BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atliekas ne tvarkome, o kaupiame

Naujausia ES ataskaita apie valstybių narių atliekų tvarkymo ypatumus atskleidė skaudžią tiesą. Lietuva nesusitvarko su šiukšlėmis - atliekas kaupiame perpildytuose sąvartynuose, nepaisydami aplinkosaugos tikslų. Savaitgalį bandžiau pasigrožėti įstabiu Raigardo kraštovaizdžio draustiniu, esančiu netoli Druskininkų. Gamtos jėgos šiam slėniui iš tiesų nepašykštėjo vaizdingumo.

Nuo aukštų, gūdžiais eglynais apaugusių skardžių properšomis atsiveria kvapą gniaužiančios panoramos, kuriomis grožėtis galima iš specialiai tam įrengtų miško poilsinių. Nors pačios poilsinės įrengtos taip, kad pernelyg nekristų į akis ir nedarkytų miško darnos, šalia jų stūksantys šiukšlių kalnai liudija disharmoniją - šiame atokiame gamtos kampelyje jau apsilankiusius žmones. Apmaudu ir kartu pikta, kad pasisėmę darnos jie darko gamtą plastikiniais buteliais, polietileno maišeliais ar traškučių pakuotėmis - atliekomis, kurios gamtoje yra mažiausiai dešimtmečius. Perdirbti ir pakartotinai panaudoti jas galima vos per kelias dienas.

ES įvertino nepalankiai

Kad šiukšlės neterštų Raigardo idilės, o būtų perdirbtos ir pakartotinai naudojamos, reikia veiksmingos atliekų tvarkymo sistemos. Lietuvoje jau dešimtmetį galioja ir yra taikomos įvairios atliekų tvarkymo ir darnios plėtros strategijos, įdiegta ir europinius principus atitinkanti atliekų tvarkymo sistema, tačiau ES pažymi, kad šiukšlių tvarkymas mūsų šalyje vykdomas neveiksmingai. Pagal naujausią Europos Komisijos atliekų tvarkymo efektyvumo vertinimą Lietuva užėmė ketvirtą vietą nuo galo. Jai pažerta kritikos dėl prastos atliekų prevencijos politikos ir jos neįgyvendinimo, paskatų šalinti atliekas ne sąvartynuose trūkumo ir netinkamos atliekų tvarkymo infrastruktūros. Pastebima, kad, didžiąją dalį atliekų šalinant sąvartynuose, nepakankamai išnaudojamos kitos atliekų tvarkymo galimybės, pavyzdžiui, pakartotinis atliekų naudojimas ar perdirbimas. Nuogąstaujama, kad dėl netinkamai tvarkomų atliekų nukenčia ne tik mūsų šalies gamta, bet ir valstybės biudžetas ar darbo rinka. Anot Europos Komisijos, visapusiškai įgyvendinus ES atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, visame žemyne galima būtų sutaupyti 72 mlrd. eurų per metus, padidinti ES atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriaus metinę apyvartą 42 mlrd. eurų ir iki 2020-ųjų sukurti daugiau kaip 400 tūkst. darbo vietų, daliai šios naudos tenkant ir Lietuvai.

Atliekas tvarkome tik popieriuje

Tačiau mūsų šalies ekspertai teigia, kad Lietuvai iki šių pasiekimų dar toli. Pasak įmonės „Ekokonsultacijos” direktorės Linos Šleinotaitės-Budrienės, dauguma ES aplinkos apsaugos ir tvarkymo reikalavimų bei rekomendacijų įtvirtintos Lietuvos teisinėje bazėje, tačiau neįgyvendinamos. „Padėtis nesikeičia jau daugelį metų, o prasidėjo viskas nuo to, kad pirmiausiai ES pinigus mes pradėjome leisti sąvartynams, nes reikėjo sutvarkyti išorinę taršą. Tačiau apsitvarkę šioje srityje toliau nepajudėjome iš vietos. Kodėl? Ogi todėl, kad niekam (nei savivaldybėms, nei Aplinkos apsaugos ministerijai, nei atsakingoms institucijoms) jų kasdieniame darbe nerūpėjo aplinkos tvarkymas. Visuomenė taip pat nebuvo tinkamai apšviesta, todėl irgi neįsisąmonino šiukšlių rūšiavimo, perdirbimo ar kitokio tvarkymo būtinybės”, - teigė pašnekovė. Anot jos, būtent tokį vaizdą Lietuvoje mato ir ES. „Visuose dokumentuose teigiama, kad Lietuva yra atliekas perdirbanti valstybė, imanti pavyzdį iš Europos, nusistačiusi aiškius atliekų perdirbimo prioritetus ir taikanti šiukšlių kaupimo prevenciją, o iš tikrųjų tai tėra tuščios deklaracijos popieriuje. ES lėšos perimtos, bet Lietuvos atliekų tvarkymo sistema ir toliau dirba pagal senus įpročius - viskas vežama į sąvartyną. Viena skelbiame, kita darome. Kaip rusai sako, šunys loja, o karavanas eina toliau. Tie asmenys, kurie nori rūšiuoti ir perdirbinėti atliekas, visuomenės akyse yra paversti didžiausiais verslininkais ir gobšuoliais, o iš tikrųjų jie atsidūrė sunkiausioje padėtyje, nes surinkti, išrūšiuoti ir perdirbti atliekas kainuoja kur kas brangiau nei paprasčiausiai išvežti jas į sąvartyną”, - atliekų tvarkymo ypatumus Lietuvoje atskleidė L.Šleinotaitė-Budrienė.

Dėl švietimo stokos trūksta paskatos

Ne ką mažiau svarbus atliekų tvarkymo aspektas - visuomenės suinteresuotumas tvarkyti, rūšiuoti ar pakartotinai naudoti komunalines atliekas. Kaip teigė L.Šleinotaitė-Budrienė, Lietuvos žmonės yra per mažai informuoti apie tokių veiksmų naudą ir būtinybę, todėl nemato poreikio mažiau šiukšlinti, rūšiuoti ar pakartotinai naudoti komunalines atliekas. Tuo „Atgimimas” įsitikino pakalbinęs jauną valstybės tarnautoją Aistę: „Atliekų rūšiavimas yra laiko švaistymas. Vis vien tas šiukšles galiausiai supila į vieną krūvą, tai kam vargintis? O be to, aš virtuvėje neturiu tiek vietos, kad laikyčiau tris keturias šiukšliadėžes skirtingoms atliekoms.” Teisininkė Simona pripažino rūšiuojanti atliekas, tačiau teigė suprantanti, kodėl Lietuvoje šis reiškinys neprigyja: „Žmonės nesuvokia, kodėl reikia rūšiuoti atliekas, kokia iš to nauda. Visuomenei trūksta ne tik sąmoningumo, bet ir informacijos, švietimo.”

Tai, ko daugelis nežino

Tačiau švietimo ir informacijos trūksta ne tik dėl atliekų rūšiavimo ar pakartotinio naudojimo. Retas žino, kad už atliekų tvarkymą mūsų šalyje mokama du kartus. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką gyventojai už atliekas moka ne tik savivaldybėms komunalinių mokesčių pavidalu, bet ir pirkdami bet kokią prekę, kurią papildomai apmokestina gamintojai ir prekybininkai, įsipareigoję valstybei, kad iš konkrečios produkcijos susidarančios atliekos bus surenkamos ir perdirbamos. Kuo daugiau gyventojas suvartoja, tuo daugiau moka už aplinkos tvarkymą, papildomai sumokėdamas už iš šios prekės atsiradusių šiukšlių surinkimą ir išvežimą. Šiuo metu gyventojai už komunalinių atliekų išvežimą dažniausiai moka pagal gyvenamojo būsto plotą, o ne pagal išvežamų šiukšlių kiekį. Jei ši sistema būtų pakeista ir gyventojai mokėtų už išvežamų atliekų kiekį, tikėtina, kad jiems atsirastų didesnė paskata bent jau rūšiuoti iš vartojimo susidarančias atliekas, nes išrūšiuotos atliekos šiuo metu surenkamos ir išvežamos nemokamai. Taigi, išrūšiavus šiukšles, mažesnė jų dalis patektų į bendrus komunalinių atliekų konteinerius, vadinasi, sumažėtų išvežamų komunalinių atliekų kiekis ir atitinkamai jų išvežimo kaina.

Kita vertus, vartotojas, pirkdamas prekę, taip pat gali paveikti atliekų tvarkymo veiksmingumą rinkdamasis tą gamintoją ar pardavėją, kuris atsakingai žiūri į savo prisiimtus įsipareigojimus dėl iš konkrečios produkcijos susidarančių atliekų surinkimo ir perdirbimo. Kuo intensyviau gamintojai ir prekybininkai vykdys savo įsipareigojimus, tuo mažiau mokesčių mokėtojų pinigų reikės skirti aplinkos tvarkymui.

Vitalija Kolisova

atgimimas.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Benas2012-09-23 14:22

Taip, tikrai sutinku, kad Lietuva dar neismoko tvarkytis su atliekomis. Grazu ziureti i vakaru Europos gyventojus rusiuojancius kiekviena siuklsyte.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras