BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Bėgiokite Lietuvos laukais kol dar galite

Štai prieš jus du paveikslėliai. Pirmame matote gražius Lietuvos laukus. Antrajame matote, ką iš jų nori padaryti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

(c) gm.on.lt

(c) zum.lt

Lietuvos spaudoje apie šį įvykį rašoma visai atvirkščiai. Jums sakoma, kad dabar Lietuvoje yra pusė milijono hektarų apleistos žemės. Jums sakoma, kad tai mūsų valstybės tragedija. Kad ji užeina krūmais, piktžolėmis, kad jos dauginasi ir plinta į tvarkingų ūkininkų sklypus. Jums sakoma, kad prie tokios situacijos privedė tie prakeikti komersantai. “Vertelgų rankose atsidūrę didžiuliai dirvonuojančios žemės plotai metų metus neduoda jokios naudos nei valstybei, nei jos žmonėms, tik bjauroja paplenčių kraštovaizdį ir platina piktžoles.” - rašo Valstietis.lt.

“Žemė turi brandinti grūdą, o ne piktžoles”, - sakoma tame pačiame straipsnyje. “Dirvonuojančioje žemėje yra 40 kartų daugiau įvairių kenkėjų nei leistina.”

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apleistus žemės plotus vadina “gėdinga problema” ir kviečia nedelsiant imtis priemonių. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius siūlo bausti tokių plotų savininkus pirmiausiai per kišenę.

Baudos nevaleikoms, ir šlovė tvarkingiems žemaitijos ūkininkams!

Pabandykite pasamprotauti patys

Aš jum pasakysiu visiškai priešingus dalykus, nei jums sako įprasta žiniasklaida, o jūs spręskite patys.

Mano manymu, pirmajame paveiklėlyje pavaizduoti laukai kraštovaizdžio nedarko. Kaip tik priešingai, kraštovaizdžio svetimkūnis yra dirbami laukai.

Gražina Rimavičienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė minėtame Valstiečio straipsnyje teigia, kad “nedirbama žemė kenkia aplinkai”. Mano manymu, yra visiškai priešingai. Aplinkai kenkia dirbami laukai. Pirmiausiai yra sunaikinama dirvos mikroflora ją suariant. Vėliau nupurškiama herbicidais, po to fungicidais ir insekticidais. Aplinkai daroma tiesioginė žala. Žūna visi gyviai. Ne tik tie, į kuriuos yra orientuoti pesticidai, bet ir visa likusi gyvūnija, kuri nė nemanė kenkti pasėliams. Nueikite į laukus, juose nėra jokios gyvybės.

Viskas išnaikinama ir po to G. Rimavičienė pareiškia, kad dirvonuojančiuose laukuose rado 40 kartų daugiau kenkėjų, nei leista. Tai žinoma, kad gyvybės daugiau dirvonuose, o ne pesticidais nupurkštuose laukuose, tačiau ar tą gyvybę reikia vadinti kenkėjais?

Jūs pabandykite nueiti į tuos dirvonuojančius laukus ir pažiūrėti į tuos kenkėjus. Tai bus paukščiai, drugeliai, varlės, kamanės, peliukai, bitės… Nieko kenksmingo tuose laukuose nerasite. Tad kodėl specialistė sako, kad ten daug kenkėjų? Kada tuos visus gyvius, kurie yra dirvonuojančioje pievoje ir akivaizdžiai jai nekenkia pavadinsime kenkėjais? O gi tada, kai vėl pasodinsime žemės ūkio kultūras. Gyvūnai nekenkia gamtai, jie yra jos dalis, tačiau tie patys gyvūnai ūkininkų yra vadinami kenkėjais, nes kenkia jų derliui, jų pinigams.

Pagalvokime kas iš tikrųjų kenkia? Pesticidai tikrai kenkia. O jais purškiami beveik visi laukai. Ekologinių ūkių yra tik keli procentai, o visa kita yra chemizuoti ūkiai. Ir būtent chemizuotais ūkiais nori pakeisti Dalia Grybauskaitė mūsų apleistas pievas. Chemizuotas ūkis kenkia ne tik vietinei faunai ir florai. Trąšos, nitratai, pesticidai ir jų skilimo produktai suteka į požeminius vandenius. 60 procentų tirtų Lietuvos šulinių yra užteršti nitratais ir netinkami gerti. Žala daroma ne tik šuliniams, bet ir šaltiniams, upeliams ir netgi didelėms upėms. Štai kur tikroji žala Lietuvai ir būtent nuo tokių nuodų turėtume saugotis, o ne nuo piktžolių.

Be to, pamąstykime kas tai yra piktžolės ir kam jos kenkia. Piktžolių juk gamtoje nėra. Jos neauga miškuose ir natūraliose pievose. Jos atsiranda tik tada kai žemė yra suariama, kai žemėje padaroma žaizda. Žinoma, dirvonuojančioje žemėje yra daugiau piktžolių, nei herbicidais nupurkštame dirbamame lauke. Bet jos auga tik todėl, kad žemė buvo sužalota. Po dešimtmečio piktžolės ims nykti ir atsistatys natūrali bioįvairovė, piktžolių neliks. Ir jos vėl atsiras, jei žemė bus iš naujo suarta.

Bėgiokite laukais kol dar galite…

Suprantu, kad ne D. Grybauskaitė čia kalta, kad Lietuvos pievos tuoj išnyks. Tokia buvo Europos Sąjungos politika dar prieš jai tampant prezidente. Ir ne Europos Sąjunga čia kalta. Iš žemės centimetro išspausti kuo daugiau piniginės naudos nežiūrint į pasėkmes stengiamasi kiekvienoje šalyje. Matyt čia jau mūsų civilizacijos pamatuose kažkoks kreivas akmuo įdėtas…

Bet kita vertus, negaliu tylėti. Dar prieš 5 metus eidavau tais pačiais laukais, paukščiai klykavo, kvepėjo pievos, galėjai vaikščioti po visą Lietuvą kur tik norėjai, braidyti po pievas ir džiaugtis, kad gyveni švarioje šalyje. Šiandien jau daugiau nei pusėtų mano lankomų laukų vėl dirbama. Pasėti rapsai, riaumoja traktoriai, paukščių nėra, o žemė dvokia herbicidais.

Taip džiaugiausi, kad kolūkiai žlugo ir gyvybė sugrįžo į mūsų pievas, o dabar prezidentė aktyviai nori sugriauti pievas ir vietoje jų padaryti chemizuotus ūkius. Na, aš suprantu - pinigai, nauda, bet juk ne vien pinigai yra svarbu. Svarbu ir kraštovaizdis, svarbu, kad upės nebūtų teršiamos, svarbu, kad į dirvą nebūtų pilami chemikalai, svarbu, kad gyventume tyrame ore… Visa tai suteikia tie pusė milijono dirvonuojančių laukų hektarų. Labai gerai, kad jie yra nedirbami. Ir taip neblogai gyvename. Ir ar gyvensime finansiškai geriau, jeigu tuos hektarus užsodinsime rapsais ir kviečiais?

Laimis Žmuida

P.S. Po pirmojo komentaro nusprendžiau papildyti tekstą trumpu prierašu. Pasitariau su kolega ir nusprendėm, kad įsivėlė klaida ir įkėliau netinkamą nuotrauką, nes pirmojoje nuotraukoje greičiausiai yra šienaujama pieva. Nedirbami laukai ar pievos atrodo pavyzdžiui taip:

(c) asmeninis archyvas

(c) asmeninis archyvas

Būtent apie tokias pievas rašyta straipsnyje.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (14)

Suvisais2009-09-28 17:30

Man nepatinka kai rasote apie rimtus dalykus turedami tik mokyklini supratima apie tema (o gal tycia klaidinate skaitytojus).
Tie “grazus Lietuvos laukai” ir yra dirbami laukai - siuo metu tai pieva sienavimui ar ganymui, kai priziureti laukai ir paziureti grazu ir matyt pabegioti norisi.Noriu pastebeti, kad pieva pati neuzauga, ja reikia irengti. Pirmoji nuotrauka tik fragmentas antrosios. Tokiu lygumu kaip nuotraukoje “Prezidentes keslai” Lietuvoje sunkiai rasit, o suteikus laukams taisyklinga forma kalvotame 20 ha plote tikrai nesuprasit kad tai staciakampis.
I nedirbamus laukus tikrai nesinores nei eiti nei begti, nedirbama zeme praranda “graziu lauku” epiteta.
Pirmas google paieskos “dirvonuoja” paveikslelis neatspindi to zodzio reiksmes. Pridedu nuoroda, kur zeme tikrai dirvonuoja: http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=35732&s=3&f=4 man po tuos kiecius nesinori begioti.
Dar apie chemikalus, tai reikia pastebeti jog visa zu politika orientuota i tai kad butu ju atsisakyta.. gali buti, kad viena diena is vis uzdrausti bus ir herbicidai ir pesticidai.
Kad ir kaip nesimpatiskai skambetu tas “zemes ukis”, bet ir straipsnio autorius ir skaitytojai turi zinoti, kad nei cipsai nei makaronai nei sasiskos ne parduotuveje auga.

cockney2009-09-28 20:22

pzdc nestatykim gamyklų,nedirbkim laukų , bėgiokim laukais, nereikia šiūkšlių deginimo gamyklų,prie visa to vistik norit sočiai ir pasiturinčiai gyvent, bet va proto kaip tai padaryt trūksta…

SoulMate2009-09-28 21:30

nu cia tai geras :DDD kam tie dirbami laukai ka? begiokim pievomis svarbu kad smagu butu :DDD nu tikrai dar mokyklinis lygis.. bet ir ten jau sita suprast metas butu ;]

Kaukysa2009-09-29 06:39

mano mamos žemė irgi dirvonuoja. Pradėjo formuotis labai graži pieva - pasisėjo augaliukai, kurių jau daug metų ten nebuvo matyti, kai laukai buvo dirbami. Pats pasisėjo beržynėlis. Ir mama labai gėrisi savo atsigaunančia pieva, netrukdo jai toliau “laukėti”. Tik kiečius nupjauna pakelėse, kad į pievą neplistų. Tikiuosi, nebūsim ateity už tai “baudžiami” :)

Almonas2009-09-29 08:51

Nedirbama žemė gana greitai pavirsta neperžengiamais krūmynais. Iš šios žemės „išsikrausto“ ne tik natūrali kaimo gamta, bet ir įprasta joje fauna.
Kažkada AM įtikinėjome, kad jei ši imsis blogos iniciatyvos ir saugomose teritorijose nebeliks gyvenančio žmogaus - po kiek laiko nebeliks ir tos gamtos su ta gyvunija, kurią saugomoje teritorijoje buvo manyta išsaugoti.
Bet autorius, manau čia kažką giliau sugalvojęs - tik mes taip „raptum“ nepagauname…
O šiaip, kai kurias teritorijas būtent taip ir reikia palikti - ypač visiškai be reikalo įsavintas, numelioruotas apyežeres ir pan. Pavyzdžiui, neprižiūrimi melioracijos įrenginiai ilgainiui „pražūva“ ir gamta atsistato į tą stovį, kokioje buvo prieš melioraciją (na, žinoma, jei per tą laiką ežeras nėra užakęs… ir pan.)… juk antrą kartą, t.y. dar kartą į tą patį upelį dar niekam nepavyko įbristi…

Dalia2009-09-29 09:51

Tačiau, jeigu visus laukus ir pievas pradėsime arti, plėšti, “kalti pinigą juose”, tai paversim visą kraštą negyva dykine, tokia, kokie yra mūsų miestai. Pasaulyje jau stengiamasi netgi parkuose miesto viduryje palikti nepjaunamą žolę, negenėti medžių ir nekirsti natūraliai augančių krūmų. Kad žemės ūkyjė nebus naudojami pesticidai, chemikalai - tai man tikrai skamba kaip utopija. Jau vien tai, kad pasiūlymas saugoti natūralias pievas kelia pasipiktinimą, suprantu, kad tokia švari žemdirbystė vargu ar “įveikiama” toms kartoms, kurios dabar gyvena Lietuvoje. Na, nebent tada, kai nuo savo pačių sukurtos ir gausiai pilamos chemijos ir visos gyvybės naikinimo patys išnyksime… Be to, paukščiams, vabzdžiams ir kt.reikia ramybės, kaip beje, ir žmogui. Kokia ramybė po nuolatos visus traiškančiais ratais, po ariančių, pjaunančių maįinų peiliais…

Mantas2009-09-29 10:06

Kol miesčionys, senmergės karjeristės ir nupušę diedai valdžioj, tol prievartaus gamtą per visus galus.

Mantas2009-09-29 11:39

Beje, kanapių augimui chemijos daug mažiau arba išvis nereikia.

Almonas2009-09-29 11:53

Daliai,
noriu Jūsų atkreipti dėmesį, kad natūrali pieva būna tik metus kitus. Vėliau auga krūmai, medžiai ir iš tos vietovės yra „išvejama“ ta fauna, kurios čia buvo namai.
Tą natūralią pievą žmonės prižiūrėdavo. Jei prisiminti laikotarpį iki karo - ganydavo atitinakmai skirtingus gyvulius. Krūmeliams neleisdavo nustelbti natūralią pievą ožkos ir t.t. ir pan. Kitas problemas spręsdavo gyvulių kaita ir pan.
Tačiau kiekvienoje valdoje turi būti ne tik ta natūrali, ekstensyviai prižiūrima pieva, bet ir miškelio, ir krūmyno ir vandens. Ir visa bioįvairovė.
Ne labai būtų vertinama, jei visas kraštas apaugtų nepereinamais krūmais bei medžiais, visas 100 proc.
Labiausiai tuomet nukentėtų bioįvairovė. Neliktų daugumos gyvių, tiesiog būtų pažeista gamtinė pusiausvyra, nes jai reikia visos bioįvairovės.
Vien ištisi krūmai su medžiais (net ne miškas) - labai pakenktų bioįvairovei, ją stipriai sunaikintų.
Žinoma, pesrikraustytų didesne dalimi čia tai, kas paprastai gyvena apleistuose krūmynuose su medžiais, bet Jūs to jau nematytute - žmogus turėtų gyventi kitose šalyse.

Dalia2009-09-29 23:09

Jūs, Almonai, tikriausiai sakote tiesą - nors niekaip negalėjau matyti, kaip buvo prižiūrimos pievos iki karo :), tačiau kaime mano seneliai tikrai ganydavo karvutę ir avis nepaprasto grožio, kaip aš jas tada mačiau, lankose, o ten, kur karvutei buvo “neskanu”, senelis stengdavosi gražiai, rūpestingai dalgiu nupjauti, ir dar saugodavo, kad paukščiukų lizdų nesuardytų žolėse. Ir krūmų valdas “susiaurindavo”. Tačiau toji karta jau išmirė, išaugo naujos, nebeturinčios jokio tiesioginio ryšio su žeme, temokančios su ja bendauti tik vienu - prievartos - būdu. Galbūt Jūs žinote ir jaučiate, ir turite tą žinojimą savo genuose, kaip reikėtų rūpintis žeme, tačiau gaila, kad greičiausiai nesate žmogus, sėdintis aukštuose valdžios sostuose ir galintis ten daryti išmintingus sprendimus.

siggy2009-09-30 16:10

nesupratau, jeigu žemė yra neliečiama tai kam ją laikyt? Jei niekas ja nesinaudoja ir niekam jos neriekia, tai kodėl neišnaudot žemdirbystei ar ūkinikavimui, kuris būtų naudingas ir šaliai? Tau geriau lakstyt pievom būtų? Man tai ne…

Kyla klausimas..2009-09-30 19:01

..kodėl neišnaudot. Pvz. tam, kad tas naudojimas sugriauna kitiems namus, teršiama mūsų gyvenamoji aplinka.

suvisais2009-10-01 18:45

Lengva kalbėti, kai šaldytuvą galima papildyti apeinant produktų gamybą, kai neaugini salotu, agurku, pomidoru, tų pačių kviečių ar kukurūzų. Parduotuvėje viskas supakuota, lyg joje būtų užauginti ir dribsniai, ir manų kruopos, ir faršas, ir sviestas. Kai nesusiduri su produktų gamybos procesu, kai džiaugiesi patogumais nežvelgdamas giliau ir nepasižiūrėdamas į save, tada lengva kritikuot ir ūkininkus ir Prezidentę.
Smagu keliskart per vasarą pabėgioti tom pievom, o kas tada? Toks įspūdis, kad atsiribojat nuo viso ką kritikuojat ir žemės ūkio produktų nevartojat ir grindys pas jus ne medinės (sekančiame straipsnyje ginate vandalus)..

w2009-10-06 21:38

Laimi, viskas teisingai, aciu!

Rašyti komentarą

Tavo komentaras