BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dėl klimato kaitos smengame skradžiai žemę

Žurnalas “Scientific American” 2009 m. sausį išspausdins straipsnį apie dešimt pasaulio vietų, kurios jau nukentėjo nuo klimato kaitos. Preliminarius straipsnio apmatus su įspūdingomis nuotraukomis jau galima rasti SciAm svetainėje. Lietuva taip pat yra veikiama klimato kaitos. Šiaurės Lietuvoje yra karstinių įgriuvų regionas. Jau vien Biržų regioniniame parke priskaičiuojama iki 8 000 įgriuvų. Įgriuvos susidaro tirpstant po žeme gipso klodams. Mokslininkai mano, jog dėl klimato kaitos šis procesas suintensyvėjo. Toliau spausdiname Lietuvos geologijos tarnybos pranešimą spaudai apie naujausius šio regiono tyrimus.


Foto (c) Wikipedia.org
Geologų duobė atsivėrusi 2003 metais

Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų skyriumi atlieka karstinio rajono gipso ištirpinimo (cheminės denudacijos) monitoringą. Nustatyta, kad gipso cheminės denudacijos intensyvumas 2008 m. išliko gana didelis – per metus karstiniame rajone buvo ištirpinta virš 140 m³ gipso iš vieno kvadratinio kilometro teritorijos.
 
„Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone dėl sparčios vandens apykaitos tarp paviršinio ir požeminio vandens yra intensyviai tirpinamos gipsingos uolienos, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. – Ištirpusį gipsą upių vanduo išneša į Lielupę. Intensyvi gipso cheminė denudacija ypač grėsminga tose karstinio rajono vietose, kur yra plona (iki 10 m) danga virš tirpių Viršutinio devono gipsingų uolienų. Čia sparčiai didėja senos ir formuojasi naujos karstinės tuštumos, atsiveria karstinės įgriuvos, deformuojasi pastatai, pažeidžiami inžineriniai tinklai ir panašiai.“

Pasak Jono Satkūno, gipso denudaciją daugiausiai lemia vandens balansas, kurio kaita priklauso nuo meteorologinių sąlygų, daugiausiai nuo kritulių kiekio ir vandens garavimo intensyvumo. Antra vertus, pastaraisiais metais pasikeitė metinis nuotėkio pasiskirstymas – beveik nebėra žiemos minimalaus nuotėkio. Šis pasikeitimas, matyt, turi įtakos didėjančiai gipso denudacijai.

1994−2000 metais, lyginant su 1962−1979 metų laikotarpiu, gipso denudacijos greitis buvo apie 30% didesnis. Matyt, dėl klimato kaitos, nulemiančios meteorologines sąlygas ir karstinio regiono vandens balansą. Ypač ryškus gipso denudacijos greičio padidėjimas yra nuo 1978 metų.

Pastaraisiais metais gipso cheminės denudacijos intensyvumas išlieka didelis. Tik 2006 m. dėl ypač mažo nuotėkio gipso cheminė denudacija buvo sumažėjusi. Tatulos baseine ji siekė tik 85 m³/km². 2007 m. gipso cheminė denudacija šiame baseine buvo artima vidurkiui ir siekė 136 m³/km², o 2008 m. − kiek padidėjo ir buvo 142 m ³/km².

Dėl gipso ištirpinimo požemyje formuojasi smegduobės. 2008 metais karstiniai reiškiniai užfiksuoti Pasvalio r. Auriliškių kaime, kur dirbamame lauke, netoli Via-Baltica magistralės atsivėrė karstinė įgriuva. 2008 metų pavasarį buvo nustatytas panašus atvejis Biržų rajono Juostaviečių kaime. Rugpjūčio mėn. buvo surasta nauja karstinė įgriuva-urvas Daumėnuose (Biržų r.). Dar apie 10 skirtingų naujų karstinių įgriuvų buvo surasta Biržų regioninio parko labai sukarstėjusiuose plotuose.


J. Satkūnas, Lietuvos geologijos tarnyba, tel. (8 5) 233 2482
J. Taminskas, Geologijos ir geografijos institutas

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras