BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atsinaujinanti energetika. Nuo politinių subtilybių iki realių technologinių galimybių


UAB “Saulės Energija” dar šią savaitę pastatytos vėjo jėgainės (2×2,5kW)
©Edmundas Žilinskas

Atsinaujinanti energetika - dažna tema
spaudoje ir tiesiog diskusijose, tačiau neapleidžia mintis, jog kalba
sukasi apie kažką tolimo ir fantastiško: realybėje vis tiek viskas
sugrįžta prie iškastinio kuro, naujos kartos atominių ar šiluminių
elektrinių. Natūralus klausimas - kodėl gi taip yra?

Apie šiuolaikinės energetikos “Bermudų trikampius” portalo www.technologijos.lt redakcija pakalbino UAB “Saulės Energija
direktorių doc. dr. Edmundą Žilinską. Žodžio kišenėje neieškantis ir
didžiulį patirties bagažą sukaupęs pašnekovas atsinaujinančios
energetikos srityje dirba nuo 1978 m. Šia tema apsigynęs disertaciją,
nuo 1991 m. perėjo į gryną verslą. Mokslinėje spaudoje jis yra
paskelbęs 139 mokslinius darbus ir yra 10 išradimų autorius. Dr. E.
Žilinsko vadovaujama įmonė Lietuvoje įrengė 150 vėjo jėgainių, o dabar
vykdo projektus ir kaimyninėse valstybėse.

Kalbant trumpai – tai žmogus,
energetikos srityje ne tik galintis, bet ir turintis ką pasakyti. O
įvertinus tai, jog jis be visa ko yra ir labai geranoriškas pašnekovas,
gavosi tikrai įdomus ir labai naudingas pokalbis, kurį pristatome savo
skaitytojams.

Atsinaujinanti energija šiuo
metu tiek spaudoje, tiek ir įvairiose interneto diskusijose įvardinama
vos ne panacėja nuo visų problemų – klimato kaitos, užterštumo,
energijos stygiaus, pagaliau energetinės priklausomybės nuo mineralinio
kuro. Tačiau žiūrint į pasaulinį energetikos sektorių, pagrindinės
finansinės investicijos vis dar nukreiptos į tradicinį energijos gavimą
– šilumines elektrines bei atomines jėgaines. Kodėl atsinaujinanti
energetika tarsi ignoruojama stambiu planu? Ar ji vis dar nepribrendo
technologiškai, ar tam yra kitos priežastys?

Priežastys kompleksinės.

Subjektyvios
natūralus degiminės energetikos atstovu pasipriešinimas. Kas nori
prarasti iki šiol gerą biznį, į kurį investuota tūkstančiai milijardų?
Tai ir naftos, dujų, anglies ir atominė pramonės ir šalutinės nuo jų
priklausomos – pvz. automobilių. Tai ir centralizuotos energijos
skirstomųjų tinklų biznis. Geras pavyzdys „čiabuviški“ VST ir RST.
Beskirstant juose nusėda ~ >1mlrd.Lt per metus. Pasipriešinus
nereiks ir iš viršutinio aukšto lango šokti kad užsimuštum, užteks ir
rūsio lango. Mokėdami už elektrą, dabar mes ~ 23 cnt/kWh mokam
skirstytojams ir ~ 10cnt/kWh elektros gamintojams.

Objektyvios - visa
energetikos struktūra pagrįsta centralizuotu tiekimu, varikliai
pritaikyti benzinui ar dyzeliui, šiluminės katilinės pritaikytos
deginti iškastinį kurą, baisus ir inertiškas tiek technine, tiek ir
finansine apimtimi pasaulinis monstras.

Iš atsinaujinančios energetikos
reikalaujama iš karto būti pigesniais, neskaičiuojant kiek trilijonų
sukišta į tradicinės energetikos infrastruktūrą imant tik kuro kainą.
Be to lyginama skirtingi dydžiai. Pvz. lyginama pagamintos energijos
kaina dešimčių GW atominėse ar šiluminėse elektrinėse ir kelių MW
saulės ar vėjo elektrinėse. Lietuvoje sugebama lyginti ir kelių
gigavatų atominę elektrinę su kelių kilovatų saulės autonomine jėgaine,
dar neįskaičiuojami atominės uždarymo kaštai. Čiabuviai specialistai
tuo labai virtuoziškai naudojasi. Amerikiečiai naujam prezidentui
Obamai paskaičiavo, kad 2GW atominės ir saulės elektrinių kWh kaina ta
pati, be jokių subsidijų.

Visa tai tik techniniai kaštai,
neįskaitant naftininku biznio neigiamo poveikio aplinkai ir energetinei
bei politinei šalių priklausomybei nuo energijos importo. Kiekviena ši
dedamoji UNESCO duomenimis globaliai per metus kainuoja mažiausiai po
1000 mlrd.USD. Absoliučios daugumos praeito šimtmečio antros pusės ir
šio amžiaus pradžios karų priežastis yra netolygus iškastinio kuro
išteklių pasiskirstymas. Naftos ir dujų karai. Taip pat paskaičiuota,
kad dėl iškastinio kuro deginimo vidutinė gyvenimo trukmė globaliai
sumažėja ~17-24 metais. Kol kas šie argumentai daugiau emociniai, bet
vis daugiau politikų jais tenka remtis rinkiminėse programose, o kai
kuriems net tenka tesėti pažadus. JAV, po visos informacijos
paskleidimo, visuomenėje kilo natūralus klausimas, kodėl jie turi
įvedinėti demokratiją Irane, Irake ir kt., jei už tuos pačius pinigus
gali tapti energetiškai nepriklausomi ir problema savaime atpuls.

Prie laisko pridedu ES Komisijos
Energijos ir Transporto direktorato ataskaitų santrauką apie šias
problemas, ten viskas taip pat vertinama pinigine išraiška (šias
santraukas skaitytojams pateiksime kelių sekančių straipsnių pavidalu -
red.). Jos atviros, pagal viską net turėtų būti išverstos į lietuvių
kalbą (sutrumpintas versijas išvertė pats dr. E. Žilinskas - red.). Bet
Lietuvoje, kurioje beveik 100% energetinių išteklių importuojama, ši
informacija tabu, manipuliuojama abstrakčiom frazėm apie klimato kaitą
ir tiek.

Kokie yra pagrindiniai
atsinaujinančios energetikos trūkumai – „pulsuojantis“ jos gavimas
priklausomai nuo šaltinio intensyvumo, sudėtingas perteklinės energijos
kaupimas, per maži jos koncentruoti resursai ar kitos priežastys?

Resursų per akis. Intensyvumo užtenka, ypač kai modeliuojami ne vietiniai, bet globalūs tinklai.

Visos jūsų suminėtos priežastys
svarbios, jeigu bandoma atsinaujinančią energetiką sukišti i dabartinę
infrastruktūrą ir nieko nekeisti. Ir tai, net dabartiniai elektros
gamybos ir paskirstymo tinklai be problemų gali absorbuoti iki 20%
atsinaujinančios energijos. Tai ne prasimanymas, o praktika, todėl ES
iki 2020m ir nusistatė tikslą gaminti 20% elektros iš atsinaujinančių
šaltinių.

Tolesnis didinimas susijęs su
energetikos decentralizavimu iš vienos pusės ir globalių vėjo ir saulės
energijos perdavimo tinklų kūrimu.

Decentralizavimas – daug mažų saulės
ir vėjo elektrinių, padengiančių didžiąją dalį miestelių, gyvenviečių,
individualių namų energijos poreikių. Atsiranda galimybė pasirinkti
energijos tiekėją. Toks perorganizavimas - kaip su dalgiu per vieną
vietą VST, RST ir pan. Manau, kad pagrindinė priežastis kodėl norima
statyti naują atominę yra išlaikyti centralizuotą energijos tiekimą su
visais prielipais.

Globalūs tinklai skirti didiesiems
pramonės objektams, apimantys skirtingas geografines aukštumas ir
platumas. Tinklo zonoje vienur naktis, kitur diena, vienur vėjas
silpnas, kitur stiprus. Iki minimumo sumažėja rezervinių galingumų
poreikis. Vienose vietose palankiausia pristatyti saulės
mikroelektrinių, kitose, pvz. pakrantės zonose, - vėjo.

Darbai vyksta. Atliktos išsamios
studijos, tame tarpe ir Baltijos jūrinių vėjo jėgainių tinklo. Viskas
vyksta, tik informacijos plačiau nėra. Kodėl Švedija buvo suinteresuota
elektros tiltu su Lietuva. Jiems labiau rūpi prieiti prie Kruonio HAE,
tada ir pradiniame tinklo kūrimo etape rentabilus tampa ruošiamas
statyti 2GW jūrinių vėjo elektrinių parkas prie Švedijos krantų. Kitas
reikalas, kad tilto projektas pristabdytas, kol Lietuvoje atsiras
liberali energetikos rinka.

Nežiūrint visų technologinių sunkumų, pasaulis skelbia apie grandiozinius planus – Europą energiją aprūpins Saulės jėgainės Sacharos dykumoje; JAV mokslininkai tyrinėja savus plotus ir rengia planus,
kaip iki 2050 metų galima būtų garantuoti tiekimą 69 proc. elektros ir
35 proc. visos energijos (įskaitant transportavimą) naudojant saulės
energiją. Kiek tokie planai realūs žiūrint iš dabartinės ekonominės,
politinės ir pagaliau technologinės pusės?

Absoliučiai techniškai realūs. Apie
technologijas galima savaitę kalbėti. Nemažai jų kol kas
užkonservuotos. Pvz. viešose publikacijose ilgą laiką „apsiputojus“
buvo moksliškai vystomas pigaus metalurginio silicio ir saulės elementų
iš jo gamybos mokslas. Viskas staiga baigėsi, nes Kyoceros
korporacija paprasčiausiai į rinką išmetė iš tokio silicio masiškai
gaminamus fotoelektrinius modulius. Normali verslo logika, jeigu
dalykas tikrai rimtas ir geras, nėra ko iš anksto atskleidinėti
informacijos, padarei ir pardavei.

Kitas reikalas, kaip greitai pavyks
įveikti nueinančios energetikos spaudimą, arba kaip greitai nueinančios
energetikos kompanijos pačios pradės keisti pirminius energijos
išteklius. Didelė tikimybė kad pavyks, nes beveik visas atsinaujinančių
energijos šaltinių technologijas ir patentus valdo būtent dabartinės
naftos, dujų, automobilių pramonės korporacijos. Tiesiog laukiama
momento, kai dėl vienų ar kitų priežasčių bus priversti jas naudoti.
Žiūrėkit kas darosi su automobilių pramone. Kai dėl išaugusių naftos
kainų sumažėjo automobilių pirkimas, kaip grybai po lietaus pradėjo
dygti hibridiniai automobiliai ir elektromobiliai. Pasirodo ir
akumuliatorių technologijos yra, ir kuro elementai (fuel cells)
reikiami yra, belieka gamyba ir degalinių tinklą pertvarkyti. O kas
geriau tą padaryti gali, jei ne dabartiniai šeimininkai. Kai pradės
„užsilenkinėti“ naftos ir dujų biznis, nesvarbu ar dėl kainos
nekonkurencingumo ar dėl visuomenės spaudimo ar dėl dar vieno karo, tos
pačios energetinės kompanijos persiorientuos į kitus šaltinius. Jeigu
kompanija turtinga, reiškia joje ne kvailiai dirba.

Kitas pavyzdys. Viena pirmaujančių
pagal apimtis Europoje saulės energetikos kompanijų „BP Solar“. Ji yra
mažytis tarptautinės naftos ir dujų korporacijos „BP Amoco“ padalinys.
BP Amoco leido sau 10 metų išlaikyti „BP Solar“, kurios pagrindinis
tikslas buvo ne momentinis pelnas, bet technologijų, patentų ir būsimų
rinkų ruošimas. Būsimos rinkos tiek Anglijoje, tiek kituose žemynuose
buvo organizuojamos pasitelkiant visą naftos ir dujų korporacijos
galią. Atėjus momentui, Anglijoje, Persų įlankoje ir Afrikoje saulės
energetiką tvarkys BP Amoco per BP Solar. Nemanau, kad kitos kompanijos
kvailesnės.

Jūsų įmonės puslapyje pateikiami
skaičių pavidalu faktai, jog Saulės teorinis energetinis potencialas
yra pats didžiausias iš visų kitų energijos šaltinių, tačiau tai
nesukoncentruota ir sunkiai „paimama“ energija. Tad žiūrint iš
praktinių pozicijų, kokia atsinaujinančios energetikos rūšis turi
daugiausia perspektyvų dabar ir ateityje – Saulės, vėjo, jūros bangų ar
kita?

Manau, kad nereikia daryti
konkurencijos tarp vėjo, saulės, bangų, biomasės, biokuro ir kitų
energijos šaltinių. Pereinamuoju laikotarpiu tik visų šių šaltinių
bendras naudojimas gali būti konkurencingas. Pasaulyje apie tai seniai
nesiginčijama. Čiabuviai valdininkai dar kartais pasinaudoja
primityviais argumentais, kad Saulė netinka, nes naktį tamsu. Gyvenimas
parodys koks santykis tarp jų bus. Vienareikšmiškai, ekologiškiausias
ir didžiausias šaltinis yra saulės energija ir perspektyvoje jos dalis
turėtų būti didžiausia. Kokio artumo ta perspektyva, klausimas.

Kalbant apie Saulės energiją
paprastai minimi du technologiniai trūkumai – vis dar neefektyvūs ir
didelius eksploatacinius kaštus turintys elektros energijos
akumuliatoriai bei nedidelis fotoelementų efektyvumas. Jūsų įmonė dabar
naudoja 13-15% efektyvumo elementus, tačiau vyko tiriamieji darbai,
siekiant padidinti jų efektyvumą iki 20%. Kokia šių darbų stadija –
tokio naudingumo koeficiento elementus jau galima užsisakyti ar tai vis
dar eksperimentinė fazė?

Saulės elementų efektyvumas tik
vienas iš parametru. Pagrindinis parametras praktikoje – instaliuoto
Vato (W) kaina. Jau dabar sukurti laboratoriniai saulės elementai su
>40% efektyvumu, tačiau jiems naudojami sudėtingi ir brangūs
puslaidininkiai su heterosandūromis InGaP ir panašūs. Vato kaina labai
didelė. Tiek Si, tiek kiti puslaidininkiniai saulės elementai turi
apatinę kainos ribą, kurią apsprendžia medžiagos kaina. Perspektyvesni
šiuo atžvilgiu yra plonasluoksniai Si ar CIS saulės elementai, kuriuose
puslaidininkinės medžiagos mažai, jos sluoksnis tik keli mikronai.
Tobulėjant technologijoms plonasluoksniai saulės elementai daromi vis
geresni ir jau dabar jų dalis rinkoje didesnė už monokristalinio Si
elementus.

Tolesnėje perspektyvoje ateitis ko
gero priklauso organiniams saulės elementams. Jų efektyvumas nors ir
nedidelis ~ 5%, tačiau ištobulėjus gamybos technologijai jie gali būti
labai pigūs, nes pradinė medžiaga apie šimtą ir daugiau kartų pigesnė
už Si. Aišku, perėjimas nuo Si saulės elementų prie organinių užtruks.
Ir su Si elementais darbo dar ilgam užteks.

Mūsų darbai sėkmingai užbaigti,
daromi nauji projektai. Kaip minėjau anksčiau, jeigu dalykas rimtas,
pasigyrimai ir publikacijos baigiasi. Gauti ir reikiami parametrai.
Dabar konsorciumo partneriai jau viską diegia į gamybą. Kitų metų
pavasarį turi pradėti veikti eksperimentinė 2MW saulės elementų gamybos
linija pagal naują technologiją. Į gamybą galima diegti ne rekordiško
efektyvumo, bet konkurencingos kainos elementų gamybą. Užsisakyti
galima bet kokio <24% efektyvumo elementus, tik optimali kaina kol
kas kaip ir visur, ~15-18%. Tiesiog nauja technologija įgalina
pagaminti pigiau.

Kokio didžiausio efektyvumo Saulės elementų galima tikėtis po 5, 10, 50 metų?

Vieno vato kaina modulyje turėtu kristi iki 1Euro/W; 0,5-0,1Euro/W; ir toliau atitinkamai. Ne efektyvume esmė.

Kokia Jūsų nuomonė apie
minėtų elektros akumuliatorių vystymosi perspektyvas – tai yra kritinis
veiksnys įsisavinant Saulės energiją ar visgi dabartinės galimybės yra
tenkinančios?

Akumuliatoriai aktualūs autonominėse
jėgainėse, automobiliuose ir mobiliose jėgainėse – pvz. kosmoso
pramonė. Artimiausioje ateityje belieka laukti Li ar panašių
akumuliatorių gamybos tobulėjimo ir pigimo. Kol kas tai tikrai brangi
ir mažiausiai ilgaamžė autonominių jėgainių sudedamoji dalis. Nors ir
dabar savo jėgainėse naudojame švino rūgštinius akumuliatorius, kurių
tarnavimo laikas cikliniame ręžime viršija 17 ir 20 metų. Brangūs.

Tolimesnėje perspektyvoje nusimato
perėjimas i kitų energijos rūšių akumuliavimą. Viena perspektyviausių
ir daugiausiai pažengusių krypčių – vandenilis. Ciklas
fotoelektra-elektrolizė-vandenilis-kuro elementai. Kalifornijoje,
kurios gubernatorius yra Arnoldas Švarcenegeris (Arnold
Schwarzenegger), jau kuriamos tokio ciklo autostrados. Degalinės su
saulės baterijomis ir elektrolize, automobilių su kuro elementais
parkas.

Akumuliavimo problema sumažės ir sukūrus globalius saulės ir vėjo tinklus. Tinklas - geriausias akumuliatorius.

Na ir grįžtant į Lietuvos
realijas – šiuo metu netyla kalbos apie naujos atominės elektrinės
statybas Lietuvoje. Ar tai vienintelis ekonomiškas ir priimtinas
dabartinėmis sąlygomis sprendimas ar visgi Lietuvai būtų įmanoma
patenkinti bent pusę elektros energijos poreikių visas planuojamas
investicijas nukreipus į atsinaujinančią energetiką?

Šiek tiek žinant realijas, išvada
peršasi viena – atominė elektrinė reikalinga centralizuoto tinklo ir
prielipų prie jo išlaikymui. Nors kažin ar bus ta elektrinė - visos
aferos ne tas galutinis tikslas. Yra daug kitų kelių, tame tarpe ir
atsinaujinančios energijos dalies didinimas. Visas numatomas
investicijas nukreipus i atsinaujinančią, ir energija apsirūpintumėm ir
antrinės ekonominės naudos pasiektumėm, kad ir darbo vietos. Tik
nereikia viską tiesmukai traktuoti. Kaip kiekvienos gremėzdiškos
technologinės struktūros, taip ir energetikos pertvarką galima daryti
greitai metant didžiules investicijas, arba pigiau palaipsniui. Užtektų
elektros tiltų su ES, likusius pinigus skirti savo vietinių ir
atsinaujinančių energijos šaltinių įsisavinimui. Ir energijos importą
palaipsniui sumažintumėm ir darbo vietų atsirastų. Ką jau kalbėti apie
atominės bombos buvimą pašonėje.

Dėl lėšų. Atominei ruošiamasi rinkti
iš vartotojų ~24mlrd. Lt. Už šią sumą galima įrengti ~3,5GW
fotoelektrinę jėgainę, per metus gaminančią ~3,2GWh elektros energijos.
Arba įrengti ~ 7GW galingumo vėjo jėgainių parką per metus gaminantį
~8-9GWh elektros energijos. Tai tik vienas aspektas. Ne mažiau
reikšmingas yra darbo vietų kūrimas, atsigautų mokslas, tiriamieji
darbai.

Žiūrint kad ir į tolimos
ateities perspektyvas – kokia strategija Lietuvai parankesnė: ar
patiems bandyti gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių,
ar gaminti tokioms jėgainėms įrangą ir ją pardavinėjant gauti lėšas,
kurios bus naudojamos energijos pirkimui iš pietinių valstybių,
turinčių didesnį Saulės energijos potencialą?

Įrangos gaminimui geriausias laikas
jau praėjo. Po sovietmečio Lietuvoje buvo pilna gamybinė technologinė
bazė gaminti saulės elementus, po to modulius. Visa mikroelektronikos
pramonė, kuri Lietuvoje buvo viena pirmaujančių Sovietų Sąjungoje,
pritaikyta gaminti sudėtingesnius puslaidininkinius prietaisus.
Perėjimas prie saulės elementų gamybos labai lengvas, tą patyrėme
diegdami technologiją Šiaulių Nuklone. Bet, kaip sakoma, po muštynių
kumščiais nemojuojama, lengviau buvo išvogti elektronines plokštes su
paauksuotais kontaktais iš milijonus kainavusios įrangos ir
bankrutuoti.

Organizuoti gamyba iš naujo galima,
bet jau sunkiau. Rinka perpildyta, bet kokia gamyba rentabili, kai ji
masine, reiškia reikia užsitikrinti rinkas. Viskas galima, reikia
skaičiuoti.

Nuo valstybės pereinant prie
paprastų vartotojų – kuomet verta galvoti apie Saulės arba vėjo jėgainę
ir kokiais atvejais ši investicija atsipirktų?

Apie kokius vartotojus kalbėsim.
Jeigu apie „buržujus“, tai jiems visada verta galvoti ir įsirengti. ES,
JAV ir kitu šalių įstatyminė bazė taip sureguliuota, kad tokios
jėgainės atsiperka per 3-5 metus. Belieka tik psichologinė inercija.
Lietuvoje ir kitose panašiose žemėse, kur subsidijų nėra, tiksliau
sakant subsidijuojama degiminė energetika, rinkos nišos siauros. Jeigu
motyvas tik ekonominis, kuo greitesnis atsipirkimas, tuomet lemiantis
veiksnys yra konkreti vieta, iki kurios elektros tinklo atvedimo kaina
artima reikiamo našumo saulės-vėjo jėgainės kainai. Privačių namu
atveju kalba eitų apie 70-150 tūkst.Lt, vasarviečių, sodybų atveju –
apie 30-50 tūkst.Lt. Maximai įsisukus į energetiką tokių vietų sparčiai
gausėja.

Daugėja ir kitokių užsakovų. Tai
pasiturintys verslininkai. Neskaičiuodami trumpalaikės naudos, jie
įsirengia autonominį energetinį ūkį kaip investiciją į ramią ateitį. Po
to bent vienas galvos skausmas ilgam atpuola. Vienas dalykas gauti
sąskaitas turint geras pajamas, kitas – sustojus verslui, susirgus ar
patikėjus Blinkevičiūte ir sulaukus pensijos.

Ar galima Lietuvoje iškirti
regionus, kuriuose būtų rekomenduotinos skirtingo tipo elektrinės, ar
tai labiau priklauso nuo kiekvienos sodybos reljefinės padėties, miškų
masyvų?

Daugiau priklauso nuo vietovės
reljefo. Viskas keliama į nedidelį aukštį ir svarbiau kokia artimiausia
aplinka, miškas, aukšti namai, pavydūs kaimynai ir t.t.

Ar apskritai Lietuvoje
įmanoma perspektyva susikurti sodybą, kurios visi energetiniai
poreikiai (ištisus metus) būtų tenkinami iš atsinaujinančios
energetikos šaltinių – įskaitant elektrą, šildymą, kondicionavimą ir
pan.?

Kaip ne keista, tą darom jau 18 metų.
Ir sodybos ir gyvenamieji namai, ir kaime ir mieste, ir visoj Lietuvoj
ir Žemaitijoje. Kai kas leidžiasi fotografuojamas.

Daugumos jau įsirengusių reakcija
nenuspėjama. Vieni iš nusiųstų korespondentų ar būsimų mano užsakovų
paprašo ir iki 5000Lt už apžiūrėjimą. Kiti paskambina ir mandagiau
primena, kad jų namas nėra muziejus ir prašo daugiau nereklamuoti.

Apie techniką visko nepripasakosiu.
Bendru atveju įrengiame saulės fotoeletrinius modulius ir vėjo jėgainę
elektros gamybai bei saules kolektorius ir šiluminį siurblį šilto
vandens ruošimui bei namo šildymui. Kartais dar pasiteisina elektrinis
grindinis šildymas. Taip gaunasi uždaras kompleksas - elektra ir
šildymas. Kainos pačios įvairiausios, priklausomai nuo suvartojamos
energijos kiekio. Vidurkis 150m2 namui su trim gyventojais apie 170-240 tūkst. Lt.

Ką Jūs patartumėt sodybos
savininkui, norinčiam įsidiegti vieną arba kelis atsinaujinančios
energijos šaltinius, bet nežinančiam nuo ko tai reiktų pradėti, kuo
domėtis ir kaip nuspręsti ar ši investicija būtų naudinga?

Atvažiuoti pas mus
ir negaišti laiko saviveiklai. Dar pavojingiau užkibti ant
„chaltūrščikų“ kabliuko. Daugėja veikėjų, pasiskaičiusių reklaminių
bukletų ir pasijutusių rimtais specialistais. Arba elementarių
prekeivių, turinčių vieną tikslą, kuo greičiau iškišti neaiškios kilmės
neaiškaus tarnavimo laiko ir neaiškių parametrų kinietišką ar panašią
įrangą. Vien šiais metais teko perdaryti tris tokias jėgaines, t.y.
viską išmesti ir įrengti normalią. Maždaug po 40-70 tūkst.Lt ir pusė
metų kaip į balą.

Kaip pavyzdį pridedu paskutinį paaiškinimą klientui, besigundančiam pigiais pasiūlymais:

Keletas bendru pastebėjimų ir patarimų.

Vartotojas
turėtų pirkti tam tikra energijos kiekį kWh/men ar kWh/m jo kieme
gaminančią vėjo jėgainę. Net to pačio nominalaus galingumo vėjo
jėgaines labai skirtingos, tiek pagal našumą prie Lietuvoje vyraujančių
vėjų (4-6m/s), tiek pagal ilgaamžiškumą.

Su
mažom vėjo jėgainėm dirbam jau 18 metų, išbandėm beveik visas,
apsistojom prie tikrai geriausiai Lietuvos sąlygomis pasiteisinusiom
Proven, nors esame ir kitų gamintojų atstovai. Keletas patarimų kaip
reiktų rinktis.

Įvairūs
gamintojai jėgaines nominalią galią matuoja prie skirtingų vėjo
greičių. Nenoriu net kalbėti apie kinietiškus ir kitokius “stebuklus”,
geriau iš fanieros išsidrožti, nauda ta pati, tik daug pigiau.

Geriau lyginti su sąlyginai rimtom firmom.

Pvz. 5kW žinomos Olandijos firmos ir 6kW Proven6.

Galingumai prie 5m/s: Proven-1kW, Oland.-0,5kW;

Galingumai prie 7m/s: Proven-2,6kW; Oland.-1,3kW;

Galingumai prie 10m/s: Proven-5,27kW; Oland-2,7kW;

Belieka pradžioje atkreipti dėmesį, kad Olandiškos jėgainės nominalus galingumas kažkodėl išmatuotas prie 17m/s.

Prie
vidutinio Lietuvos 5/s vėjo greičio Proven 6kW pagamina dvigubai
daugiau energijos. Tai tik pavyzdys. Lyginant su pastaruoju metu
vežamom naujienom, sulyginimo rezultatai dar baisesni. Tuoj turėtų
užvežti 1,2kW angliškų jėgainių, kai išreikalavom visų duomenų
pasirodė, kad tai elementariausi 240W malūniukai, prie 24m/s išsukantys
iki 1kW. ir t.t

Ta pati situacija su akumuliatoriais, inverteriais.

Pokalbio pabaigoje
dr. E. Žilinskas prisiminė istoriją, kaip prieš kokius 2-3 metus
dalyvavo Ūkio ministerijos organizuotame pasitarime apie energetikos
vystymo perspektyvas. Valdininkai atkakliai ieškojo atsinaujinačios
energetikos trūkumų -galiausiai pažėrė sunkiai suvokiamus teiginius
apie tai, jog saulės energija yra neperspektyvi vien jau todėl, jog
Saulė iš lėto pateka ir po kelių milijardų metų taps Raudonąja milžine
ir žymiai atšals… 

Belieka pasidžiaugti, jog mūsų valdininkai bent jau domisi astronomija.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Rodyk draugams

Komentarai (8)

Anonimas2008-12-07 09:49

oho

cukrusdruska2008-12-07 17:59

Bučiuoju rankas ir kojas už straipsnį ir veiklą. Nesustokit!!! :)))

yessuz2008-12-08 10:49

is esmes, absurdo prirasyta yra :)
Tyngiu labai smarkiai plestis, bet cia yra daug sudo prirasyta.. Nu ko tiketis is "atsinaujinancios energijos tiekejo" kad jis sakytu kazka bloga. Juk ta atsinaujinanti yra tokia sauni, tokia puiki.. Ir dar valstybe subsidijuoja (nes kitaip - dvigubai brangiau nei dujas deginti)…

Apie tinklus net nesnekesiu…
Juoka sukele sitas dalykas: 150 m2 namui: 170-240 tūkst. Lt investicija sildymui ir Elektrai.
Nu come on, per menesi - nu kiek - 500 lt maks kainuoja elektra ir sildymas. Jei pigiausiai isirengei ( 170.000 lt ir niekas nesugedo), tai tau tik investuoti pinigai atsipirks po 30 metu..
Nesneku apie saules elementu keitimus, saules/vejo nebuvimus ir tt.
Nu is esmes - proto p!simas ir tiek.

Matas2008-12-08 18:41

->yessuz
Siauraprotiškas požiūris. Orientuojiesi tik į trumpalaikius tikslus. Tikriausiai atstovauji tuos pačius masinės over-price'intos šūdoenergijos gamintojus - praplautais smegenimis ir permanentiniais akidangčiais. Kaip puikiai pastebėta straipsnyje - "belieka pasidžiaugti, jog mūsų valdininkai bent jau domisi astronomija"… Tikrai, smagu, bet būtų kur kas daugiau džiaugsmo, jei tokie progresyvūs astronomai nekištų savo supelijusio progreso masėms. Bet kur tau nekiš - juk taip idealiai atidirbtas "apip*skim ir uždirbkim" pelno gavimo būdas… Žodžiu, ne ten pataikei, yessuz, su savo propaganda.

yessuz2008-12-09 11:47

Deja, tikrai neatstovauju. Kaip tik dirbu kontoroje, kuri teikia serviso paslaugas - nepriklausomai nuo energijos gamybos tipo.
As tik noriu pasakyti - NIEKADA NIEKADA zalias daiktas nebus pigus.
Nu nera EKOLOGISKU ir pigiu. Yra EKOLOGISKI IR BRANGUS ir yra PIGUS IR NEEKOLOGISKI.
Tame ir esme, kad siuo metu, taip graziai visi piesia biokura, veja.. Jomajo - juk tai yra BRANGU. Valstybe subsidijuoja, valstybe ISIPAREIGOJA DIDESNE NEI RINKOS KAINA supirkti energija gaminama is biokuro. Ar supranti ka tai reiskia? Tai reiskia, kad kai GALUTINIS VARTOTOJAS, po visu transportavimu ir t.t. (kas sudaro didele dali elektros kainos) moka 33 ct uz 1 kwh, tai valstybe is imones (pvz vilniaus energija, kuri turi 1 biokuro katila) turi ta energija supirkti uz 35 ct. ir ne taip kaip kad dujine energija - bnragu - neperku. Cia jie PRIVALO supirkti. O kur dar transportavimas?

Tas pats ir su ta nesamone - namui ismesti 170.000 - 240.000 (nu imam viduri - 200.000) ir tada sutaupyti po keliolika litu i menesi. O jei nera vejo, apsiniauke? AKumai irgi ne amzini ir tt.

todel ir sakau - kad tai yra utopija.

Nors, gal kai kam ir normalu yra ismesti puse namo kainos sildymui ir i menesi sutaupyti kelis litus. man tai protu nesuvokiama.

Matas2008-12-09 22:17

Jooo… Tu nors perskaitei, kas parašyta? Kalbama apie ekologiją, o ne apie akciją/nuolaidą šyrpotriebui meid in čiaina pirkpigiau-mirkgreičiau. Normalu, aišku, yra išmesti ne pusę namo kainos šildymui, bet pusę planetos, pavadinimu Žemė. Money first - way to go, way to go.

Laimis Žmuida2008-12-10 09:30

Ačiū už komentarus ir įvairius požiūrius, tik prašau nesipykite. :) Stengsimės išspausdinti įvairių požiūrių į alternatyviąją energetiką. Yessuz, gal straipsniuką turėtum šia tema ar gal parašytum?

yessuz2008-12-14 16:00

Gal ir parasyciau, jei tureciau laiko. Siuo metu esu beprotiskai uzsiemes ;)
Ale pakritikuoti laiko atrasiu :)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras