BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Bioskaidžios atliekos sąvartynų neturi pasiekti

Kitų metų pavasarį dauguma Šiaulių regiono privačių namų savininkų turės apsispręsti, ar privačioje valdoje turės kompostavimo dėžę, ar konteinerį bioskaidžioms atliekoms. Konteinerius ir kompostavimo dėžes gyventojams nemokamai dalys Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC), įgyvendinantis projektą “Šiaulių regiono komunalinių atliekų sistemos plėtra”.

ŠRATC archyvo nuotr.

Projektu, kurį 85 proc. finansuoja ES Sanglaudos fondas ir 15 proc. projekto rengėjai, tikimasi pasiekti, kad 2013 metais į sąvartyną atkeliautų dvigubai mažiau bioskaidžių atliekų nei dabar. 2020-aisiais į sąvartyną galės patekti vos 25 proc. 2000 m. atliekų kiekio.

Turintiems kompostavimo dėžę mokestis bus mažesnis

“Šis ŠRATC’o projektas - labai reikšmingas. Jį įgyvendinus pasikeis atliekų tvarkymo sistema, o į sąvartynus bus išvežama vos 20-30 proc. dabartinio atliekų kiekio. Atliekos bus perdirbamos, panaudojamos, tad pasikeis gyventojams teikiamos paslaugos”, - sako Monika Narbutienė, ŠRATC viešųjų ryšių specialistė.

Projektas “Šiaulių regiono komunalinių atliekų sistemos plėtra” pradėtas įgyvendinti 2010-aisiais. Jo galutinis tikslas - į sąvartyną atvežti kuo mažiau atliekų. Tos, kurias galima perdirbti ar kompostuoti, sąvartyno pasiekti neturi.

Anot M. Narbutienės, pirminis atliekų rūšiavimo rezultatas nedžiugina - į sąvartyną išvežama apie 96 proc. rūšiuotų atliekų, todėl Aplinkos ministerija bioskaidžių atliekų Lietuvoje infrastruktūrai sukurti buvo numačiusi skirti 450 milijonų litų.

Įgyvendinant projektą, Šiaulių regionui bus nupirkti 38 tūkst. konteinerių bioskaidžioms atliekoms ir kompostavimo dėžių. Kompostavimo dėžės, kuriose privačių valdų gyventojai galės kompostuoti atliekas, bus ne mažesnės nei 600 litrų talpos. Konteineriai bioskaidžioms atliekoms bus 140 arba 240 litrų talpos.

Anot M. Narbutienės, individualių valdų gyventojai jau kitų metų pavasarį turės pasirinkti, ar nori naudoti kompostavimo dėžę, ar konteinerį bioskaidžioms atliekoms. Jei žmonės norės dėžėse kompostuoti suyrančias atliekas ir naudosis nemokamai duotomis dėžėmis, mokestis už išvežamas atliekas jiems bus mažesnis. Kiek - dar nėra įvertinta, tačiau aišku, kad jei žmogus išmeta mažiau atliekų, mokėti už paslaugą irgi turi mažiau.

Jei gyventojai nenorės turėti komposto ir naudosis specialiais konteineriais, už išvežamas atliekas mokės nustatyto dydžio mokestį.

Surinktos atliekos iš bioskaidžių atliekų konteinerių keliaus į kiekviename regiono rajone įrengtas kompostavimo aikštelės, o Kelmės ir Akmenės rajonuose žaliosios atliekos bus kompostuojamos kartu su nuotėkų dumblu.

Į sąvartyną - vos 25 procentai atliekų

“Be abejo, konteineriai ir kompostavimo dėžės atliekų, atvežamų į sąvartyną, kiekio visiškai nesumažins. Antrojo etapo metu, kad sumažėtų į sąvartyną vežamų atliekų, prie Aukštrakių bus pastatyti Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, Mišrių atliekų rūšiavimo gamykla. Joje mišrios atliekos bus rūšiuojamos. Tos, kurios tinkamos perdirbti (stiklas, popierius, plastikas ir metalas), bus išrenkamos. Bus atskiriamos ir bioskaidžios atliekos, ir kaloringa degi frakcija”, - sako M. Narbutienė.

Tinkamos deginti atliekos Akmenės cemento gamykloje taps kuru. Visa kita (apie 25-30 proc. atliekų) pateks į sąvartyną.

Anot pašnekovės, antrinės žaliavos bus parduodamos perdirbėjams. Atskirta bioskaidi masė keliaus į biodžiovinimo įrenginius. Išdžiovinta ji taps kuru ir bus panaudota cemento gamykloje.

Nuo 2013 m. Aplinkos ministerija numato įvesti mokestį už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų sąvartynuose pašalintomis atliekomis (sąvartyno mokestį), kuris turėtų būti 75 Lt už toną ir kasmet didėti po 20 Lt/t, kol pasiektų 155 Lt/t. Jei dabar komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne įkainis yra 50,09 Lt/t, tai 2013 m. prie jo turėsime pridėti dar 75 Lt/t sąvartyno mokestį (iš viso 125,09 Lt/t). Todėl tikimąsi, kad įgyvendinus projektą mokesčiai didės, tačiau jie bus mažesni, nei jei projektas nebūtų įgyvendintas”, - sako ŠRATC atstovė.

Anot M. Narbutienės, prioritetas skiriamas pirminiam rūšiavimui, gyventojai bus skatinami atliekas rūšiuoti ir į konteinerius išmesti tik tai, kas liko išrūšiavus. Informacija apie projektą bus viešinama per televiziją, radiją, spaudą.

Pasak pašnekovės, kompostavimo dėžės nebus dalijamos gyvenvietėms, kur yra daugiau nei šimtas privačių namų. Projektus dėl komunalinių atliekų sistemos plėtros įgyvendina ir kiti šalies regionai.

Eiga

Pernai liepą ŠRATC pasirašė sutartį dėl Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtros, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, ir dėl atliekų panaudojimo energijai gauti projekto galimybių studijai parengti.

2010 m. rugsėjo 14 d. Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikta paraiška gauti ES struktūrinę paramą projektui, o praėjusių metų pabaigoje buvo pasirašyta projekto “Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra” finansavimo ir administravimo sutartis.

Projekto biudžete numatyta didžiausia projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma - 54 486 875,00 Lt. ES Sanglaudos fondo lėšos projektui įgyvendinti - iki 46 313 843,00 Lt.

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia 2010 m. liepos 2 d. Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga 2013 m. gruodžio 30 d. (yra galimybė pratęsti 6 mėn.).

Įgyvendinus projektą, bus išplėsta komunalinių atliekų tvarkymo sistema, sukurta infrastruktūra 114 000 tonų komunalinių atliekų sutvarkyti, bei užtikrinta, kad ne mažiau nei 50 proc. Šiaulių komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų būtų perdirbama ar kitaip panaudojama.

Oksana Laurutytė

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras