BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Auginkime vaikus gamtoje


Kauno marių regioninio parko direkcija
, vykdydama paprojektį “Gamtos mokyklos veiklos stiprinimas Norvegijos ekologinio švietimo modelio pavyzdžiu”, kartu su partneriais, vasario 8-12 dienomis lankėsi Norvegijoje, Vestfoldo grafystėje. Vizito tikslas - susipažinti su Norvegijos ekologinio švietimo sistema ir gamtos centrų veikla, pasisemti patirties ir idėjų stiprinant Gamtos mokyklos prie Kauno marių regioninio parko direkcijos edukacinę bazę, stiprinti partnerystę ir bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Norvegijos įstaigų, užsiimančių ekologiniu švietimu.

Kartą per savaitę privaloma „bėgti” iš pamokų

Vizito metu apsilankėme Vestfoldo grafystės gubernatorės administracijoje, kur buvo pristatyta Norvegijos švietimo sistema ir ekologijos vaidmuo kuriant mokymosi programas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu. Tvarios raidos ir socialinės gerovės principai, kuriais taip garsėja skandinavų šalys, diegiami nuo pat ikimokyklinio ugdymo, o visa Norvegijos švietimo sistema orientuota į optimistinės asmenybės lavinimą: svarbiausia, kad vaikas būtų laimingas ir turėtų pakankamai išvystytų socialinių įgūdžių. Galbūt dėl to svarbų vaidmenį ugdymo procese atlieka gamtos mokyklos ir užsiėmimai gamtoje.

Įprasta, kad visos Norvegijos mokyklos kartą per savaitę skiria tiesiog grįžimui atgal į gamtą: ar tai būtų apsilankymas gamtos centre, ar tiesiog pramoginė išvyka baidarėmis ar kopimas į kalnus su visa klase. Dažnai ir tradicinės pamokos bei jų metu įgytos žinios praktiškai įtvirtinamos tyrinėjant gamtos reiškinius natūroje.

Atlikę daugybę tyrimų, norvegai nustatė, jog toks vienos dienos “pabėgimas” iš pamokų kas savaitę, lyginant su tradiciniais mokymosi metodais, mokymosi rezultatams neturi jokios įtakos - jie nei blogėja, nei gerėja, tačiau vaikai būna laimingesni, mažiau suirzę, juos rečiau apninka depresija. Toks požiūris formuojamas ne pavienių iniciatyvų, o yra bendros edukacinės programos, patvirtintos Norvegijos švietimo ministerijos, dalis.

Vizito metu aplankytos Tonsbergo, Larviko, Horteno savivaldybės, susipažinta su Karlsvikos, Oslofjordo, Horteno gamtos centrų veikla bei kitomis institucijomis ir pavieniais subjektais, užsiimančiais ekologiniu švietimu, tarp jų ir vietiniu gyvulininkystės ūkiu Lardalo savivaldybėje, organizuojančiu vaikams savaitines vasaros stovyklas, kuriose pristatomas tipinis fermos modelis. Neišdildomą įspūdį paliko Rael vaikų darželis, kuriame gamta naudojama kaip pagrindas ištisus metus: čia vaikai ugdomi tiesiog gamtoje.

Stebino ir skirtingų institucijų noras skatinti ir remti gamtos centrų veiklą, glaudus bendradarbiavimas tarp įvairaus lygio įstaigų. Susitikimų metu dalinomės patirtimi ir turėjome galimybę patys dalyvauti kai kurių gamtos centrų vedamuose užsiėmimuose. Ir, tenka pripažinti, tikrai yra ko pasimokyti iš norvegų. Pirmiausia, tai - dėmesys vaiko savivertės gerinimui.

Gamtoje mokosi bendrauti

Glaudžiai integruodami pamokas į gamtą ir atvirkščiai, norvegai bando spręsti ne tiek žinių trūkumo, o socialines problemas. Pavyzdžiui, Larviko savivaldybės Farris gamtos centre keliaudami į žygius ar tiesiog kepdami dešreles gamtoje ant laužo, vaikai turi galimybę lavinti bendravimo įgūdžius. Taip uždaro būdo, ypatingos priežiūros ir dėmesio reikalaujantiems vaikams, esantiems rizikos grupėje ar turintiems įvairių psichologinių sutrikimų, padedama integruotis į visuomenę. Įdomu tai, jog šiame centre dirbantys vadovai, tiesiogiai bendraujantys su vaikais, ne visi turi pedagoginį išsilavinimą. Daug svarbiau - asmeninės savybės ir gebėjimas rasti bendrą kalbą su vaiku.

Pasiekti glaudų savitarpio supratimą padeda darbas nedidelėse grupėse, o kartais net individualūs užsiėmimai. “Gamta yra pati tinkamiausia vieta mokytis. Buvimas gamtinėje aplinkoje įkvepia mokinius, jie tampa labiau motyvuoti, užsimezga abipusis kontaktas ne tik tarp bendraamžių, bet ir tarp vaiko ir suaugusiojo” - sako Farris gamtos centro vadovas Per Olaf Skogshagen.

Civilizuoti vaikai auga lauke

Darbas nedidelėse grupėse būdingas visoms Norvegijos gamtos mokykloms, o užsiėmimai trunka visą dieną, todėl tokių pamokų kokybė lyginant su Lietuvos patirtimi, nepalyginamai didesnė ir nesukelia tiek rūpesčių patiems mokytojams, mokiniams ir centrų vadovams: turėdami laisvą dieną, jie gali iš anksto susiplanuoti maršrutą, veiklas ir kitus svarbius klausimus.

Tuo tarpu Lietuvoje esame vis dar priklausomi nuo nelanksčios švietimo sistemos, kuri griežtai reglamentuoja kiekvieną išvykimą, ir dirbtinio miestietiško požiūrio, kad vaikas būtinai turi pavalgyti tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, pamiegoti pietų miego patogioje lovoje ar po valandėlės gamtoje grįžti tvarkingas ir neišsitepęs atgal į pamokas ir, žinoma, nepervargtų vaikščiodamas.

Būtent fizinio aktyvumo stoka buvo kitas svarus argumentas lėmęs tokią gamtos centrų gausą Norvegijoje ir jų integravimą į bendrą švietimo sistemos programą.

Rael vaikų darželis Horten savivaldybėje vienas iš daugelio pavyzdžių, kuriame gamta naudojama kaip pagrindas. Čia vaikai auga gamtoje tiesiogine to žodžio prasme. Kasdien, ar tai būtų pavasaris, vasara, ruduo ar žiema, mažieji Norvegijos piliečiai praleidžia gamtoje. Žiemą juos aptikome netoli darželio esančiame miške. Ten pat pastatytoje šiaurietiško tipo palapinėje, pasikloję kailius ir užsidegę laužą, jie gula pietų miego, o dieną leidžia karstydamiesi po medžiuose įrengtas kopėčias, supasi sūpuoklėse, čiuožia nuo kalniuko ir landžioja po “trolių” olą.

Žaislų jie neturi, nes gamtoje jų ir nereikia. Pasitelkdami fantaziją ir panaudodami tai, ką mato ir randa aplink, vaikai prisigalvoja įvairiausių atrakcijų. Jie labai kūrybingi, o mes turime sudaryti sąlygas jiems atsiskleisti. Kur, jei ne gamtoje, galima tai padaryti?” - retoriškai klausia Rael darželio auklėtoja.

Stebint po sniegą nevaržomai dūkstančius mažamečius, kiekvienam lietuvių delegacijos atstovui natūraliai kilo klausimas, kiek nepatenkintų tėvelių atsirastų , jei panašų metodą sumanytų taikyti kuris nors Lietuvos darželis?

Kad ir kaip bebūtų keista, bet ten vaikai serga itin retai, o buvimas gamtoje skatina juos aktyviau judėti ir kūrybingiau veikti. Tai norvegiškas laimės receptas, kurio pagrindinis komponentas - gamta. Neveltui patys norvegai juokauja: „Esame labai turtingi, nes turime naftos, labai tingūs, nes nesimokome, bet labai laimingi ir visada gerai nusiteikę, nes energijos semiamės iš gamtos.”

Rudenį pakvies atsinaujinusi gamtos mokykla

Galbūt vertėtų ir mums pasimokyti ir pabandyti pakeisti, jei ne pačią sistemą, bent savo požiūrį, nes kai yra noras, atsiranda ir galimybės, kad ir kokios nedidelės jos būtų. Tokias galimybes gali pasiūlyti Kauno marių regioninio parko direkcija, kurioje Gamtos mokykla, įkurta sekant norvegų pavyzdžiu, veikia jau 9 metus, o rudeniop savo jaunuosius lankytojus pradžiuginsime naujomis teminėmis programomis, kurios padės atidžiau pažinti mus supančią aplinką, suprasti joje vykstančius reiškinius ir įdomiai bei prasmingai praleisti laiką gamtoje.

Tęsiant paprojekčio veiklų įgyvendinimą, taip pat pavasarį bus organizuojami specialūs mokymai, skirti partnerių gebėjimams, nukreiptiems į vaikų ekologinio sąmoningumo ugdymą, stiprinti, o gegužės mėnesį numatomas atsakomasis paprojekčio partnerių iš Norvegijos Vestfoldo grafystės vizitas, kurio metu bus pristatytos, išbandytos ir įvertintos naujai parengtos programos.

Viliamės, kad paprojekčio metu pasiekti rezultatai padės formuoti kitokį visuomenės požiūrį į ekologinį švietimą, pamokas gamtoje ir jų reikšmę ugdymo procesui.

Paprojektį finansuoja Norvegija pagal Norvegijos finansinį mechanizmą bei bendrai finansuoja Lietuva.

Kauno marių regioninio parko direkcijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras