BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ateities iššūkiai pasaulinei energetikai mažinant aplinkos taršą

Parengė Dr. E. Žilinskas ir www.technologijos.lt redakcija.

Nesenai mes publikavome interviu su UAB “Saulės Energija” direktoriumi doc. dr. Edmundu Žilinsku. Tuomet pašnekovas gana išsamiai komentavo energetikos situaciją tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Kaip priedą prie interviu jis pateikė savo parengtas ES Komisijos energijos ir transporto direktorato ataskaitų santraukas apie aplinkos užterštumą ir su tuo susijusias energetikos problemas. Dabar publikuojame vieną iš šių santraukų – energetikos iššūkiai ir aplinkos tarša.

Tie, kas dar neskaitė viso interviu su dr. E. Žilinsku, tai galima padaryti dabar.

Kyoto protokolą galima vertinti kaip istorinio laikotarpio (1997m) ekologinės kultūros sąlygotą politinį kompromisą tarp visuomenės pasipriešinimo neigiamoms atmosferos taršos pasekmėms ir degiminės energetikos (naftos, dujų, automobilių pramonės) globalinių korporacijų ekonominių interesų. Kyoto protokolas nesprendžia problemos iš esmės. Jo įgyvendinimas gali tik sulėtinti šiltnamio dujų koncentracijos didėjimą atmosferoje. T.y. atmosferos tarša ir toliau didės. Net ir pagal greitesnius CO2 emisiją mažinančius scenarijus, numatančius energijos gavyboje CO2 emisija laipsniškai mažinti nuo 6500mln. tonų per metus (1997m.) iki nulio 2100m skaičiuojant anglies ekvivalentu, CO2 koncentracija atmosferoje didės ir 2060m pasieks 425ppm (milijoninės dalys) (1,2 pav.). Abejojama ar tokia atmosferos tarša neviršys globalines katastrofas sukeliančios ribos.


1. pav. Pasaulinė CO2 emisija ir CO2 koncentracija atmosferoje
Pagal pasaulinės Energijos tarybos ir tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto
globalinį švarios energijos scenarijų.

Augant visuomenės ekologinei kultūrai ir susiduriant su akivaizdžiais neigiamais aplinkos taršos padariniais neišvengiamai bręsta nauji politiniai sprendimai. Tampa aišku, kad žemės ekologinę pusiausvyrą galima išlaikyti tik kuo greičiau iki minimumo sumažinus visų rūšių aplinkos taršą. Vis daugiau politinių struktūrų pripažįsta, kad perėjimas prie aplinkos neteršiančių, arba bent jau CO2 balansą nekeičiančių technologijų turi tapti artimos perspektyvos tikslu. Pastaruoju metu įvairių institucijų pateikiamuose energetikos vystymosi scenarijuose atsinaujinantiems energijos šaltiniams, palyginant su Kyoto protokolo reikalavimais, skiriamas daug didesnis vaidmuo (3-5 pav.).


2. pav. Pasaulinės energijos tarybos ir tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto
globalinis švarios
energijos scenarijus.

Daugelis šiandieninių energetikos prognozių, kaip ir aukščiau pateikti scenarijai, remiasi šiandieniniu supratimu apie atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų plėtrą. Netiesiogiai prognozėse įskaitomas ir didelis lobistinis globalių iškasamojo kuro korporacijų spaudimas. Daug kardinalesni pokyčiai gaunami už atskaitos tašką priėmus leistiną CO2 koncentraciją atmosferoje (6 pav.). Fiksuojant, kad CO2 koncentracija atmosferoje negali viršyti 350 ppm (1990 m lygis), anglies turintis kuras jau 2030m. negali viršyti 25% nuo viso energijos suvartojimo. 6pav. palyginimui pateikti ir energijos naudojimo scenarijai, leidžiantys daug didesnes – 550 ppm, 750 ppm ir IS92a ataskaitoje numatytas CO2 koncentracijas atmosferoje. Šiuo metu niekas negali vienareikšmiškai paneigti, kad ir 350 ppm CO2 koncentracija atmosferoje nėra kritiška. Klimato pokyčiai akivaizdūs. Leidžiantis į kompromisus ir modeliuojant didesnes CO2 koncentracijas, praktiškai užprogramuojamos ekologinės kataklizmos.


3. pav. Pirminių energijos šaltinių panaudojimas pagal
Tarptautinės energetikos agentūros scenarijų iki 2100m.
Procentais nurodyta atsinaujinančių šaltinių dalis nuo bendro energijos sunaudojimo.

Šiame kontekste ypatingas vaidmuo tenka energetikos pramonės pertvarkymui. Dabartinė degiminė energetika – naftos, gamtinių dujų ir anglies vartojimas - įtakoja 80% CO2 koncentracijos padidėjimo. Globali metinė energetikos pramonė yra didžiausia tarp ekonominių veiklų, jos sukurto metinio produkto vertė viršija 3000 mlrd. eurų. Akivaizdu, kad pasipriešinimas pokyčiams didžiulis ir jam įveikti reikia svarių argumentų, tame tarpe ir ekonominių.

Veiksmingiausia ir teisingiausia priemonė yra adekvataus dydžio gamtosauginių mokesčių ir rinkliavų įvedimas. Vienu iš pirmųjų žingsniu šioje srityje galima laikyti ES taikomą prekybą CO2 emisijų kvotomis, kurioje dalyvauja virš 12000 stambiausių ES įmonių. Ateityje gamtosauginių mokesčių įtaka vis labiau didės. Kartu su politiniais sprendimais mokesčiai jau dabar keičia atskirų ekonomikos šakų struktūrą. Greičiau vystosi mažiau žaliavoms ir energetiniams resursams imlios technologijos. Akivaizdus atsinaujinančių energijos šaltinių dalies didėjimas energetikos pramonėje.

Mokesčiai turi atitikti realią degiminės energetikos daromą žalą aplinkai bei tarptautiniam saugumui. Tik pinigine išraiška įvertinus iškastinio kuro naudojimo neigiamą pasekmes galima realiai apskaičiuoti aplinkosauginius ir kitus mokesčius, sudaryti lygias konkurencines sąlygas įvairių energijos šaltinių naudojimui. Skiriami ekonominiai-politiniai ir aplinkosauginiai veiksniai.


4. pav. Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas pagal
Tarptautinės energetikos agentūros scenarijų iki 2030m.
Procentais nurodyta atsinaujinančių šaltinių dalis nuo bendro energijos sunaudojimo.

Didžioji iškastinio kuro dalis sukoncentruota nedidelėje pasaulio dalyje. Varžybos dėl įtakos sferų tokiuose regionuose provokuoja nuolatinius tarptautinius konfliktus, kurių kaina siekia dešimtis ir šimtus milijardų dolerių. Karinių ir diplomatinių konfliktų išlaidos padengiamos mokęsčių mokėtojų pinigais, tačiau neįskaitomos į tradicinės energijos kainą.

Kuo didesnę savo energetinių poreikių dalį šalis tenkina iš vietinių atsinaujinančių šaltinių, tuo mažiau ji yra priklausoma nuo energijos importo, šalies ekonomiką mažiau veikia vis dažnėjančios pasaulinės energetinės krizės. ES energijos sektoriaus priklausomybė nuo energijos importo nesiimant kardinalių pertvarkų naudojamos energijos rūšių struktūroje padidės nuo 47% 2000m iki 67% 2030m (tame tarpe priklausomybė nuo naftos ir dujų importo išaugs iki 88% ir 81% atitinkamai. Tokia priklausomybė nuo importuojamo kuro energijos gavyboje Europos Sąjungai turėtų būti visiškai nepatenkinamas dalykas.


5. pav. Pirminių energijos šaltinių naudojimas scenarijus pagal
Europos atsinaujinančios energijos komisijos scenarijų
iki 2040 m.

