BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atsinaujinančios energetikos ypatumai Lietuvoje

Energetikos ministerija uždegė žalią šviesą atsinaujinančiai energetikai ir įsipareigojo per keletą savaičių paruošti veiksmų planą, kuris nedelsiant bus pradėtas įgyvendinti, - praneša ELTA.

Tokia gera žinia turėtų džiaugtis kiekvienas “žaliai” mąstantis Lietuvos pilietis - pagaliau pradeda pildytis ekologinės svajonės. Tačiau tai ką ruošiasi daryti Energetikos ministerija, deja, ne džiugina, o siaubingai gąsdina Lietuvos ekologus.

Ką Lietuvos vyriausybė laiko atsinaujinančia energetika?

Svarbiausia atsinaujinančios energetikos rūšis, pasirodo, yra atliekų deginimas. Energetikos ministerija turi ambicingų planų. Penkiuose - septyniuose Lietuvos miestuose ketinama pastatyti didžiulius monstrus - jau išrūšiuotų atliekų deginimo gamyklas.

Kitaip tariant, tie plastikiniai buteliai ir kitos šiukšlės, kurias Lietuvos piliečiai meta į atskirus konteinerius norėdami išsaugoti planetą bus sudeginti.

Energetikos ministerija mano, jog rūšiuotų šiukšlių deginimo procese gauta energija yra atsinaujinanti. Įdomu kaip ji atsinaujina? Labai paprastai. Lietuvos pilietis nueina į prekybos centrą, nusiperka prekę, ją suvartoja ir pakuotes išmeta į šiukšlių konteinerius. Kas galėtų paneigti, kad konteinerių turinys neatsinaujina kasdien? Atsinaujina. Vadinasi tai - atsinaujinantis šaltinis.

Nesuprantama tik kodėl Lietuvos žalieji bei teritorijų, kuriose ketinama statyti minėtus monstrus gyventojai šitaip protestuoja prieš idėją deginti šiukšles.

Kitas atsinaujinantis energijos šaltinis, anot Energetikos ministerijos, yra nuotekų deginimas, teisingiau - dujų gautų pūnant atliekoms deginimas. Tai irgi laikoma atsinaujinančiu šaltiniu, nes nuotekos, kaip ir kitos atliekos pasipildo kasdien ir dideliais kiekiais.

Trečias atsinaujinančios energetikos šaltinis irgi susijęs su deginimu. Ketinama deginti specialiai tam plantacijose auginamus karklus, žemdirbystės atliekas - šiaudus, miškininkystės ir medienos pramonės atliekas - biomasę, gautą pjaunant mišką ar apdorojant medieną. Biokuras iš tikrųjų yra laikomas atsinaujinančiu energijos šaltiniu, tačiau vis dar netyla diskusijos tarp Europos parlamento, Europos sąjungos šalių vyriausybių ir nevyriausybinių organizacijų dėl jo efektyvumo. Europos komisija nurodo, kad ne bet koks biokuro naudojimas duoda teigiamų rezultatų. Formuluojami darnaus biokuro kriterijai, kurie atmeta biomasės konkuruojančios su maisto auginimu, mažinančios bioįvairovę ar teršiančios vandenis, orą, dirvožemį naudojimą. Kol diskusijos nebaigtos ir nenustatyti konkretūs aplinkai draugiško biomasės naudojimo būdai, tol ši sritis turėtų būti laikoma abejotina ir į biomasės deginimą turėtų būti žiūrima atsargiai.

Tačiau štai neabejotinais laikomi saulės ir vėjo energijos šaltiniai Lietuvos Energetikos ministerijos paminimi tik pranešimo pabaigoje lyg tarp kitko, o Delfi perspausdintame tekste apie saulės energetiką nelieka nė užuominų.

Taip pat Energetikos ministerija aukščiau už saulės ir vėjo iškelia kontraversišką hidroenergiją. Maža to, mažųjų hidroelektrinių gaminama energija laikoma pigiausia ir efektyviausia, todėl jos gamybą ketinama padvigubinti. Tačiau  kai kurie Lietuvos aplinkosaugininkai abejoja hidroelektrinių efektyvumu. Gerai suprojektuota ir tvarkingai eksploatuojama hidroelektrinė gali teikti energiją pagamintą aplinkai draugišku būdu, tačiau Lietuvos hidroelektrinės, deja, nėra tokios. Jos neturi pralaidų į aukštupį neršti migruojančioms žuvims, kenkia bioįvairovei. Didelės hidroelektrinės, tokios kaip Kauno HES, stabdo vandens tėkmę ir dėl to pelkėja ir žūna net didžiausia Lietuvos upė Nemunas. Mažosios hidroelektrinės, tokios kaip pastatytos ant Virvytės, periodiškai kilnoja vandens lygį upėje ir trikdo ekosistemas.

Europa, o kartu ir Lietuva iki 2020 metų siekdama sumažinti iškastinio kuro deginimo poveikį aplinkai įsipareigojo padidinti atsinaujinančių šaltinių teikiamą energijos kiekį iki 23 procentų. Tačiau, jeigu atsinaujinančią energetiką suprasime taip, kaip ją dabar supranta Energetikos ministerija, tai padarysime planetai daugiau žalos, nei naudos.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (6)

ievos nuomone2009-09-11 09:34

Kas yra šios publikacijos autorius? Man labai reikia su jumis pabendrauti. Esu žurnalistė, parašykite man daivaausenaite@bukitesveiki.lt Ačiū.

aze2009-09-14 09:34

Betgi kiek galima piktintis tom šiukšlių perdirbimo katilinėm? Ok, suprantu, tai nėra “energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių” ar visiškai ekologiškas dalykas. Bet mes baigiam paskęst šiukšlėse ir sąvartynuose, kurie yra perpildyti ir turėjo būt uždaryti prieš keletą metų. Ir daug labiau kenkia gamtai, nei visos septynios deginimo gamyklos kartu sudėjus.

Eko naujienos2009-09-14 11:32

Šiukšlių deginimo gamyklos kenkia gamtai ir žmonėms. Galbūt truputėlį mažiau nei sąvartynai. Čia žiūrint kaip skaičiuosi. Tačiau nedaug mažiau. Iš esmės tiek sąvartynai, tiek šiukšlių deginimas kenkia maždaug vienodai. Todėl neturėtumėte čia piktintis ir ginti deginimo. Turėtume kritikuoti abu variantus - ir deginimą, ir sąvartynus. Ir kartu ieškoti geresnių būdų ką daryti su mūsų šiukšlėmis, bei iš kur gauti energijos.

As uz veja!2009-09-14 13:48

Sauniai pastebeta. Manau, kad Vejo jegaines turetu buti irasytos 1-u numeriu.

Kodel?

1. Kaina. Jegaines kaina: Maziau nei $1 uz 1W. Tuo tarpu atomas $8 ir daugiau uz 1W. Aisku skaiciuoti reikia viska, Vejo jegainiu statyba, tinklu atvedimas iki parko, draudimas (kuri nemaziai kainuoja) eksplotacijos islaidos. Atominei, statyba brangesne, reikalinga pirkti kura, ji laidoti, ekspotacijai ypatinga auksto kvalifikacijos zmoniu, apsauga, radiacijos tyrimai ir t.t. Be to kazkada jegaine reiks uzdaryti, bet tai paprastai daroma is mokesciu moketoju lesu… Yra problema, kad vejas pucia grubiai 1/5 (viena penktadali)… Taip, kad lygtis nera paprasta, bet intuityviai manau kad vejo energija yra daug pigesne.

2. Ekologija. Vejas nieko nedegina ir nieko nekaitina. Apie dujas, nafta ir siuksliu deginima nesneku, o atomas nera toks zalias kaip deklaruojama, nes Urano gamyba reikalauja daug energijos perdibimui, ir vykstant branduolinei reakcija isskirama daug silumos. Kur tiesiog sildo palneta (nors CO2 ir neismetama).

3. Decentralizacija. Valstybei, visuomenei yra naudingiau, kai nera ryskios monopolijos. Vejo jegainiu parkai turetu daug savininku. Danijoj, vejo jegainiu %50 investitoriu yra privatus asmenys. Tokia perspektyvi investicija atsiperka per 6-10 metu ir privatus asmenys mielai investuoja (Daug geriau nei nekilnojamas turtas).
Kita vertus, nebera monopolijos, taciau monopolija turi tie kurie kontruoliuoja laidus (RST, VST) - is dalies jie diktuoja salygas. Be cia jau atskira diskusiju tema.

Ka daryti, as esu tik megejas ir galbut klystu. Manau turetu specialistai profesionalai (nepriklausomi nuo energetiko klano, o atstovaujantis viriausybe ir visiuomene) paiimti ir paskaciuoti ir sudaryti realius planus atsinaujinaciai energija.

n2009-09-14 22:10

Na ka cia mes svarstome apie ekologija? Cia gi Lietuva. Esme visa yra kam is to nauda. Juk cia susikerta Gazprom ir Rubikon interesai. Kuriu atstovu seime ir energetikos agenturoje daugiau, tie ir laimes

Daugiau info2009-12-12 22:12

rutube.ru/tracks/2483290.html?v=e47e27cb1057f962ddff85d7ab408801
rutube.ru/tracks/2433384.html?v=ab2b6d9b11eb04a738902b26eda730eb

Rašyti komentarą

Tavo komentaras