BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Baimės akys didelės. Ko verti gąsdintojų argumentai?

2009 m. rugpjūčio 1 d. laikraščio „Banga” skaitytojų nuomonių skiltyje buvo išspausdintas Gedminų bendruomenės pirmininko V. Švanio straipsnis „Vėjo jėgainės - bijoti ar nebijoti? BIJOTI!”, kuriame, autoriaus nuomone, pateikiami oficialių pasaulinių institucijų duomenys bei mokslininkų tyrimų rezultatai dėl vėjo jėgainių poveikio žmonių sveikatai. Šiame straipsnyje V. Švanys nesutinka su mano pareikštomis mintimis š.m. liepos 1 d. laikraščio „Banga” numeryje.

Be abejo, gąsdinti visada yra lengviau negu gąsdinimus atremti. Žmonės jaučia gąsdintojui tam tikrą simpatiją, o į asmenį, tvirtinantį apie gąsdinimų nepagrįstumą, visada žvelgia su tam tikru nepasitikėjimu. Tai primena situaciją, kada reikia įrodinėti, kad nesi kupranugaris. Tačiau kame neteisus yra V. Švanys?

Pirmiausia, pažvelkime į V. Švanio nurodytus internetinius šaltinius. Įeikime į (http:/www.windaction.org/documents/22261). Iš tolimesnio dėstymo pamatysime, kad tai - nekorektiškai vėjo jėgainių priešininkų Kanados Ontarijo provincijoje atliktas tyrimas. Jo metu apklausti asmenys, daugiausiai gyvenantys 400-800 m atstume nuo jėgainių. Šie žmonės buvo prašomi nurodyti sveikatos sutrikimus, kuriuos jų nuomone, sukėlė vėjo jėgainių veikla. Tačiau šiame tyrime nėra kontrolinės grupės, o ji yra būtina. Geriausiu atveju turėtų būti parinkta tokia žmonių grupė, kuri pagal amžių, lytį, socialinę padėtį nesiskirtų nuo tiriamosios, tačiau kurios neveikia tiriamasis faktorius - vėjo jėgainės. Tada galima būtų spręsti, ar tie sveikatos sutrikimai, kuriuos nurodė netoli vėjo jėgainių gyvenantys asmenys, yra dažnesni, sunkesni nei kitur gyvenantiems.

Rimtame moksliniame darbe klausimai tiriamiesiems asmenims pateikiami korektiškai t.y., suformuluotas klausimas negali provokuoti laukiamo atsakymo. Čia to visiškai nepaisoma. Dar daugiau - kaip tikras pinigas priimami visi pareikšti nusiskundimai. Pvz., stebina didelis procentas asmenų, kuriems dėl vėjo jėgainių pablogėjo klausa. To tikrai negalėjo įvykti. Pažvelgę į keliskart V. Švanio cituojamą PSO 2001 m. dokumentą apie profesinį ir gyvenamųjų patalpų triukšmą pamatysime, kad net ištisą parą veikiant 70 dbA triukšmui klausos pablogėjimo nebus. Pasaulinėje praktikoje turbūt nebuvo nei vieno atvejo, kad vėjo jėgainės būtų buvę pastatytos taip arti namų, kad sukeltų, ne tik 70, bet ir 60 dBA triukšmą.

Visiškai kitoks yra (http:/www.windaction.org/documents/21436) adresu nurodytas šaltinis. Tai - rimta, moksliškai pagrįsta JAV Minesotos valstijos Sveikatos departamento Aplinkos sveikatos skyriaus 2009 05 22 parengta informacija apie galimą vėjo jėgainių poveikį visuomenės sveikatai. Joje labiausiai patikimais duomenų apie vėjo jėgainių poveikį visuomenės sveikatai šaltiniais pasaulyje pripažįstami E. Pederseno ir bendraautorių atlikti epidemiologiniai tyrimai Švedijoje, F. van den Bergo ir bendraautorių atlikti epidemiologiniai tyrimai Niderlanduose ir Jungtinės Karalystės Pramonės departamento atlikta gyventojų skundų analizė ir skaičiavimai. Aš pabandžiau pasinaudoti JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos PubMed paieškos sistema. Ji nurodė tuos pačius švedų ir olandų darbus. Visa tai patvirtina Minesotos valstijos Sveikatos departamento pateiktos informacijos rimtumą ir svarumą. Tačiau tiek Minesotos valstijos Sveikatos departamento informacijoje, tiek švedų ir olandų tyrimuose pateikiami faktai kardinaliai skiriasi nuo duomenų, išdėstytų V. Švanio straipsnyje.

Visų pirma visi nurodyti šaltiniai nepatvirtina teiginio, kad vėjo jėgainės gali pabloginti gyventojų sveikatą, o Minesotos valstijos Sveikatos departamentas tiesiogiai pabrėžia, kad dėl vėjo jėgainių gyventojų sveikata pablogėti negali. Pablogėti gali tik šalia gyvenančių asmenų gyvenimo kokybė, jei vėjo jėgainės pastatomos per arti. Kiti V. Švanio minimi skundai yra vienodai paplitę tiek tiriamosios, tiek kontrolinės grupių tarpe. Tiek švedų, tiek olandų tyrimų rezultatai yra labai panašūs, autoriai ateityje net planuoja juos apjungti. Tai rodo, kad šių tyrimų duomenimis gali pasinaudoti ir kitos šalys, tame tarpe ir Lietuva.

Visų autorių tyrimuose įrodyta tiesioginė priklausomybė tarp suirzimo (nerimo), miego sutrikimų ir vėjo jėgainių keliamo triukšmo. Tai rodo, kad sumažinus triukšmą iki higieninių normų arba atitolinus jėgaines nuo gyvenamųjų namų (pirmosios vėjo jėgainės buvo pastatytos arčiau nei 300 m nuo gyvenamųjų namų), galima visų šių skundų išvengti.

Tiek Minesotos valstijos Sveikatos departamentas, tiek švedų ar olandų tyrėjai neskiria kokio nors ypatingo dėmesio infragarsui, nes veikiant vėjo jėgainėms jo lygiai yra per žemi, kad sukeltų žmonių nusiskundimus. Minesotos valstijos Sveikatos departamentas nurodo, kad tokio intensyvumo infragarsas veikia per ausies sraigę, o ši jam yra labai mažai jautri.

Vėjo jėgainių sparnų blyksniai gali varginti tik palyginti trumpą laiko tarpą, saulei patekant arba nusileidžiant. Tai atsitinka, kai gyvenamieji namai yra arti vėjo jėgainių, o prieš langus nėra medžių ar aukštesnių krūmų.

Žmonės, gyvenantys kalvotoje ar raižytoje vietovėje, skundų visada turi daugiau nei asmenys, gyvenantys lygumoje.

Jungtinės Karalystės Pramonės departamento tyrime (pagal Minesotos valstijos Sveikatos departamento pateiktą informaciją) pažymima, kad 1991-2007 metų laikotarpyje buvo gauti tik 53 asmenų skundai dėl šešiolikos vėjo jėgainių parkų (parkų, o ne atskirų jėgainių) veiklos. Viso Jungtinėje Karalystėje veikia 133 vėjo jėgainių parkai. Didžioji dauguma skundų gauti pradiniame vėjo jėgainių veiklos etape ir buvo susiję su jėgainių keliamu triukšmu. Kai kurios vėjo jėgainės buvo techniškai netvarkingos ir atlikus profilaktinius darbus, skundų buvo atsisakyta.

Jungtinės Karalystės Pramonės departamento tyrimą cituoja V. Švanys, tačiau tai daroma klaidingai. V. Švanys, matomai, neskiria bendro triukšmo, žymimo dBA nuo atskirų oktavinių dažnių garso lygio, žymimų dB. Ne visai aišku jam ir kokie dažniai priklauso infragarsui. Jo cituojami infragarso lygiai 278 m ir 22 km nuotolyje iš tikrųjų yra 31,5 Hz garso dažnio dydžiai, o ne infragarsas.

V. Švanys kategoriškai užsipuola Lietuvos higienos normą HN 33:2007, iš jos šaiposi, vadina ją idiotiška ir nusikalstama, greitinančia Lietuvos gyventojų genocidą. Sekant šia logika išeitų, kad visi Klaipėdos visuomenės centro ir jo filialų sprendimai bei išvados dėl vėjo jėgainių yra tokie pat idiotiški ir nusikalstami. Tačiau pažvelkime į anksčiau paminėtą internetinį šaltinį. Ten Minesotos valstijos triukšmo normatyvai yra bent 10 dBA (daugiau nei tris kartus!) didesni nei Lietuvoje. O dabar norėčiau mėgstančio palyginimus p. V. Švanio paklausti: „Tad kiek kartų JAV normatyvai yra labiau nei Lietuvos idiotiški, labiau nusikalstami ir labiau greitinantys JAV gyventojų genocidą?” Pereinant į rimtą kalbą negalime nepaminėti, kad Lietuva yra Europos Sąjungos šalis, todėl jai yra privalomos visos Europos Sąjungos direktyvos, kurias ji privalo jas priimti tokias, kokios jos yra. Minėta Lietuvos higienos norma priimta vadovaujantis Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo valdymo ir vertinimo. Tad Lietuvos normatyvai yra nei žemesni nei aukštesni už kitas Europos Sąjungos šalis, bet kur kas griežtesni nei JAV.

Taip, V. Švanys teisus, kad Pasaulinė Sveikatos Organizacija siūlo kur kas žemesnius garso lygius gyvenamosiose patalpose nei įteisinti dabar Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Tačiau aš nežinau šalies pasaulyje, kur šie lygiai būtų įgyvendinti, nes tam nėra techninių galimybių (dėl lėktuvų, geležinkelio, autotransporto ir pan. sukeliamo triukšmo). Mano nuomone, Europos Sąjungos, o tuo pačiu ir Lietuvos normatyvai (ne tik vien triukšmo) yra vieni saugiausių, o gal net patys saugiausi pasaulyje.

Kita vertus pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo” namų išorinės atitvaros (sienos ir langai) turi sumažinti triukšmą 30-ia dBA. Tai įgyvendinus pasiekiami Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rekomenduojami lygiai.

Pagaliau būtina nepamiršti dar vieno momento. Įstoję į Europos Sąjungą, mes privalome laikytis reikalavimų, išdėstytų jos standartuose ir direktyvose, negalime jų nei griežtinti, nei švelninti. Jei šie projektai atitinka Europos Sąjungos, mūsų atveju Lietuvos higienos normos HN 33:2007 reikalavimus, jie turi būti tvirtinami.

Baigdamas norėčiau pažymėti, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi Lietuvos higienos normą HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose”, kuri įsigalios nuo 2010 01 01. Europos Sąjunga dar nėra priėmusi direktyvos dėl infragarso, todėl vadovautasi atitinkamais Vokietijos ir Niderlandų standartais. Pastačius vėjo jėgaines bent per 300m atstumą šie reikalavimai turėtų būti išlaikyti.

Beje, infragarsas taip pat yra sukeliamas natūralių gamtos reiškinių tokių kaip vėjas ar bangos. Pvz., Hielke Freerk Boersma atliko matavimus ir nustatė 70 dB 10 Hz infra-garso stiprumą atviroje pievoje esant 8 m/s vėjo stiprumui.

Nežinau, ar šiuo savo atsakymu išsklaidžiau p. V. Švanio baimes, bet esu įsitikinęs, kad logiškai mąstantys ir blaiviai galvojantys žmonės turi tikėti tik rimtais, moksliškai pagrįstais tyrimais ir nesivadovauti įvairiais gąsdinimais ar sensacijomis. Nebandžiau komentuoti tokių netikslumų, kaip kad vėjo jėgainių skleidžiamas triukšmas girdimas už 5-8 km ar kad 45 dBA triukšmas atitinka garsiai įjungtą televizorių.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto
Visuomenės sveikatos instituto docentas Algimantas Urbelis

Išspausdinta Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos tinklalapyje.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras