BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atsakas brangstančiam šildymui – pasyvusis namas

Modernios technologijos siūlo vis pažangesnius būdus užtikrinti naujų pastatų ekonomiškumą: viena iš dažniausiai linksniuojamų yra pasyvaus namo sąvoka. Šis kokybės standartas, vartotojų gretose populiarėjantis kaip atsakas vis augantiems šildymo kaštams, nuo 2018-ųjų pagal europinį reglamentavimą Lietuvoje taps privalomas ir drauge nurėš jo neatitinkančių naujos statybos namų vertę. Tad, anot statybos ekspertų, svarstantiems apie nuosavo būstą statybą arba įsigijimą pats metas rinktis pasyvaus namo technologijų kompleksą: juk namą statomės ne dviem metams, o mažiausiai penkiolikai.

Klaipėdietis statybos inžinierius Darius Baitis šį rudenį atliko pirmuosius savo įmonės įgyvendinto statybos projekto, atitinkančio modernius reikalavimus, energinio naudingumo testus. Individualus gyvenamasis namas, šiuo metu statomas Klaipėdoje, Tauralaukyje, taps vienu iš pirmųjų pastatų Lietuvoje, kurie bus sertifikuoti pagal naująjį, nuo 2012 metų vasario įsigaliosiantį statybos techninį reglamentą „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas”.

Šis dokumentas nustato naujus techninius reikalavimus mažai energijos naudojantiems pastatams. Pagal naudingumą jie bus skirstomi nebe į septynias, o į devynias klases, kurių priešakyje - naujai numatytosios A+ ir A++.

B, A ir A+ energinio naudingumo klasėms priskirtini mažai energijos naudojantys pastatai. A++ klasei - pastatai, kurių energijos suvartojimas artimas nuliui. Dariaus Baičio teigimu, toks ekonomiškumas bus įmanomas jau netolimoje ateityje. Interviu inžinierius atsako į dažniausius klausimus, kylančius vartotojams, nedaug girdėjusiems apie modernų kokybės standartą.

Kas yra pasyvusis namas?

Pasyvusis namas - bendrinė sąvoka, nusakanti gyvenamojo statinio kokybės bei ekonomiškumo standartą. Mažai energijos vartojantis namas, natūralu, negali atsirasti be konkrečių sprendinių. Anot Vokietijos „Pasyviojo namo” instituto specialistų, toks namas išeikvoja 15 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui per metus. Akcentuotina, kad šiam standartui užtikrinti nereikia stebuklų - naudojamos tradicinės statybinės medžiagos. Laikančioji konstrukcija gali būti iš mūro, blokelių, betono, tinka ir medinis karkasas, taip pat galima rinktis bet kurį energijos šaltinį ir šildymo įrangą. Svarbiausias dalykas - šilumos izoliacija. Be to, įrengiamos efektyvios vėdinimo sistemos, taikomi kitokie nei įprasta konstrukciniai sprendimai.

Visa tai vadinate šios dienos investicija?

Be abejonės. Kaip specialistas šia tematika domėjausi seniai, bet anksčiau Lietuvoje nebuvo poreikio įgyvendinti tokios naujovės praktiškai. Suprantama - juk prieš penkerius metus dujų kaina tesiekė 50 centų už kubinį metrą, ir už senos statybos individualaus namo šildymą mokant 300 litų per mėnesį neapsimokėjo investuoti į pasyvius namus. Tačiau nuo šių metų liepos 1-osios daugiau kaip keturiskart išaugęs tarifas siekia jau 2,33 lito už kubinį metrą dujų. Tuo metu pasyviojo namo gyventojai, užuot leidę šildymui po 1000 litų per mėnesį, turės šiai namų biudžeto eilutei paskirti vos 50 litų. Nesudėtinga apskaičiuoti, kad standartinis individualusis namas, statytas pagal pasyvaus namo rekalavimus, atsipirks per 8-10 metų.

Dar viena priežastis, dėl kurios verta tai daryti šiandien, yra jau po kelerių metų įsigaliosiančios Europos Sąjungos direktyvos: nuo 2018-ųjų visi visuomeniniai pastatai turės būti nulinio energijos suvartojimo, nuo 2020-ųjų šis reikalavimas bus taikomas visiems statomiems namams. Mažinti energijos suvartojimą yra ne mados reikalas, o būtinybė visai Europai. Tai - dėsningas siekis. Tad statytis pasyvųjį namą verta šiandien - juk statomės ne dviem metams, o mažiausiai 15-20. Neprotinga būtų šiandien rinktis įprastų technologijų projektą. Įsivaizduokime situaciją: pasistatote namą pagal įprastą, daug dėmesio energiniam efektyvumui neskiriantį projektą, ir po keleto metų, įdiegus naujus ekonomiškumo reikalavimus, jis akimirksniu nuvertėja, nes jų neatitinka!

Vienintelis iš Vakarų Lietuvos statybos specialistų esate gavęs Vokietijos „Pasyvaus namo” efektyvaus energijos vartojimo tyrimų ir plėtros instituto („Passivhaus Institut”) sertifikatą, kuris suteikia Jums teisę teikti sertifikuoti savo projektus šioje šalyje, užtikrinant klientų namams vokiečių specialistų priežiūrą. Ar gauti šį sertifikatą sudėtinga?

Apie pusmetį lankiau specialius kursus, kuriuos lietuviams vedė ekspertai iš užsienio. Mūsų grupėje buvo 11 dalyvių, iš jų trys projektuotojai, kiti - atskirų sričių specialistai. Baigiamąjį egzaminą išlaikė aštuoni kursų lankytojai. Anksčiau esu baigęs statybų inžineriją - pradėjęs nuo aukštesniųjų studijų, jas tęsiau Vilniaus Gedimino technikos universitete. Tačiau šiuose kursuose nauja buvo beveik viskas - tokios originalios man pasirode modernios metodikos.

Ar jau turėjote progų pritaikyti šį sertifikatą?

Šiuo metu Tauralaukyje statome pasyvųjį namą, kurį mano vadovaujama įmonė kuruoja nuo projekto iki įgyvendinimo. Pastatę vykdysime techninę jo priežiūrą. Rugsėjį ketinama dengti stogą, tuomet galima bus atlikti pirmuosius testus pastato sandarumui tikrinti. Naujakurių čia laukiama kitą pavasarį.

Projektą pardavėme kartu su sklypu. Šis namas nėra pigesnis už kitus, tačiau klientas pasirinkimą padarė žinodamas pasyviojo namo pranašumus. Naująjį pastatą jau galėsime sertifikuoti pagal minėtą kitąmet įsigaliosiantį reglamentą. Energinio naudingumo sertifikatas - būtinas formalumas siekiant pastato pripažinimo tinkamu naudoti. Kita vertus, aukštos energinio naudingumo klasės namo vertė rinkoje - visai kitokia nei daugumos per pastarąjį dešimtmetį statytų, kurie dažniausiai priskirtini mažiau ekonomiškoms B arba C klasėms.

Technologijos nestovi vietoje. Kas mūsų laukia po pasyviojo namo?

Kita šios tendencijos pakopa yra vadinamasis aktyvusis namas, kuris ne tik yra labai taupus, bet ir pats generuoja energiją papildomos įrangos, naudojančios vėjo, saulės šviesos bei geoterminių šaltinių energiją, dėka. Pagamintą perteklių šitoks namas perduoda į bendrojo vartojimo tinklą. Kol kas šis pažangus modelis mūsų šalyje neatsiperka, be to, nėra mechanizmo, kaip supirkti energijos perteklių iš gyventojų: trūksta reikalingų energijos suvartojimo apskaitos priemonių - reversinių skaitiklių. Tad tai - ateities, kuri artėja sparčiau nei mums atrodytų, vizija.

Saulius Jasinskas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras