BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Branduolinė energija – jau nebe palaima?

Gal didžiausia Japoniją ištikusios katastrofos pasekmė - ne tik padidėjęs totalios branduolinės avarijos toje šalyje pavojus, bet apskritai visa branduolinės energetikos ateitis. Tačiau, laimei, skambinama ne vien pavojaus varpais, nors jie garsiausi.

Pirmiausia šiek tiek priminimų apie katastrofos apimtį. Jau savaitgalį laikraščiai pabėžė, jog Japonija pergyveno trejopą siaubą. Šeštadienį Suomijos dienraštis „Kalevala” rašė, jog „prie žemės drebėjimo ir cunamio prisidėjo sunki nelaimė Fukušimos atominėje elektrinėje”, kurioje pirmadienio rytą įvyko dar vienas sprogimas, o po to ir antras.

Pirmadienį Chemnico dienraštis „Freie Presse” rašė, jog „žemės drebėjimo ir cunamio atneštas naikinimas - tiesiog apokaliptinės apimties, žmogiškoji kančia neapsakoma, neišsemiama ir neišmatuojama.

Japoniją užgulė beveik neįveikiama užduotis vienu ir tuo pačiu metu susidoroti su trimis katastrofomis, kurių negalima apibūdinti kitaip nei istorinėmis”.

Tel Avivo dienraštis „Haaretz” jau sekmadienį svarstė, kad savo ilgalaikio patyrimo dėka Japonija ko gero sugebėjo išvengti netgi dar didesnės katastrofos negu ta baisi nelaimė, kuri iš tikrųjų įvyko. Mat „Japonija statydama naujus pastatus visuomet atsižvelgdavo į žemės drebėjimų ir jų pasekmių galimybę.

O vis dėlto nėra tikro, saugaus būdo apsisaugoti nuo cunamio bangų - bent jau tol, kol žmonės apsigyvena pavojingose pakrantėse. Abejotina, ar dar pažangesnės įspėjimo sistemos būtų gyventojų visumą įtikinusios pakrantę apleisti”.

Anot pirmadienį rašiusio dienraščio „Frankfurter Allgemeine”, „japonų politikai nelinkę į perdėjimus ar perlenkimus. Užtat reikia labai rimtai žiūrėti į ministro pirmininko Naoto Kano žodžius, kad šalis išgyvena didžiausią savo krizę nuo 1945-ųjų metų”.

Tą patį pažymėjo ir Madrido dienraštis „Pais”, rašydamas, kad „šiais žodžiais Japonijos premjeras turėjo omenyje ne tik siaubingo žemės drebėjimo pasekmes, bet ir branduolinės katastrofos pavojų”.

Būtent į tai žiniasklaida ir atkreipė didžiausią savo dėmesį. Pasak Berlyno dienraščio „Tagesspiegel”, „Japonijos katastrofa rodo du dalykus. Pirma, atominės energijos atveju nėra tokio dalyko, kaip absoliutus saugumas. Antra, neįmanoma iš anksto pasiruošti visoms branduolinės avarijos rūšims.”

Jau sekmadienio laidoje Frankfurto „Allgemeine” teigė, jog „būtų klaidinga manyti, kad Japonijoje apie tai nebūtų buvę ginčytasi. Priešingai, branduolinė energija ir su ja susiję pavojai ten visuomet buvo intensyviai diskutuojama tema, ir tai ne paskutinėje vietoje dėl to, kad Japonija, deja, ir kitu atveju jau turėjo patirčių su branduoline mirtimi.

Tačiau Japonijai reikia žaliavų savo energijos poreikiams tekinti - tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl ši šalis branduolinei energijai teikia tokią didelę reikšmę. Antra, ji tiesiog įsimylėjusi į techniką”.

Vienos dienraščio „Standard” nuomone, „Japonijos katastrofa visame pasaulyje, bet ypač Europoje, iš naujo pakurstys ginčus dėl atomo energijos. Jokioje branduoline energija besikliaujančioje šalyje neišspręsta atliekų problema. Turime laikino saugojimo, tačiau neturime radioaktyvių medžiagų laidojimo įrenginių.

O Japonijos įvykių vėl aktualizuotą klausimą, kaip didžiausios branduolinės avarijos atveju apsaugoti žmones, įstaigos turi spręsti visos Europos mastu. Vienos valstybės teritorija apriboti planai čia neturi prasmės. Austrija ne išimtis, atominis debesis nesustoja virš kurios nors šalies sienų.

Gaila, bet Japonijos įvykiai rodo, kad nuo rimtos nelaimės Europa nėra apsidraudusi”, - teigė Austrijos sostinės dienraštis.

Tačiau Londono „Sunday Times‘as” rašė, jog dėl žemės drebėjimo Japonijoje nereikia iš pagrindų suabejoti branduolinės energijos ateitimi.

„Mažiausiai tai reikia daryti Didžiojoje Britanijoje, kur nėra jokio žemės drebėjimo pavojaus. Aišku, reikia spręsti branduolinių atliekų laidojimo ir branduolinės energijos kainų problemas. Atominėms jėgainėms gresia potvyniai ir cunamiai, užtat naujoms jų statyboms reikia itin apdairiai rinkti vietoves.

Tačiau tragedija Japonijoje, kokia sunki ji bebūtų, neturėtų vesti prie klaidinančių vertinimų”.

Pirmadienį Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche” pažymėjo, kad „jokia valstybė taip ryžtingai neagituoja už branduolinį nusiginklavimą kaip Japonija. Tuo pačiu jokia valstybė taip neužsiangažavusi atomine energija, jokia vyriausybė taip agresyviai nebando parduoti savo branduolinės technikos užsieniui. Ir čia oficialusis Tokijas iki šiol neįžiūrėjo jokio prieštaravimo.

Jis laiko branduolinę energija „žalia energija”, nes ji neišmeta anglies dvideginio. Užsiminus apie jos pavojus, iki šiol būdavo reaguojama piktai: atominės jėgainės yra saugios - ir cit!

Dauguma japonų tam pritarė, ir dėl branduolinių jėgainių niekada nebuvo jokių debatų”, - teigė Miunchene leidžiamas dienraštis, visai priešingai anksčiau cituotam Frankfurto dienraščiui, ir dar pridūrė štai ką:

„Kitaip nei Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, nei Harisburgas, bei Černobylis nepajėgė branduolinės energijos sustabdyti. O nepopuliari premjero Naoto Kano vyriausybė paskutinėmis savaitėmis stovėjo prieš subliūškimą. Ji buvo tarsi paralyžiuota, nukauta, dezorientuota, susivaidijusi.

Sovietų Sąjungoje Černobylio avarija pagreitino sugedusios ir suparalyžiuotos politinės sistemos žlugimą”, - priminė Pietų Vokietijos dienraštis.

Pasak Šaurės Vokietijos dienraščio „Welt”, „Černobylis buvo laikomas ypatingu atveju, vienetiniu nuopuoliu. Atominė energija, nors toliau buvo vertinama įtariai, tačiau galų gale priimama, bent jau tol, kol moderniosiose demokratijose ji atrodė suvaldyta saugumo priemonių. Dabar tam padarytas galas. Pasitikėjimas perteklinėmis, atsitiktinumams atspariomis saugojimosi priemonėmis Fukušimoje išgaravo.

Aukštosios technologijos Japonija akivaizdžiai parodė, kas galėtų atsitikti, jeigu įvyktų internetinis išpuolis prieš vokiškas ar prancūziškaas atomines elektrines. Arba jei atominę jėgainę į savo rankas paimtų viskam pasiryžusi, techniškai pasikausčiusi teroristų grupė.

Apie tai buvo žinoma ir anksčiau. Bet savo akimis visa tai pamatyti - čia didelis skirtumas”.

„Reikia naujų principinių diskusijų apie branduolinę energiją ir apie dabartinių reaktorių veikimo laiką. Iš Fukušimos išsprukusios radioaktyviosios dulkės Vokietijos nepasieks, tačiau politinės - seniai čia nusėdo”, - rašė kairiųjų dienraštis „Frankfurter Rundschau”, turėdamas omenyje diskusijas dėl reaktorių veikimo laiko pratęsimo, kuris dabar kanclerės Angelos Merkel laikinai atšauktas.

Liuneburgo „Landeszeitungas” stebėjosi, kad „kanclerė skelbia visų 17-os Vokietijoje esančių reaktorių saugumo patikrinimą. Kyla klausimas, kodėl juos reikia tikrinti, jeigu tik ką juos išgyrė kaip pačius saugiausius pasaulyje ir tiesiog pašventino rekordiškai ilgam veikimo laikui. Ne, šitaip kuriamas ne pasitikėjimas, o sėjamas nepasitikėjimas”.

Ludvigsburgo „Kreiszeitungas” pasisakė dar pikčiau: „teisinga būtų tik sugriežtinti saugumo standartus. Mažiausia, ką reiktų daryti, tai tuoj pat uždaryti seniausius reaktorius ir papildomai apginkluoti kitus reaktorius prieš teroristinius išpuolius.”

Tačiau Diuseldorfo laikraštis „Westdeutsche Zeitung” ragino laikytis ramiau:

„Galima suprasti reikalavimus tuoj pat išjungti atomines jėgaines. Tačiau nereikia ignoruoti kitų energijos formų silpnųjų vietų. Pvz., anglis ir nafta - baigtinės, o energija iš vėjo, vandens ar Saulės jėgos dėl ribotų galimybių kaupti jos rezervus negali visu šimtu procentų atstoti kitus šaltinius. O benzino E 10 atveju tik ką patyrėme, kaip abejotina maisto produktus išleisti per išmetimo vamzdį, kai kitur žmonės alksta. Tad nepaisant Japonijos, reikia galvoti.”

Mykolas Drunga

Šaltinis: lrt.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras