BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Daugiau nei 70 proc. visos namų ūkių suvartotos energijos sunaudojama būstui šildyti

Statistikos departamentas 2010 m. pirmą pusmetį atliko energijos sunaudojimo namų ūkiuose tyrimą. Statistiniai duomenys surinkti apklausus 5795 namų ūkius, atrinktus naudojantis Gyventojų registru atsitiktinės imties būdu. Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga. Namų ūkiai yra vienas iš didžiausių šalies energijos vartotojų. Energijos sunaudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, 2009 m. namų ūkių turimuose būstuose buvo sunaudota apie trečdalis (daugiau nei 31 %) visos šalies galutinės energijos.

81 procentą visos energijos namų ūkiai suvartojo būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, beveik 12 procentų - apšvietimui ir elektros prietaisams, daugiau nei 7 procentus - maistui gaminti. Vidutinis viename būste sunaudotos energijos kiekis 2009 m. sudarė 13590 kWh. Individualiuose namuose vidutiniškai sunaudota 18360 kWh energijos, o būstuose daugiabučiuose namuose - 10650 kWh, t. y. apie 40 procentų mažiau. Šis skirtumas susidaro dėl to, kad individualūs namai turi keletą išorinių sienų bei atskirą stogą ir yra didesnio ploto nei butai, taigi jų energijos poreikis yra didesnis. Vidutinis individualaus namo šildomas plotas buvo 81 m2, o buto daugiabučiame name - 51 m2. Vidutinis būsto (individualių namų ir butų daugiabučiuose namuose kartu paėmus) šildomas plotas buvo 63 m2, mieste - 57 m2, kaime - 74 m2. Be to, individualiuose namuose paprastai yra naudojama daugiau apšvietimo ir elektros prietaisų bei gyvena daugiau gyventojų nei butuose. 2009 m. bute daugiabučiame name gyveno vidutiniškai 2,2, o individualiame name - 2,8 gyventojo. Tai reiškia, kad individualaus namo gyventojai suvartoja daugiau energijos šildymui, maisto gaminimui, skalbimui ir pan.

2009 m. vienam būstui šildyti (neįskaitant karšto vandens ruošimo) sunaudota vidutiniškai 9650 kWh energijos. Tai sudarė 71 procentą visos būstuose sunaudotos energijos. Įvertinus tai, kad dabartiniu metu Lietuvoje šildymo sezonas tęsiasi 6 mėnesius, per šildymo sezoną 1 m2 būsto plotui šildyti vidutiniškai sunaudota apie 153 kWh. Tai gana didelės vidutinės energijos sąnaudos, kurių susidarymą iš dalies lemia tai, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų gyvena senos statybos būstuose. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje 92 procentai būstų buvo pastatyti iki 1990 m. (apie 70 % iki 1980 m.) ir tik beveik 8 procentai - atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Tyrimo duomenimis, per pastaruosius dešimt metų beveik du trečdaliai (65 %) būstų buvo dalinai atnaujinti, daugiausia namų ūkių iniciatyva ir savomis lėšomis, siekiant taupyti šilumą, iš jų 88 procentams būstų buvo keičiami langai, 33 procentams - apšiltinti stogai, 28 procentams pakeistos šildymo sistemos ar jų dalis ir beveik 16 procentų apšiltintos išorinės sienos.

Tyrimo metu nustatyta, kad beveik 70 procentų būstų yra miestuose, o daugiau nei 30 procentų - kaimo vietovėse. Apie 38 procentai būstų yra individualūs namai, o 62 procentai - butai daugiabučiuose namuose. Miestuose dauguma (81 procentas) namų ūkių gyveno daugiabučiuose namuose, o kaime atvirkščiai - individualius namus turėjo apie 82 procentai namų ūkių. Vidutiniškai viename būste gyveno 2,5 gyventojo, mieste - 2,3, kaime - 2,9.

Malkos bei kitos medienos atliekos buvo daugiausia naudojama energijos rūšis ir sudarė 38 procentus visos namų ūkių sunaudotos energijos, trečdalį (33 %) sudarė centralizuotai teikiama šiluma, daugiau nei 14 procentų - elektros energija, 9 procentus - gamtinės dujos, beveik 3 procentus - suskystintos naftos dujos bei daugiau nei 2 procentus - akmens anglys ir tik mažiau nei 1 procentą - durpės kurui, durpių briketai bei žemės ūkio atliekos.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas bei efektyvus energijos vartojimas yra pagrindiniai būdai energijai ir lėšoms taupyti bei švaresnei aplinkai išsaugoti. Tyrimas parodė, kad mažiau nei 1 procentas namų ūkių, gyvenančių individualiuose namuose, savo būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti yra įsirengę šilumos siurblius. Šilumos siurblys surenka šilumą, esančią žemėje, vandenyje arba ore, perduoda ją į būstą ir išskirsto į būsto apšildymo sistemą. Nustatyta, kad Lietuvoje labiausiai paplitę dviejų tipų (iki 30 kW šiluminio galingumo) šilumos siurbliai: žemė/vanduo bei oras/vanduo.

Kitas gana svarbus atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje namų ūkiai kol kas gana retai naudoja saulės kolektorius būstui šildyti. Tik keletas iš apklaustų namų ūkių nurodė, jog yra įsirengę saulės kolektorių. Saulės kolektorių įrengimas reikalauja pakankamai didelių investicijų iš gyventojų, o valstybės parama atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimui kol kas nėra pakankama.

Daugėja šalies gyventojų, taupančių elektros energiją būsto apšvietimui naudojant elektrą taupančias lemputes: liuminescencines ir halogenines lemputes naudojo apie trečdalis (atitinkamai 34 ir 33 procentai) namų ūkių. Tačiau net 89 procentai namų ūkių vis dar naudoja ir paprastas kaitrines lemputes.

Statistikos departamento informacija, nuotrauka iš http://homedesigndecorating.com/

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras