BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atsinaujinanti energetika netampa valstybės prioritetu

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos (LAIEA) prezidentas, buvęs Seimo narys Artūras Skardžius sako, kad valdžia deklaruodama, jog atsinaujinanti energetika yra vienas svarbiausių mūsų valstybės prioritetų, realiai kuria kliūtis vieną po kitos. Taigi, pokalbis su A.Skardžiumi.

- Kaip vertinate dabartinę Lietuvos energetikos politiką atsinaujinančių šaltinių panaudojimo srityje?

A.S.: Atsinaujinančios energetikos plėtra - sustojusi, neišnaudojama net tam skirta ES Struktūrinių fondų parama. Europos Sąjungai esame įsipareigoję iki 2020 m. iš atsinaujinančių išteklių pagaminti 23 proc. visos suvartojamos energijos ir 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Manau, kad viena iš priežasčių - Vyriausybės orientacija tik į strateginių projektų įgyvendinimą, ignoruojant galimybę iš savo atsinaujinančių išteklių patenkinti šalies energetinius poreikius. Kasmet Lietuvai reikia apie 20 TWh šilumos ir apie 10 TWh elektros energijos. Šių energijos poreikių tenkinimui kasmet importuojama 2,4 mlrd. m3 gamtinių dujų ir daugiau kaip 6 TWh elektros energijos. Už tai Rusijai sumokame milijardus litų. Tuo tarpu vietiniai atsinaujinantys energijos šaltiniai sudaro daugiau nei 40 TWh Lietuvos metinį energetinį potencialą, kuris žymiai viršija bendrąjį dabartinį šilumos ir elektros energijos poreikį.

Atsinaujinančios energetikos plėtros sąstingį iliustruoja 2009-2011 m. statistiniai duomenys: vėjo elektrinių įrengtoji galia per šį laikotarpį padidėjo 133 MW, biokuro elektrinių - 8,5 MW, hidroelektrinių - 0,49 MW, saulės elektrinių - 0,08 MW. Tai keliais kartais mažiau nei buvo planuota.

2011 m. Ūkio ministerija priėmė sprendimą, kad valstybės pagalba atsinaujinančios energetikos investiciniams projektams ir valstybės remiamas elektros energijos supirkimo tarifas turi dvigubo finansavimo požymių, tuo suduodama stiprų smūgį kogeneracinių elektrinių plėtrai.

Tuo tarpu strateginiais įvardintų projektų ekonomine nauda vis labiau ima abejoti ne tik visuomenė, bet ir ekspertai. Neaiškūs nei investicijų dydžiai, nei finansavimo būdai, nei prognozuojami kaštai. Nesėkmės dangstomos informacijos sklaidos ribojimu.

- Kur regite priežastis, kad remiama brangesnė Lietuvos elektrinės gaminama energija, o ne atsinaujinančių šaltinių?

A.S.: Tai yra niekuo nepateisinamas visų Lietuvos žmonių, mokančių už elektros energiją, lėšų švaistymas. Dujomis kūrenamai Lietuvos elektrinei paremti kiekvienais metais atitenka daugiau nei pusė Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio dalis. Tuo tarpu atsinaujinančių šaltinių energetikai tenka tik penktadalis VIAP lėšų, nežiūrint į tai, kad atsinaujinančios energetikos projektai, įgyvendinti privačiomis lėšomis, valstybės remiami tik jų investicijų atsipirkimo laikotarpiu - 12 metų. Svarbu pažymėti, kad vėjo elektrinių ir hidroelektrinių gaminama elektros energija yra pigesnė nei Lietuvos elektrinės.

Nesuprantamas Vyriausybės aršios kovotojos prieš „Gazprom” įvaizdis Rusijos dujų milžinei palankių sprendimų fone: nuo 2011 m. rugpjūčio gamtinių dujų tiekimo pelno reguliavimo atsisakymas, VIAP kvotų Lietuvos elektrinei suteikimo politika, veikiančių termofikacinių elektrinių žlugdymas, kogeneracinių elektrinių plėtros stabdymas, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo priėmimo proceso stabdymas ir kiti.

- Visgi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas buvo priimtas.

A.S.: Taip, tačiau poįstatyminių aktų iki šiol nėra, nors jau praėjo beveik metai nuo įstatymo įsigaliojimo. Ir pačiame įstatyme yra daugybė kliūčių atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimui, tokių kaip niekur daugiau ES netaikomi konkursai remiamai elektros energijos supirkimo kvotai, apribojimai plėtrai ir kt.

- Kokie būtų jūsų pasiūlymai, kad atsinaujinantys ištekliai būtų panaudoti efektyviau ir Lietuva įgyvendintų 2020 metams prisiimtus įsipareigojimus?

A.S.: Būtina persvarstyti atsinaujinančios energetikos tikslus atlikus detalią kaštų ir naudos analizę. Nustatyti strateginį ilgo laikotarpio tikslą (kaip, kad, pavyzdžiui, Danija - visiškai atsisakyti iškastinio kuro išteklių iki 2050 m.). Tada skubiai padaryti pakeitimus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Lietuvai nėra gyvybiškai būtinas iškastinių energijos išteklių importas, todėl milžiniškos investicijos į brangias atvežtinio kuro tiekimo bei panaudojimo įmones ir infrastruktūrą turi būti gerai išnagrinėtos ir pagrįstos.

Rinkos dalyviai turėtų būti vertinami vienodai, nepaisant ar jie yra valstybinio, ar privataus kapitalo. Valstybės prioritetas turėtų būti konkurencijos skatinimas, o ne veiklos ribojimas. Kartu turėtų būti kuriama tokia verslo aplinka, kuri skatintų rinkos dalyvius elgtis taip, kaip naudinga visai visuomenei. Remiantis tarptautine praktika, keisti ydingą VIAP mokesčio paskirstymo tvarką.

Reikia sukurti energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą, skatinti pastatų renovaciją.

Būtina parengti ilgalaikę atsinaujinančių išteklių panaudojimo, skatinimo ir rėmimo programą. Skatinti inovacijas, taikomųjų mokslinių tyrimų, moderniųjų technologijų panaudojimą atsinaujinančių energetikos išteklių srityje. Nors atsinaujinanti energetika didina kainą energijos vartotojams trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau kuriamos naujos darbo vietos, iškastinio kuro importui išleidžiamos lėšos nukreipiamos į nacionalinę ekonomiką, auga biudžeto pajamos, mažėja CO2 emisija ir priklausomybė nuo užsienio tiekėjų.

Šiandiena proteguojama tik iškastinio kuro energetika.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras