BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Černobylio 25-osios metinės Fukušimos fone

Šiais metais sukanka 25 metai nuo Černobylio atominės elektrinės katastrofos. 1986 metais balandžio 26-ąją, šeštadienį, įvyko avarija ketvirtame elektrinės bloke ir radioaktyvūs debesys užteršė ne tik dalį Ukrainos, kokį trečdalį Baltarusijos, bet ir daugelį toli nuo elektrinės esančių šalių. Tai kol kas didžiausia atominės elektrinės avarija pasaulyje. Sakau „kol kas”, nes neaišku kas gali įvykti ateityje, ypač žinant, jog avarija Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje nėra likviduota.

Ši trečiadienį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas lankėsi Černobylyje. Ban Ki Moonas, Tarptautinės atominės energetikos agentūros vadovas Yukiya Amano bei Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pagerbė katastrofos aukas prie sarkofagu uždengto avariją patyrusio reaktoriaus. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pareiškė, jog Černobylio katastrofa bei besitęsianti krizė Fukušimoje rodo, jog žmonijai reikia kiek galima saugiau naudoti branduolinę energiją. Tačiau Y. Amano pabrėžė, jog abi katastrofos neturėtų nubraukti šios energetikos vertės.

Ką gi, kiek vertinga branduolinė energetika, matyt, vis tik parodys ateitis. Tuo tarpu iki šiol avarijos pažeistas Černobylio elektrinės reaktorius kelia rimtą grėsmę. Po avarijos reaktorius buvo apgaubtas vadinamu sarkofagu, kuris šiuo metu sulaiko radiacija, bet jo eksploatavimo laikas baigiasi. Sarkofage jau dabar pastebimi įtrūkimai.

Sarkofagas, be abejonės, saugo žmoniją nuo radiacijos, bet kas vyksta sarkofago viduje sunku pasakyti. Aišku, jog pažeistas Černobylio reaktorius bus pavojingas žmonijai dar labai ilgą laiką, o naujojo sarkofago statyba yra gyvybiška būtinybė ne tik Ukrainai ar Baltarusijai, bet ir visam pasauliui. Juk Černobylio katastrofos pasekmės, visų pirma - vėžinių susirgimų padidėjimas, pastebimas ne tik Ukrainoje, bet, sakykim, kad ir Švedijoje.

Avarija Japonijos Fukušimos elektrinėje iš dalies padėjo Ukrainai sprendžiant Černobylio avarijos pasekmių pašalinimo bei avariją patyrusios elektrinės problemas. Antradienį Kijeve vykusi tarptautinė donorų konferencija pažadėjo Ukrainai suteikti 780 mln. dolerių paramą statant naują sarkofagą. Tai - mažiau nei vienas milijardas, reikalingas projektui, bet vis tik geriau nei buvo galima tikėtis šiais ūkinės krizės laikais.

Kai kurios šalys, sakykim, Airija, Ispanija, Meksika bei Japonija, atsisakė skirti lėšų, bet žinant jų ekonomines problemas, tai suprantama. Naujojo sarkofago statybos projektą prižiūri Europos rekonstrukcijos ir vystymo bankas. Banko atstovai tikisi, jog naujojo sarkofago statyba bus baigta 2015 metais.

Ir Černobylio katastrofos minėjimas, ir donorų konferencija vyksta Fukušimos avarijos fone.

Nors ir oficialiai paskelbta, kad pavojingumo skalėje Fukušimos avarija prilygsta Černobyliui, tačiau yra daug aiškių skirtumų. Visų pirma, mokslininkai sutaria, jog radiacijos nutekėjimas iš Fukušimos šiuo metu nė iš tolo neprilygsta Černobyliui. Tačiau, aišku, padėtis gali keistis ir nebūtinai į gerąją pusę.

Kas nepasikeis, tai valdžios reakcija į nelaimę. Tarybų Sąjunga, nors tuo metu valdžioje jau ir buvo Michailas Gorbačiovas, kelias dienas slėpė katastrofą. Vyko net gegužės 1-osios demonstracijos, ir įvykių liudininkai prisimena, jog tribūnuose stovėjo lietpalčiais apsigaubę partiniai veikėjai, sveikindami vasariškai apsirengusias minias. Laiku pasakius tiesą, daugelio mirčių būtų galima buvo išvengti. Todėl Černobylį galima laikyti paskutiniu tarybinės sistemos nusikaltimu.

Kas vyksta Japonijoje, žinoma nuo pirmos iki paskutinės minutės. Jeigu Japonijoje vyksta kova tarp stichijos ir žmogaus, Černobylio atveju lemiamomis akimirkomis valdžia buvo stichijos pusėje.

Valentinas Mitė

Komentaras skambėjo per Lietuvos radiją.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras