogeninė plėtra miškuose turėtų žymų neigiamą poveikį jų biologinei įvairovei.

Tokiais sprendimais valdžia skatina investicijas ne į verslą ir gamybą, bet į vilų statymą krūmuose, gamtos teršimą neišvalytomis nuotekomis, kraštovaizdžio darkymą ir kitų gamtinių vertybių naikinimą, tuo užkirsdama kelią plėtoti turizmą ir su poilsio organizavimu susijusius verslus.

Miškas nėra vien medienos šaltinis. Tai viena svarbiausių ekosistemų Lietuvoje, lemianti biologinės įvairovės išlikimą, daugelio gyvosios gamtos išteklių (grybų, augalų, gyvūnų) egzistavimą. Gyvybės formų įvairovę būtina išsaugoti, užtikrinant jai reikalingas sąlygas. Visi Lietuvos piliečiai turi konstitucinę teisę naudotis kokybiška ir nesudarkyta gamtine aplinka.

Atkreipiame dėmesį, kad jau ne pirmą kartą Seime bandoma priimti įstatymus ir jų pataisas, prieštauraujančius viešajam interesui, ES teisės aktams bei LR Konstitucijai.

Lietuvos aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos ir aktyvūs piliečiai griežtai smerkia tokius antivisuomeninius suinteresuotų grupuočių veiksmus ir reikalauja LR Seimo nepritarti Miškų įstatymo pakeitimams.

Lietuvos žaliųjų judėjimas R. Braziulis
Lietuvos miškininkų sąjunga doc. E. Bartkevičius
Judėjimas „Už gamtą” dr. A. Knystautas
Vilniaus žaliųjų klubas V. Pelakauskas
Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė” E. Paplauskas
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras” D. Ramančionis
Alytaus žaliųjų klubas „Griaustinis” G. Bujakauskas
VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros vedėjas prof. P. Kavaliauskas
VDU Aplinkotyros katedros vedėjas prof. R. Juknys
Lietuvos pilietis R. Pakalnis

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (4)

L.M.2010-12-18 12:04

Negalim to leisti. Tiesiog negalim.

Lietuviai taip mėgsta sprukti į krūmus, bet , mielieji, jei taip ir šįkart - nebeliks net tų krūmų, į kuriuos būtų galima bėgti. Susiimkim. Atstovėkim visi kartu prieš tai, kas neteisinga.

Marius2010-12-18 21:23

Cia jau virsune but.

Kęstutis2010-12-19 14:56

TAI VĖL BANDYMAS SLĖPTTI AKTUALIJOS ESMĘ, KAD VYKDOMAS BUVUSIŲ KAIMŲ GENOCIDAS, O TOKIE braziuliai - EILINIS ALAVINIS , MANAU APMOKAMAS , KAREIVĖLIS. Parašytame straipsnyje demonstruojamas neišmanymas kaip tvarkomasi privačioje valdoje. Kur privati valda visą laiką buvo švaru ir tvarka , a va kur yra “NAŠA” arba įvilkta į “visuomenės interesas” anot braziulių yra šiukšlynai ir čia braziuliai visokie neturi vizijos kaip tie sąvartynai bus iškuopti - apsukite Lakajos ežero pakrante ir rasite pusmetrio aukščio šiukšlynus… ir ne braziuliu proteliui juos iškuopti. Paprastesnis paaiškinimas : turiu atsiėmęs žemę/ mišką prie Apskričio ežero, kaime , kuris susidarė iš trijų sodybų ir daugiau 10 metų tvarkau pakrantę ežero yra pokyčiai akivaizdūs - įveikiau pusės pakrantės šiukšlynus, kita pusė ežero jau niekieno neprižiūrima arba” viešas interesas”. Žinot turiu archyvo dokumentus , kad sodyboje buvo trys pastatai ir pamatų liekanos yra, bet man Lietuvos “valdžia ” savo saugomų teritorijų įstatymu draudžia atstatyti sodyba , kadangi žemės paskirti įrašyta - miško, tuo tarpu kiti du kaimynai , kurie neatvyksta ir netvarko ežero pakrantės jau gavę leidimus sodybos atkūrimui - galima nuspėti kaip jų žemės paskirtis buvo pakeista. TOKIŲ KAIP MANO ATVEJŲ TŪKSTANČIAI, o čia straipsnyje nukreipiamas tendencingai dėmesys į krūmus ir piešiami BAUBAI . Tiesiog tokie rašinėtojai pavydi nuoširdžiai sovietiškai - kaip čia galima vėlgi atstatyti pastatus ar turizmą vystyti , o gal bityną užveisti ar grybų džiovyklą pastatyti. Aplinkos apsaugos srityje dirbu 4.5 metų ir nenoriu suprantamais dalykais spekuliuoti.

Pritariu Kęstučiui2010-12-19 17:24

Kažkaip sutampa, kad kur tik pakvimpa dideliais investiciniais projektais, ten iš karto pasirodo arenoje “gamtos gynėjai” ir “visuomenininkai”. Gal plačiajai visuomenei ir nėra žinoma, tačiau radikalios (bet kartu ir labai “komercializuotos”) aplinkosaugos klano kurpiama teisinė sistema priėjo absurdo lygmenį. Kurta buvo taip, kad prisidengiant natūraliu žmonių palankumu gamtosaugai būtų visiems viskas draudžiama, o kai kuriems reikalingiems žmonėms “išimtiniais atvejais”- galima. Ekokrato svajonių viršūnė- reguliuoti visų žmonių gyvenimus kaip tik sumąstant, kad visi pas jį (ją) eitų nuolankais prašytojais leidimo visose gyvenimo srityse. Jei kas “tinkamai” paprašydavo, ar buvo “reikalingas” sistemai žmogus- tokiems žinybiniais sprendimais “patvarkydavo” , paplanuodavo, paprojektuodavo ir t.t. kaip reikia ir atsirasdavo “išimtis”. Kas galėtų paneigti, kad “išimtiniai atvejai” atsirasdavo ne už dyką?? Bet Kai Konstitucinis Teismas konstatavo, jog poįstatiminiais aktais negalima leisti to, kas nėra numatyta įstatymuose (šiuo atveju- Miškų įstatyme), pagal galiojantį ekokratų ir urėdus ginančių biurokratų pastangomis sukurptą Miškų įstatymą bet kokios statybos ir rekonstukcijos bet kurioje miškų ūkio paskirties žemėje (sovietinis reliktas, likęs tik Lietuvoje) tapo neteisėtomis. Už įstatymo ribų. Tas palietė ne tik privačius piliečius, miškų ir žemių savininkus, tačiau galioja ir valstybei. Įstatymuose nėra jokios realios galimybės pakeisti miškų ūkio paskirčiai (ten gali net neaugti miškas) į kitokią paskirtį. Tad jau antri metai stringa šimtais milijonų vertinami valstybiniai infrastruktūriniai projektai tiek Aplinkos, tiek ir Susisiekimo ministerijoms. Vyriausybė dar pavasarį skubos tvarka pateikė Seimui Miškų įstatymo pataisas, kurios nesprendžia savininkų problemų, tačiau leistų pakeist žemės paskirtį infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui. Bet pajutę tai š karto pasirodė arenoje “gamtos gynėjai” ir “visuomenininkai”, klaidindami bei gąsdindami visuomenę nebūtais dalykais. “Miškus sunaikins”, “atsidursime kolektyviniame sode, kuris bus aptvertas, kur gyvens šunys” ir t.t. Kas galėtų paneigti, jog tikrovė labai paprasta- jei kas “susimokės”, kad tokie “visuomeninkai” nustotų mušę būgnus, tuomet tokie nurims lyg nieko ir nebuvo….

Rašyti komentarą

Tavo komentaras