Iškasamojo kuro naudojimo tempai pastaruoju metu 100 000 kartų viršija jo susidarymo žemės gelmėse tempus. Manoma, kad esant dabartiniam naudojimo lygiui, pasaulinių kuro atsargų turėtų užtekti dar 100-170 metų. Tačiau, visą tą laiką aplinka bus teršiama ir vis didės ekologinės katastrofos galimybė. UNESCO duomenimis naftos ir jos produktų naudojimo per vienus metus sukeltų padarinių žala aplinkai prilyginama 1000-800 mlrd. JAV dolerių. Realiai vertinant tradicinės energetikos kainą, šią sumą taip pat reiktų įtraukti į energijos savikainą.

Tikslių iškasamojo kuro deginimo žalos įvertinimų nėra daug, o tokio pobūdžio tyrimai dažnai susilaukia aštrios kritikos. Tačiau aišku, kad neigiamų pasekmių toleravimas ar jų šalinimas mokesčių mokėtojų lėšomis yra netiesioginis tradicinės energetikos subsidijavimas. Net pirminiai vertinimai rodo, kad tradicinės energetikos subsidijavimo mastai pagaminamos energijos kiekio vienetui daug kartų viršija subsidijas, skiriamas brangiausiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams.


6. pav. Leistinas naudoti anglies turinčio kuro kiekis prie skirtingų
leistinų CO² koncentracijų atmosferoje.

Europos komisijos ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimu klimato atšilimo sukelti nuostoliai 1990-2100m vertinami 74 trilijonais eurų. Įgyvendinus ES Komisijos ruošiamą CO2 koncentracijos stabilizavimas atmosferoje 550 mtd (milijoninės tūrio dalys) lygyje programą, liekamųjų klimato pokyčių sukelti nuostoliai sumažėtų iki 32 trilijonų eurų, kas atitinka 42 trilijonus eurų programos ekonominę naudą.

JAV Kongreso 2004 spalio 25 dieną paskelbti tyrimai atskleidžia netoleruotiną JAV priklausomybę nuo iškastinio kuro. Praeitais 2003 m. JAV už 122 mlrd JAV dolerių importavo 62% vidaus rinkoje sunaudojamos naftos. Beveik visos šios lėšos pateko į 65% pasaulinių naftos rezervų valdančias nestabilias Persijos įlankos šalis. Teigiama, kad didesnė karinių konfliktų ir teroristinių išpuolių padarytų nuostolių kainos dalis turėtų būti įskaičiuota į naftos kainą.

Nafta, gamtinės dujos ir anglis JAV sudaro 86% pirminių energijos šaltinių. Nors JAV turi apie 7% pasaulinių naftos išteklių, situaciją apibūdinama sekančiai: „Pasigailėtina mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro kenkia mūsų ekonomikai, išveža mūsų darbą, teršia mūsų orą ir nuolatos kiekvienais metais nužudo mažiausiai 100 000 amerikiečių. Kad palaikytume šia iracionalią ir pavojingą situaciją, iškastinio kuro tiesioginėms ir netiesioginėms subsidijoms kasmet papildomai išleidžiame mažiausiai po 250 mlrd. JAV dolerių.“ Šias subsidijas sudaro:

Tiesioginės subsidijos ir mokesčių lengvatos

JAV priskaičiuojama 16 iškastiniam kurui ir jo naudojimui taikomų mokesčių lengvatų, kurių kaina siekia 5 mlrd. USD per metus. Baisiausia yra iki šiol galiojanti ir kasmet mokesčių mokėtojams atsieinanti 1,3 mlrd. JAV dolerių „synfuel“ mokesčio lengvata, taikoma akmens anglį naftos kuru keičiantiems subjektams.

Karinės subsidijos

JAV mokesčių mokėtojai subsidijuoja naftos gavybos bei paskirstymo Persų įlankoje ir Pietvakarių Azijoje karinę apsaugą, Nacionalinės krašto apsaugos tarybos duomenimis kainuojančią 49 mlrd. JAV dolerių kasmet. Kato institutas šias išlaidas vertina 60 mlrd. JAV dolerių.

Nekompensuojami aplinkosauginiai ir sveikatos apsaugos kaštai

Ekonomistai šiuos paslėptus kaštus vadina netiesioginėmis išlaidomis. Iškastinio kuro deginimas sukelia apie 90% žmonijos veiklos rezultate atsirandančios aplinkos taršos. Tai CO2, kietųjų dalelių, gyvsidabrio, azoto bei sieros oksidų emisija. Neigiamos taršos pasekmės pasireiškia sumažėjusiu agrarinės veiklos ir miškininkystės produktyvumu, rūgštiniais lietumis, vartojimui netinkama žuvimi, mokymosi sutrikimais, astma, priešlaikinėmis mirtimis, pastatų korozija, smogu ir globaliniu atšilimu. Toli gražu ne sėkminga kova su aukščiau išvardintomis problemomis pačiais konservatyviausiais vertinimais kasmet kainuoja mažiausiai 100 mlrd. JAV dolerių.

Ekonominio nestabilumo kaštai

Sunki JAV priklausomybė nuo naftos ir dujų importo iš nedraugiškų ir nestabilių regionų sąlygoja periodinius tiekimo sutrikimus, kainų „šokus“ ir apgaulingas oligopolines OPEC diktuojamas kainas. JAV Energijos departamento duomenimis naftos ir dujų importo sukelti ekonominiai nestabilumai per paskutinius 30 m. kasmet atsieina mažiausiai po 125 mlrd. JAV dolerių kasmet. Tai netoleruotinas 1% bendrojo metinio vidaus produkto praradimas.

Nėra pagrindo manyti, kad iškastinio kuro naudojimo pasekmės labai skiriasi ir kitose išsivysčiusiose, vietinių energijos šaltinių nenaudojančiose šalyse. Vis labiau juntamos aplinkos užterštumo pasekmės visose gyvenimo srityse, ekologinę kultūrą didinantis žinių visuomenės vystymasis bei atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų progresas neišvengiamai artina kardinalius pokyčius energetikoje.

Pirmas rimtas, tarptautinės politinės valios reikalaujantis, žingsnis šioje srityje - subsidijų panaikinimas iškastiniam kurui. Šis sprendimas pagreitintų ekonomikos augimą, padidintų nacionalinį ir tarptautinį saugumą, sudarytų lygiavertes rinkos sąlygas vystytis aplinkos neteršiančiai, aukštų technologijų, vietinius energijos šaltinius naudojančiai energetikos pramonei.

Tinkamas strategijos pasirinkimas šioje situacijoje įgalina pasiekti apčiuopiamos ekonominės naudos. Kaip pavyzdį galima pateikti praktiškai per keletą pastarųjų metų išsivysčiusią fotoelektros pramonę. Būdama absoliučiai aplinkos neteršiančiu energijos šaltiniu, po Kyoto protokolo pasirašymo fotoelektra susilaukė didžiulių subsidijų.. Laiku perorientavę dalį mikroelektronikos pramonės, Vokietija ir Japonija sugebėjo užimti 80% pasaulinės fotoelektros rinkos, kurios metinė apyvarta sudaro 7 mlrd. eurų. Nepaisant kasmetinio 40%-50% saulės elementų ir fotoelektrinių modulių gamybos prieauglio, rinka lieka neįsotinta. Praktiškai neribota rinka atsivėrė gamybinę bazę išlaikiusioms Rusijos ir Rytų Europos mikroelektronikos įmonėms. Analogiška situacija klostosi ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių pramonėje bei “švarių” technologijų srityje. Šios tendencijos globalioje ekonomikoje spartės ir perspektyvoje ekonomiškai išloš šalys ar regionai, savo vystymosi strategiją pagrindę prognozuojamais pokyčiais.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras