BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Čiobiškio urvas - unikalus gamtos objektas (FOTO)

1 pav. Įėjimas į urvą (V. Mikulėno nuotr.)

Neries regioninio parko specialistai A. Jefanovas ir S. Pupininkas, kartu su Lietuvos geologijos tarnybos geologais A. Grigiene ir V. Mikulėnu 2009-10-20 apžiūrėjo ir tyrinėjo Čiobiškio urvą. Apie jį jau buvo žinoma iš gamtininko D. Liekio sukurto video reportažo.

Čiobiškio urvas yra Širvintų rajone, Čiobiškio apylinkėse, tekančio mažo upeliuko suformuotos griovos šlaite (2 pav.), apie 5 m aukštyje nuo upelio vandens lygio (absoliutus aukštis - 76 m).

Čiobiškio urvas yra unikalus tuo, kad jis yra vienintelis Lietuvoje kvartero dariniuose. Urvas susiformavęs smiltainyje - karbonatiniu cementu sucementuotame smėlyje. Smėlis vietomis smulkus, vietomis įvairaus rupumo su pavieniu žvirgždu iki 1 cm diametro, pilkai geltonas, įstrižai sluoksniuotas. Urvo aukštis 1,5 m (pradžioje) (1 pav.), gilyn einant visiškai sumažėja (6 pav.), ilgis apie 9 m. Urvas turi du viduje susisiekiančius įėjimus (3 pav.). Jame yra daug mažų atšakų, kairėje nuo įėjimo yra „kolona” (5 pav.).

2 pav. Upelis (V. Mikulėno nuotr.)

Urvas susiformavo dėka sudėtingų daugialypių geologinių procesų ir jų sekos pokyčių, kurie liudija apie bendrą aplinkos kitimą geologinėje praeityje. Net ir neturint detalesnių tyrimų duomenų, yra aiški svarbiausia sąlyga urvui susiformuoti - tai smiltainio klodo susidarymas. Karbonatinio cemento kristalizacija galėjo įvykti holocene, prieš kelis tūkstančius metų, kada gruntiniame vandenyje buvo padidėjęs hidrokarbonatų kiekis, o jų virtimas kalcio karbonatiniu mineraliniu cementu vyko dėl slėgio pokyčių tekant požeminio vandens šaltinio tėkmei poringo ir laidaus smėlio sluoksniu.

3 pav. Čiobiškio urvas (S. Pupininko nuotr.)

Kitas urvo formavimosi etapas, tai požeminio vandens lygio nukritimas, smiltainio klodo nusausėjimas ir biraus smėlio dalelių išplovimas iš po smiltainio. Taigi patį urvą suformavo šaltiniai (sufozija), ištekėję iš šlaito. Įdomiausia tai, kad dabartiniu metu požeminio vandens srautai yra pakitę, urvas yra sausas. Tuo tarpu visai netoli olos išsikrauna šaltinis, formuojantis naują sufozinį cirką ir naują griovos atšaką. Galbūt, jei iškrovos vietoje slūgso smiltainiai, požemyje formuojasi naujos tuštumos.

4 pav. Urvo vidus ties įėjimu (S. Pupininko nuotr.)

4 pav. Urvo vidus ties įėjimu (S. Pupininko nuotr.)

Čiobiškio urvą ir jo prieigų geologinę sandarą reikia ištyrinėti detaliau. Unikalųjį urvą būtina saugoti, jį reikėtų paskelbti gamtos paminklu. Dėl gamtinių sąlygų jautrumo, Čiobiškio urvas yra netinkamas lankymui. Dar daugiau, jis gali būti labai pavojingas.

5 pav. „Kolona" urvo viduje (S. Pupininko nuotr.)

5 pav. „Kolona

Čiobiškio urvas bus įtrauktas į Lietuvos geologijos tarnybos Geotopų duomenų posistemį, kuriame yra patalpinti duomenys apie daugiau nei 400 įvairių geologinių, geomorfologinių ir hidrogeologinių paminklų ir objektų.

Neries regioninio parko direkcija parengs dokumentaciją dėl šio unikalaus objekto įtraukimo į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.

6 pav. Urvo giluma (S. Pupininko nuotr.)

6 pav. Urvo giluma (S. Pupininko nuotr.)

Informaciją parengė:
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas ir
Kvartero geologijos skyriaus Geologinių tyrimų poskyrio vyr. geologė Alma Grigienė.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras