BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dauniškio parkas ir Utenio aikštė Utenoje gali tapti nerūkymo zonomis

Prieš 19 metų kauniečiai nerūkymo zona paskelbę Laisvės alėją buvo bene pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kai nerūkymo teritorija paskelbta visa gatvė. Tyro oro zonos sparčiai plečiasi: rūkantys genami ne tik iš kavinių, viešojo transporto priemonių, daugiabučių laiptinių, bet ir iš kai kurių aikščių, parkų ir net miškų.

Tolerancijos aukštumos pasiektos vienoje iš Lietuvos savivaldybių, kur nerūkymo zona paskelbtoje aikštėje, esančioje prieš savivaldybės pastatą, įrengta vieta rūkymui. Už tokį sprendimą nubalsavo tarybos nariai. Kaip jau rašėme, Utenoje taip pat svarstoma apie galimybę mieste įrengti nerūkymo zonas Dauniškio parke ir Utenio aikštėje, sprendimo projektas turėtų būti teikiamas artimiausiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje.

Visų nesukontroliuos

Pasak Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininko Audriaus Micikevičiaus, šiais metais per 10 mėnesių už rūkymą neleistinoje vietoje nubausti 38 uteniškiai, daugiausia už tai, kad dūmą traukė prie švietimo įstaigų: gimnazijų, mokyklų, kolegijos. Taip pat gauta pranešimų apie rūkančius bendro naudojimo patalpose bendrabučiuose, daugiabučių laiptinėse. Pernai per tą patį laikotarpį nustatyti 58 rūkymo neleistinose vietose atvejai.

Kaip sutramdyti rūkančius neleistinose vietos rūpinasi ne tik teisėtvarkos pareigūnai, bet ir patys gyventojai, ypač besipiktinantys, kai dūmais nuodijamos gyvenamosios patalpos.

Redakcija sulaukė ne vieno skaitytojo skambučio, kai skundžiamasi dėl rūkymo laiptinėse. Ką daryti, kai nosį badantys užrašai ir perspėjimai nepadeda? Policijos pareigūnas sako, kad dažniausiai tokiais atvejais vien žodinių skundų neužtenka, reikia daugiau kaltę pagrindžiančių įrodymų.

„Praktika yra tokia, kad dažniausiai baudžiama, kai pareigūnai tiesiogiai pamato asmenis rūkančius neleistinoje teritorijoje.

Gyvename teisinėje valstybėje. Jei man kaimynas nepatiks ir pasakysiu, kad jis rūkė, o atvažiavusi policija baus, tai prasilenktų su logika. Vis dėlto turi būti įrodymai. Jei žmogus rūko - tai trunka ne sekundes, o kelias minutes, laiku informavus policiją, tinkamai sureaguojame ir visada galima užkardyti tuos dalykus. Jei gyventojas pasakys, kad kaimynas rūko, o kada ir kur neaišku, policija nestovės ir nelauks, tuo labiau, pamatęs pareigūnus žmogus nerūkys.

Kiekvieną mikrorajoną aptarnauja policijos prevencinio poskyrio darbuotojas, apylinkės inspektorius. Visada visais būdais - telefonu, elektroniniu paštu, žodžiu - galima jį informuoti ir bus suteikta pagalba. Nebūtina iškart žmogų nubausti, galima pasikalbėti, perspėti. O jei pokalbiai nepadeda, yra griežtesnių priemonių. Tai paprastas, bet aktualus gyventojams dalykas”, - kalbėjo A. Micikevičius.

Prevencijos poskyrio viršininkas įsitikinęs, kad reprezentacinėse miesto vietose nustatyti nerūkymo zonas būtų sveikintinas žingsnis, tačiau, kad nerūkymo zonos tokiomis taptų realiai, prireiks visuomenės pagalbos.

„Gerbkime vieni kitus ir tausokime sveikatą. Pasakykite, kiek rūkalių eina parūkyti savo automobiliuose? Kodėl nerūko savo bute, o eina parūkyti į laiptinę? Todėl, kad bute smirdės. Vadinasi, negerbiame kitų, todėl turime visi nuodytis tais dūmais.

Atėję parūkyti į parką, cigaretę užgesiname į suoliuko kraštą, o nuorūką numetame kur papuola. Parkas turi būti ta vieta, kur žmogus ateina pailsėti, pakvėpuoti grynu oru, o dėl draudimo rūkyti niekas nenukentės.

Kalbėkime atvirai, visų atvejų nesukontroliuosime, bet jei visuomenė nebus abejinga, kartą perspėtam asmeniui antrą kartą policijos įspėjimo nereikės. Manau, su visuomenės pagalba pasieksime tą rezultatą, kad nerūkymo zonos iš tikrųjų bus nerūkymo zonomis”, - savo poziciją išsakė Utenos apskrities VPK atstovas A. Micikevičius.

Ką mano apie svarstomą galimybę įrengti Utenoje nerūkymo zonas, klausėme jaunimo, švietimo, kultūros, verslo atstovų.

Karolis Antanas Stankevičius, 17 m. gimnazistas, Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos valdybos narys

Kaip tik dalyvavau jaunimo reikalų tarybos posėdyje, kur buvo nagrinėjamas šis klausiamas ir tikrai manau, kad tai reikalinga. Dauniškio ežero pakrantėje lankosi daug tėvų su mažais vaikais, teritorijoje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės. Kitas klausimas buvo - išplėsti nerūkymo zonas aplink mokyklas, nes dabar situacija tokia, kad paeini metrą į šalį už mokyklos ribų ir jau gali laisvai rūkyti. Manau, padidinus tą nerūkymo zoną, turėtų sumažėti rūkančių.

Džiaugiuosi, kad pats nerūkau. Jei rūkyčiau - nuomonė gal kažkiek keistųsi, priklausytų, kiek tose vietose lankyčiausi. Bet pagrindinė mintis liktų, nes žiūrima ne tik savo gerovės. Pasirinkimo laisvė vis tiek išlieka, nes nėra draudžiama rūkyti kitose vietose, galima nueiti kur nors atokiau.

Prie mūsų gimnazijos buvo atvejų, kai bausti mokiniai už rūkymą, baudos yra minimalios ir nelabai veiksmingos. Policija reguliariai atvažiuoja, pažiūri, tačiau jei mokiniai rūko toliau už mokyklos teritorijos, jie nieko negali padaryti, nes teisiškai tai yra legalu.

Raimundas Čepukas, Utenos kolegijos sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos dekanas, Utenos rajono savivaldybės tarybos narys

Vienareikšmiškai pritarčiau nerūkymo zonų nustatymui. Aišku, tai neatbaidys visų nuo šio įpročio, bet tai priemonė atkreipti visuomenės dėmesį į šią aktualią problemą.

Kurioziškas pavyzdys: mes, kaip švietimo įstaiga, taip pat esame nerūkymo zonoje, tačiau dabar fakulteto studentai perėję gatvę Utenio aikštėje gali plėšti dūmą ir jie būtų įstatymiškai teisūs. Jei įžengia kelis žingsnius į fakulteto teritoriją - jie jau pažeidėjai. Tai juokinga situacija.

Studentai suaugę žmonės, mes tik galime paprašyti, kad jie eitų rūkyti į mažiau matomą vietą, todėl aikštėje prieš kolegiją jų niekada nepamatysi rūkančių, nors formaliai galėtų tą daryti.

Kalbėdami apie nerūkymo zonas, mes akcentavome, kad tai būtų labiau ugdomoji, o ne baudžiamoji priemonė. Viešosios tvarkos pareigūnai nesiimtų drastiškomis priemonėmis ir baudomis drausti rūkančių, užtektų perspėjimo.

Nesame naivuoliai, kad galvotume, jog tokiais būdais galime kažką pasiekti. Lietuvoje dabartinė teisinė situacija tokia, kad nepilnametis gali viešai rūkyti ir pareigūnas negali jo bausti, o jei garbaus amžiaus žmogus rūkys draudžiamoje zonoje, jis būtų laikomas pažeidėju.

Dėl Dauniškio parko - jei ten rūko vienas kitas žmogus, nieko blogo neatsitiks, bet jei nueisime į kitą kraštutinumą: parke pradės rinktis „rūkalių klubai” ir apguls suolus, kažin ar kas norės eiti ten pailsėti. O jei ir paskelbus nerūkymo zoną parke vienas kitas sutrauks dūmelį, tragedijos nebus.

Vida Garunkštytė, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė

Aš manau, kad nerūkymo zonų reikia - ir dėl tų pačių rūkančių žmonių. Gal jie nedrįsta pasakyti, bet ir rūkantys rūpinasi savo sveikata. Jei jie nerūkys toje erdvėje, jau kažkiek sutaupys sveikatos. Jau nekalbant apie tuos žmones, kurie nerūko, jiems reikėtų, kad visur būtų nerūkymo zonos. Jei pailsėti į Dauniškio parką ateina nerūkantis žmogus ar nėščia moteris, kodėl prie jos turi kažkas rūkyti?

Kalbant nevisai rimtai, kadangi Kultūros fondas daugiausia pinigų gauna iš rūkančių ir geriančių mokamų mokesčių, tada mums apsimokėtų, kad būtų daugiau rūkančių.

Šalia kultūros staigų negalima rūkyti. Pas mus, prie bibliotekos durų, uždėtas ženklas, draudžiantis rūkyti, bet vis tiek čia stoviniuoja rūkantys. Kai pasakai žiūrėti, kas parašyta, vieni pasitraukia į šalį, kiti numoja ranka ir tą patį daro. Čia žmogaus sąmonėjimo laipsnis. Kiekvienas mes atsakingas, už tą aplinką, kurioje gyvename.

Renatas Andrašius, biliardinės Utenio aikštėje savininkas

Jeigu nerūkymo zona apims fontaną ir suoliukus, o pakraščius paliks, mums užteks, bet jeigu uždraus rūkyti visoje teritorijoje iki pat pastatų, sprendimą vertinčiau blogai, nes tai pakenktų mano verslui. Daugiau negu pusė mūsų klientų - rūkaliai. Patalpoje nerūkoma, žmonės išeina parūkyti į lauką. Mes neturime galimybės viduje įrengti atskirą patalpą rūkymui, o iš kitos pastato pusės esantis kiemas priklauso gyvenamajam namui.

Tokie sprendimai atmuštų klientus, kurių ir taip mažai. Jei nebus galima išėjus į lauką parūkyti, klientai nueis pas konkurentus, kur tokie draudimai negalios. Aš suprantu, kad patalpose draudžiama rūkyti, bet kuo dėta Utenio aikštė? Aš šiaip esu prieš rūkymą, bet jei tiesiogiai nukentės klientai, taps problema.

Dėl nerūkymo zonos Dauniškio parke pritarčiau - ten nėra kavinių, biliardinių, o vaikai tegu gyvena sveikai.

Kristina Sakaitė

“Utenos apskrities žinios”

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras