BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Baltijos aplinkos forumas: ekopolitikai trūksta integralumo ir aiškesnės vizijos

Apie aktualiausias aplinkosaugos problemas ir veiksmus kalbamės su Baltijos aplinkos forumo (BEF) ir Nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicijos atstovu Žymantu Morkvėnu.

- Žymantai, pamačiau Jus kalbėsiant žaliosios politikos konferencijoje. Kokios jūsų pranešimo kertinės įžvalgos, gal galite trumpai anonsuoti?

- Šie metai Lietuvos aplinkosaugai yra labai svarbūs dėl to, kad vis dažniau viešumoje girdime klausiant, ar gamtą reikia saugoti nuo žmogaus, ar drauge su žmogumi. Kartu jaučiame, kad nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos, kaip ir Lietuvos visuomenė, vystosi, tad būtina apmąstyti, kur esame - ar vis dar išgyvename paauglystės laikotarpį ir jei taip, kaip greičiau pasiekti brandą. Viešosiose diskusijose neretai išreiškiamas lūkestis, kad pasigendama aiškaus šio sektoriaus vaidmens Lietuvos aplinkos apsaugos politikoje. Turime kelti klausimą, ar tas lūkestis pagrįstas, kokie esame, kaip galime ir turime veikti. Verta kalbėti ir apie pačią aplinkos apsaugos politiką Lietuvoje.

- Ar galėtumėte pristatyti BEFą ir Lietuvos nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų koaliciją? Kaip atsirado šios organizacijos, kokia jų pagrindinė misija ir profilis, kuo skiriasi nuo kitų?

- Baltijos aplinkos forumas yra nevyriausybinė organizacija, kurioje dirba trylika motyvuotų kolegų. Mūsų veiklos profilis gana platus - pradedant biologinės įvairovės apsauga, saugomų teritorijų valdymu ir baigiant tokiomis sritimis kaip pavojingos cheminės medžiagos ir vartotojų švietimas.

Apimti tokį platų temų spektrą yra iššūkis, bet kartu tikiu, kad ir puiki galimybė. Pati aplinkos apsauga yra įvairiapusė ir su daugeliu kitų ūkio ir mokslo šakų susijusi sritis. Todėl mums, kaip nevyriausybinei organizacijai, yra labai svarbu pasistengti savo darbe sutelkti skirtingas kompetencijas. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio gali nebūti akivaizdu, kaip bioįvairovės apsauga siejasi su upių baseinų valdymu. Tačiau į vandens telkinius patenkančios cheminės medžiagos daro įtaką bioįvairovės būklei. Ir tai - tik vienas iš pavyzdžių. Išsamiau apie mūsų veiklą susipažinti galima mūsų tinklalapyje www.bef.lt.

Mūsų organizacija yra viena iš Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicijos, vienijančios dešimt organizacijų, iniciatorių ir steigėjų. Pagrindinę mūsų veiklą galima apibrėžti kaip viešas diskusijas Lietuvos aplinkos apsaugos politikos temomis. Mes laikomės konstruktyvaus dialogo principo - ne tik keliame problemas, bet ir išsakome nuomonę apie galimus jų sprendimus. Netrukus prie koalicijos veiklos galės prisijungti ne tik organizacijos, bet ir pavieniai Lietuvos piliečiai ar jų grupės, kurioms rūpi šalies aplinkos apsauga.

- BEF Lietuva - viena pastebimesnių ekoorganizacijų Lietuvoje. Matau, kad ypač koncentruojatės ties tokiais specifiniais klausimais kaip žemės ūkiui naudotų pievų priežiūra siekiant išsaugoti tokiose teritorijose paplitusius paukščius. Kas lemia analizuojamos ir skleidžiamos problematikos pasirinkimą?

- Agrarinis kraštovaizdis, o ypač natūralios ir pusiau natūralios pievos, yra tos vertingos gamtinės buveinės, kurios šiuo metu turbūt sparčiausiai nyksta ir kurių išlikimui yra svarbi žmogaus veikla. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur atkūrus nepriklausomybę pasikeitė ūkininkavimo sistema ir atsirado daug nenaudojamos žemės, o anksčiau kaimo gyventojų prižiūrėti paupiai, šlapynės ir kitos bioįvairovės požiūriu svarbios pievos liko apleistos. Siekiant išsaugoti tas gamtines vertybes, yra būtina imtis skubių veiksmų. Be to, aplinkosauga žemės ūkyje turi ir labai svarbų socialinį aspektą. Labai apibendrintai galima būtų pasakyti, kad gamtinė įvairovė išliks gyvybinga, jei išliks gyvybingas Lietuvos kaimas. Deja, šiandien galima būtų teigti, kad stokojama veiksmais pagrįstos politikos, nukreiptos į tai, jog toks kaimas išliktų. Tai mums kelia rūpestį, nes gyvybingas kaimas svarbus ne tik biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu, bet ir regionų plėtrai - juk tai mūsų kultūros lopšys. Įdomu tai, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, tai yra laikoma nacionalinio saugumo klausimu.

- Kokius dar žymesnius savo projektus pabrėžtumėte ir koks jų poveikis?

- Išskirti vieną kurį svarbiausią būtų gana sudėtinga, tačiau manau, kad mūsų organizacijos indėlis svarbus inventorizuojant Baltijos jūros vertybes ir steigiant saugomas jūrines teritorijas. Kitas svarbus darbas - atlikti tyrimai nustatant pavojingas medžiagas ir jų koncentracijas Lietuvos paviršiniuose vandenyse. Tyrimų metu aptikome tokių pavojingų medžiagų, kurių Lietuvoje rasti nesitikėjome. Taigi tokie, deja, nieko gera nežadantys rezultatai atskleidė didesnio dėmesio būtinybę šioje srityje.

Taip pat pastebėjome, kad aplinkosauginiam vartotojų švietimui itin svarbi mūsų išleista „Ekoatmintinė” yra ne tik vertingas tokios informacijos šaltinis, bet skatina kitas organizacijas skleisti tokias žinias. Apie tai byloja ir nesiliaujantys bandymai mūsų leidinį kopijuoti, ne visuomet nurodant šaltinį.

Negalima nepaminėti tarptautinio pripažinimo sulaukusios mūsų iniciatyvos „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą” svetainėje „maps.lt”, per kurią pernai su aktyvių gyventojų pagalba aptikome didelę miške Kretingos rajone nuo sovietmečio telkšančių naftos teršalų sankaupą. Esame gavę atsakingų institucijų patikinimą, kad šie prieš tris dešimtmečius Baltijos jūroje sudužusio naftos tanklaivio avarijos likvidavimo padariniai bus išvalyti.

Žinoma, didžiuojamės atgaivinta ir kelerius metus mūsų tvarkoma įstabaus grožio bene vienintele natūralia pieva Vilniaus mieste - Dvarčionių pieva, kur žydi lietuviškos orchidėjos ir kur pernai sugrįžo griežlė.

- Kokia jūsų suburto aplinkai palankiu būdu ūkininkaujančiųjų „Kitokių ūkių” tinklo būklė, perspektyva, toliau planuojami veiksmai, galima plėtra, jos kryptys ir kokybė?

- Gana neseniai suburtas tinklas dar tik pradeda savo veiklą. Pagrindinis jo šūkis - pagarba žmogui, pagarba gyvuliui, pagarba gamtai - apibrėžia tinklo veiklos principus, o ypač siekį ūkininkauti santarvėje su gamta, o žmogus yra svarbi jos dalis. Ūkininkai sieks palaikyti vieni kitus ir keistis idėjomis apie aplinkai palankų ūkininkavimą ir tai, kaip išlikti gyvybingiems - realizuoti savo produkciją, užmegzti ir palaikyti ryšį su produkcijos vartotojais ir pan. Galime pasidžiaugti, kad norą prisijungti jau pareiškė ir daugiau ūkininkų, tad šis tinklas ateityje plėsis. Viliamės, kad ateityje turintieji praktinę tokio ūkininkavimo patirtį aktyviai reikš savo nuomonę ir teiks siūlymus įgyvendinant Lietuvose žemės ūkio politiką ir aplinkosaugos svarbą joje.

- Pastaruoju metu prisidėjote prie vilkų apsaugos aktyvistų šauksmo, kuris pasibaigė tuo, kad aplinkos ministras sumažino šių nykstančių gyvūnų sumedžiojimo kvotą nuo 60 iki 40 individų. Ar tikrai jus tenkina dabartinė ministerijos reakcija ir bendradarbiavimo atmosfera, berods vis dažniau susiduriate su valstybinių institucijų skyriais ir darbuotojais, atsakingais už aplinkosaugos sritis?

- Manau, kad šiuo metu ministro sprendimas yra logiškas. Tačiau akivaizdu, kad pirmiausia Aplinkos ministerijai, o ir visai visuomenei reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl yra šaudomi vilkai. Šiuo metu sistemingos informacijos apie vilkų daromą žalą ūkininkams šalies mastu neturime. Atrodo, kad žala ūkininkams yra akivaizdi tik keliuose rajonuose, o tuo metu jų medžioklė vykdoma visoje Lietuvoje. Būtina įvertinti, ar ne paprasčiau būtų kompensuoti šių gyvūnų daromą žalą ūkininkams įvedant biurokratiškai neapsunkintą sistemą. Apie bendradarbiavimo dvasią kol kas anksti kalbėti. Iki šiol vykusiose diskusijose kol kas vyravo emocijos ir ambicijos. Viešai teigiama, kad vilkai medžiojami dėl jų padaromos žalos ūkininkams. Tačiau atliekami tyrimai neatsako į situacijos valdymui būtiną klausimą: ar ir kaip greitai įvedamas kvotos dydis sumažins tą žalą. Gali būti, kad medžioklė yra visai netinkama šios problemos sprendimo priemonė. Ypač įvertinus tai, kad vilkai ekosistemoje užima svarbią funkciją - palaikyti gyvybingą žvėrių populiaciją.

- Koks apskritai jūsų (tiek asmeninis, tiek organizacinis) santykis su aplinkosaugos politika, kokias jos pagrindines problemas įvardytumėte ir su kokiomis svarbiausiomis ekologinėmis problemomis nespėja valstybinė politika, o gal kartais ir nevyriausybininkai?

- Akivaizdu, kad Lietuvos aplinkosaugos politikoje dar reikia daug nuveikti. Pirmiausia jai trūksta integralumo ir aiškesnės vizijos, ko mes siekiame ir kur mes einame. Tai leistų aplinkosaugos politiką įgyvendinti sistemiškiau. Šiuo metu dėmesio centre - miškų įstatymo pakeitimai, kuriuose į aplinkosaugos principus neatsižvelgiama. Atliekų tvarkymo sritis ir toliau sėkmingai pūliuoja. Be abejo, kad nevyriausybinių organizacijų vaidmuo yra labai svarbus. Tačiau tikėtis, kad jie vieni išspręs visas šias problemas, būtų neišmintinga. Lyderio vaidmens čia turi imtis tos institucijos, kurias šią politiką formuoti ir įgyvendinti įpareigoja Lietuvos visuomenė.

Linas Kranauskas

Šaltinis: www.atgimimas.lt, nuotrauka iš www.bef.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras