BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atšilę orai išjudino gamtą

Dar kartą galėjome įsitikinti, ką gamtoje reiškia šiluma. Pagaliau pirmą kartą šį pavasarį ženkliai pakilusi paros temperatūra išjudino gyvąją gamtą. Pievose ilgokai laukta nors ir sunkiai prasimušė žaluma, kuriai sparčiau suvešėti trukdo tiktai sausas pavasaris. Tačiau ir tai jau vilioja iš miško išeiti pasiganyti elnius ir stirnas. Šlapiose pievose ir pelkėse žydi karklai, o blindės jau brandina sėklas. Gausiai išbarstytos žiedadulkės gelsvai žalsvu sluoksniu nuklojo ramų pelkių vandenį.

Per kelias dienas suvešėjo ievų, šermukšnių lapai, pradeda žaliuoti juodalksniai, beržai ir lazdynai. Pušynuose sparčiai skleidžiasi mėlynių lapai, smėlėtose saulės įkaitinamose pamiškėse žydi kiškiagrikiai, geltonuoja sausamėgių viksvų žiedų puokštės, įsaulyje mėlynai pražydo našlaitės. Derlingesniuose pušynuose pažeme ima driektis ir aukštyn pamažu kyla šiurkštūs apynių stiebai. Saulėkaitoje atsilenkdami spragsi perdžiūvę pušų kankorėžių žvyneliai. Po jais prigludusios pačiame kankorėžio viduje paslėptos sparnuotos sėklos netrukus viena po kitos pabirs pro atdaras ertmes ir sūkuriuodamos ims leistis žemyn. Miškuose nuo žiedų boluoja baltažiedžių plukių sąžalynai, pražydo kiškio kopūstai, šlapiose žemumose suvešėjo karčiosios kartenės.

Žemapelkėse sparčiai kylantys viksvų lapai pamažu paslepia nudžiūvusius pernykščius augalus. Čia, kaip ir į kitur telkšančius gerai saulės įšildomus vandenis pratęsti savo giminę gausiai susirinko pievinės ir smailiasnukės varlės. Vanduo tarytum verda nuo neršiančių varliagyvių keliamų garsų. Temstant tokias pelkes tarsi užlieja nauja gyvybės banga. Visur teksi ir oran pakilę mekena perkūno oželiai, kreksi ir kraupiai žvygčioja ilgasnapės vištelės, vandenyje triukšmingai taškosi bebrai.

Jau nuo balandžio vidurio į pamėgtas maitinimosi vietas gervės išskrenda dažniausiai tik pavieniui. Antrasis poros paukštis tupi lizde ir peri. Kiaušiniai jau ir strazdų lizduose. Baigiantis antrajam balandžio dešimtadieniui naujus uoksus išsikalė juodosios meletos. Šiuos paukščius dabar slegia kiti rūpesčiai ir jų galingas būgnijimas ar tuoktuvių balsai girdimi kur kas rečiau. Ežeruose susirinko beveik vien tik didžiųjų ančių patinai ir poras pamatysi tik pavieniui. Patelės dabar šildo kiaušinių dėtis. Į nuolatines nerštavietės ežerų priekrantėse susirinko pilkosios rupūžės. Nuolat girdisi skleidžiami keisti jų balsai. Bekovojantys dėl patelių patinai kartais sukimba į kelių kumščių dydžio vandenyje besivartaliojančius ir vienas kitą bandančių nustumti gyvūnų gumulus. Dar prieš savaitę nakties tamsoje skambėdavo šmaikštūs keliaujančių ančių cyplių balsai. Dabar to nebegirdėti ir, matyt, šių paukščių traukimas baigėsi. Sulaukiame vis daugiau sugrįžusių paukščių tolimųjų keliauninkų.

Miškuose sirpia žaliosios pečialindos, prie tinkamo perėti uokso švytruodamos juodai baltu plunksnų apdaru gieda margasparnės musinukės, pievose kūkčioja kiauliukės, krūmynuose suskambo juodgalvės devynbalsės giesmė. Balandžio 23- ąją grakščiu skrydžiu pasveikino šelmeninės kregždės, o pora dienų vėliau parlėkė paprastosios raudonuodegės, pamiškėse gieda miškiniai kalviukai. Nakties šilai pulsuoja nuo vienų dažniausių girios pelėdų lutučių giesmių. Neabejotinai šie metai priklauso joms. Tiek skaitlingai jos sutinkamos toli gražu ne kasmet. Per trijų valandų išvyką Viešvilės rezervate ir jo apylinkėse pavyko suskaičiuoti dešimt giedančių patinų. Įsiaudrinusių pelėdų nenutildė nė trumpam kilęs stiprokas vėjas ir prasimušdamos pro medžių šniokštimą lutučių giesmės aidėjo be perstojo.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras