BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Biodegalų ar kitos plantacijos – kelias į deforestaciją

Pastarosiomis dienomis sujudo Lietuvos biodegalų pramonės atstovai - pritrūkę kantrybės dėl stringančių šioje srityje verslų, jie sugrįžo į susijusių žurnalų viršelius, prasidėjo svarstymai ir forumai net Seime.

Štai lapkričio 11 d. Aplinkos apsaugos komitete įvyko pasitarimas biodegalų sektoriaus reglamentavimo klausimais. Dalyvavo Seimo nariai, atsakingų ministerijų atstovai, Biodegalų asociacijos, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos, kitų suinteresuotų institucijų ir asociacijų atstovai. Taip, išgirdote teisingai… naftos produktų.

Lietuvoje grėsmė - ne miškams, o maisto rinkai

Dėl didelių Lietuvoje dirvonuojančių žemės plotų maisto ar kitų monokultūrų auginimas degalų poreikiams tiesiogiai gresia ne miškams (bet potencialiam jų augimui - įtakos turi), o maisto (žaliavų) rinkai, kainoms ir prieinamumui. Subsidijavimo ryžtas irgi galiausiai susidūrė su kontroversiškais vertinimais, nes, įvertinus šio kuro ir jo papildų gamybos pasekmes pasauliniu mastu, net Europos Sąjunga buvo priversta persvarstyti savo biodegalų skatinimo politiką.

Galima suprasti jos atsiradimo idealizmą - iš pažiūros biodegalai turėjo mažinti naftos priklausomybę, jos deginimo šalutinius poveikius, priartinti gamybą prie vartojimo, o tai irgi mažintų anglies dvideginio emisijas ir kitas grėsmes. Tyrimai parodė, kad, naudojant aukštos etanolio koncentracijos kurą (pvz., E85, 70-85 proc. etanolio, plačiai naudojamas Švedijoje, plinta JAV), išskiriama mažiau kancerogeninių medžiagų nei naudojant įprastą kurą, taip pat mažesnės šiltnamio dujų emisijos. Tačiau išsiskiria žymiai daugiau acetaldehido, kuris veikiamas saulės šviesos išskiria ozoną, kuris savo ruožtu skatina žmogui kenksmingo smogo susidarymą.

Grįžtant prie pramonės atstovų vargų, įdomiausia tai, kad biodegalų rinką, kuri buvo viena iš priežasčių kylant grūdų kainoms, šiuo metu žlugdo ne tik per maža paklausa ir, pasak pačių suinteresuotųjų, netinkamas Energetikos ministerijos požiūris, - bet ir… pabrangusi žaliava, t.y. grūdų kainos.

Kaip biodegalai degina Amazonės biomiškus

Elegantiškame „Žaliosios Lietuvos” straipsnyje „Genetiškai modifikuotos sojos kelias: nuo iškirstų džiunglių iki užterštos Baltijos jūros” Andrejus Gaidamavičius primena vadinamąjį „drugelio efektą”, kai drugelio plazdenimas Brazilijoje ilgalaikėje perspektyvoje sukelia uraganą kitame pasaulio gale.

Tačiau ne vien genetiškai modifikuota soja ar kitos kultūros didina deforestuotus plotus Pietų Amerikoje. Apie 30 proc. automobilių Brazilijoje naudoja tik biodegalus, šis kuras yra 50 proc. pigesnis už šalyje parduodamą biodegalų ir tradicinių degalų mišinį. Vien tik mineralinio kuro (benzino ar dyzelinio) Brazilijoje neparduodama. Brazilijoje biodegalai gaminami iš cukranendrių, kurių plotai dažnai auga atogrąžų miškų sąskaita. Žinoma, šių plantacijų paklausą augina ne tiek vidaus rinka, kiek pasaulinės tendencijos ir subsidijos. Ir nors kadaise per BBC „Hard Talk” tuometinis šalies vadovas tėkštelėjo iškalbingą frazę „Ar jūs įsivaizduojate, kiek Brazilijoje žemės”, dar 1996 m. buvo pranešta, kad Amazonės miškų naikinimo mastas padidėjo 34 proc. nuo 1992 m. Vidutinis metinis miškų sunaikinimo procentas nuo 2000 m. iki 2005 m. (22 392 km2 per metus) buvo 18 proc. didesnis nei penkerius metus prieš tai (19 018 km2 per metus).

Su tuo ypač skaudu susitaikyti sužinojus, jog iki XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžios Amazonija buvo ypač saugojama, ir, išskyrus valymus palei upės krantą, miškas nebuvo liečiamas. Vadinasi, veiksminga politika džiunglių apsauga įmanoma. O šiuo metu ne tik nesuvaldomi nelegalūs kirtėjai ir net jų išpuoliai prieš aktyvistus, bet net ir planuojamos naujos stambios užtvankos ir greitkeliai per Amazoniją. Todėl kartais net kyla noras niūriai pajuokauti, kad gal vertėtų Braziliją priimti į Europos Sąjungą, kurios direktyvos ir skatinimo programos, nors ir nesėkmingai apsivėlusios biodegalais, bent jau prisideda prieš miškų apsaugos, augimo ir atauginimo.

O kam tos džiunglės reikalingos?

Tiesa, jei Amazonijai kada ir grės atauginimas, tokioms pastangoms turėtų būti ypač sunku, nes žemės ūkio veikla greitai suardo tam nepritaikytą dirvožemio sluoksnį ir susidariusios niekam nebetinkamos dykvietės prisideda prie priežasčių, atimančių naujus žemės plotus iš miškų. Prisiminkime:

◊ Amazonės miškai - labai svarbus planetos deguonies tiekėjas (10 proc.) ir anglies dioksido vartotojas (10 proc.). Miškų kirtimas katastrofiškai spartina visuotinį klimato atšilimą. Mažėjančios kritulių intercepcijos apimtys taip pat turi įtakos regioniniam klimatui.

◊ Kertant miškus, naikinamos retos augalų (kai kurie jų gali būti panaudoti gyvybiškai svarbių vaistų gamybai) ir gyvūnų rūšys.

◊ Kertant miškus naikinama vietinių indėnų genčių gyvenamoji aplinka. Gentys išnyksta arba asimiliuojasi su kitomis tautomis. Nyksta tradicinis indėnų gyvenimo būdas.

◊ Iškirstuose plotuose pradėjus verstis gyvulininkyste, skurdūs lateritiniai dirvožemiai greitai sunyksta ir virsta tuščia dykyne.

Tačiau Amazonė dar ne viskas, Afrikos ar Indonezijos miškai niekuo neprastesni. Nutraukti šią eroziją nepakaks nei direktyvų, nei biodegalų, nei kitų kosmetinių priemaišų ar lipdukų. Ir net OKUPUOTI miškų nepavyks.

Linas Kranauskas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras