BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ataskaitos, (ne)skirtos skaityti

Šie dokumentai retai perskaitomi nuo pradžios iki galo. Universalios jų kokybės vertinimo sistemos nėra, bet net ir žinodamas, kur ieškoti spragų, dar nepradėjęs jautiesi bejėgis. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų išvados dažnai panašios: neigiamo poveikio nebus. Tad kam jų reikia?

PAV ataskaitų santraukos neretai primena „National Geographic” žurnalą, bet likę 98 proc. dokumento ne tokie malonūs akiai.

Šią va­sa­rą Lie­tu­vos vi­suo­me­nei Vil­niu­je pri­sta­ty­ta Bal­ta­ru­si­jo­je pla­nuo­ja­mos ato­mi­nės jė­gai­nės po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo (PAV) ataskai­ta su­lau­kė di­de­lio vi­suo­me­nės su­si­do­mė­ji­mo. De­ta­liai apta­ri­nė­ti pro­ce­dū­ri­niai svars­ty­mo niu­an­sai, in­ter­ne­te sklan­dė pri­mi­ni­mai apie ter­mi­nus teik­ti ko­men­ta­rus Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai. Įdo­mu tai, kad pa­na­šus Vi­sa­gi­no ato­mi­nės PAV ata­skai­tos svars­ty­mas prieš po­rą me­tų pra­ėjo be­veik ne­pa­ste­bė­tas. O kur dar dau­gy­bė ki­tų pa­na­šių kon­sul­ta­ci­jų su vi­suo­me­ne, ku­rios su­ren­gia­mos ir for­ma­liai „už­skai­to­mos” kaip įvy­ku­sios, nors dau­gu­ma pi­lie­čių ne­tu­ri nei ži­nių, nei ga­li­my­bių da­ly­vau­ti.

Ne gro­žio kon­kur­sas

„Ir tu ti­kie­si, kad aš tai skai­ty­siu?” - šūk­te­lė­jo vie­na į „Nord Stre­am” spau­dos kon­fe­ren­ci­ją su­si­ruo­šu­si pa­žįs­ta­ma žur­na­lis­tė, kai prieš me­tus per­siun­čiau 43 pus­la­pių PAV ata­skai­tos vi­suo­me­nei skir­tą va­di­na­mą­ją ne­tech­ni­nę san­trau­ką. Di­dži­ą­ją jos da­lį už­ima virš jū­ros ban­gų sklen­džian­čios žuv­ė­dros, mels­vai švy­tin­čios du­jų vi­ryk­lės ir įman­triai su­mo­de­liuo­tos du­jo­ta­kių sche­mos.

Iš vi­so - 2516 pus­la­piai. O tiks­liau, trys to­mai, try­li­ka sky­rių ir dau­giau kaip 200-ies pus­la­pių at­la­sas. To­kia pil­na Bal­ti­jos jū­ros du­jo­tie­kio „Nord Stre­am” tarp­tau­ti­niam de­ri­ni­mui pa­teik­tos do­ku­men­ta­ci­jos ap­im­tis. Pla­nuo­ja­mos sta­ty­ti Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės do­ku­men­tas maž­daug per­pus ma­žes­nis - 1307 pus­la­piai, iš ku­rių maž­daug pu­sę su­da­ro įvai­rūs prie­dai.

Vi­sa ki­ta - dau­gy­bė de­ta­lių, sche­mų ir len­te­lių su pa­ryš­kin­tais žo­džiais, api­bū­di­nan­čiais daž­niau­siai „ne­di­de­lį”, „ma­žą”, „ma­ža­reikš­mį”, „vi­du­ti­nį”, „vie­ti­nį” ar­ba „trum­pa­lai­kį” po­vei­kį. Tie­sa, be­ga­li­niuo­se „Nord Stream” to­muo­se akis dar už­kliū­va už įdo­mių Bal­ti­jos jū­ros dug­no žval­gy­tu­vių ra­di­nių, o Vi­sa­gi­no ato­mi­nės PAV - iš pa­žiū­ros vi­sai ne koks skai­ti­nys, iliust­ruo­tas ne­gra­bo­kai iš „Go­og­le Maps” su­kurp­tais pie­ši­niais ir net iš­kar­po­mis iš dar 1994 me­tais da­tuo­ja­mų kny­gų.

Ta­čiau ne apie žur­na­lis­tų mo­ty­va­ci­ją, di­zai­ne­rių dar­bą ar ma­ke­tų ko­ky­bę čia, nors ata­skai­tų, ku­rių są­ma­ta, įvai­riais ver­ti­ni­mais, ga­li siek­ti apie 10 proc. pro­jek­to ver­tės, „iš­vaiz­da” yra vie­nas iš ko­ky­bės kri­te­ri­jų.

Tai - pro­ce­sas

Pir­ma iliu­zi­ja, ku­rios man bu­vo pa­tar­ta at­si­sa­ky­ti pra­de­dant su­pras­ti PAV prin­ci­pus, bu­vo to­kia: tai nė­ra prie­mo­nė, skir­ta pro­jek­tams stab­dy­ti. Tai su­dė­tin­gas, dau­gy­be prie­lai­dų pa­rem­tas įvai­ria­ly­pio po­vei­kio mo­de­lia­vi­mo pro­ce­sas, ku­ris la­bai pri­klau­so nuo tu­ri­mų duo­me­nų ko­ky­bės ir to, kiek spe­cia­lis­tai ver­ti­na sa­vo pro­fe­si­nę re­pu­ta­ci­ją.

Po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mas - jau ke­tu­ris de­šimt­me­čius skai­čiuo­jan­ti ūki­nės veik­los pla­na­vi­mo ir įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nė, ku­rią tai­ko dau­giau kaip 100 ša­lių. Nuo 1997-ųjų, kai įsi­ga­lio­jo Es­poo kon­ven­ci­ja, ji per­kel­ta ir į tarp­tau­ti­nį lyg­me­nį, kai ver­ti­na­mas ir tarp­vals­ty­bi­nės reikš­mės ob­jek­tų po­vei­kis ap­lin­kai. Yra ži­no­ma at­ve­jų, kai dvi ša­lys to­kį ty­ri­mą at­li­ko drau­ge.

Kai ku­rio­se ša­ly­se, to­kio­se kaip Ru­si­ja, PAV pri­va­lo­mas ab­so­liu­čiai vi­soms, ki­to­se - tik vie­tos (pvz., Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je) ar­ba tik fe­de­ra­li­nėms (pvz., Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se) veik­loms. Lie­tu­vo­je to­kių vei­kų są­ra­šas api­brėž­tas spe­cia­liu įsta­ty­mu ir ap­ima dau­gy­bę ob­jek­tų - nuo kiau­li­nin­kys­tės ūkių, vė­jo jė­gai­nių ir ke­lių tie­si­mo.

Šiam pro­ce­sui ga­lio­ja tam tik­ros tarp­tau­ti­nės tai­syk­lės: ne tik po­vei­kio ana­li­zė, bet ir kon­sul­ta­ci­jos su su­in­te­re­suo­to­mis pu­sė­mis bei ver­ti­ni­mo re­zul­ta­tų pa­nau­do­ji­mas spren­di­mams pri­im­ti. Eks­per­tai pa­brė­žia, kad ker­ti­niai PAV prin­ci­pai yra trys: pre­ven­ci­ja, in­teg­ra­ci­ja ir pi­lie­čių da­ly­va­vi­mas.

Vi­suo­me­nės įtrau­ki­mo iliu­zi­ja

PAV ne­ga­li bū­ti prie­mo­nė jau pri­im­tiems spren­di­mams pa­grįs­ti, ne­svar­bu, kaip ko­ky­biš­kai be­bū­tų at­lie­ka­mas ty­ri­mas (at­kreip­ki­te dė­me­sį į dvi pra­džio­je mi­nė­tas ata­skai­tas!). Pre­ven­ci­jos prin­ci­pas ap­ima ir ke­le­to al­ter­na­ty­vų ana­li­zę, įskai­tant va­di­na­mą­ją „nu­li­nę” al­ter­na­ty­vą, t. y. po­vei­kį, ku­rio bū­tų iš­veng­ta, jei pla­nuo­ja­mas ob­jek­tas ne­at­si­ras­tų. In­teg­ra­ci­ja re­mia­si nuo­sta­ta įver­tin­ti ne tik ga­li­mą po­vei­kį orui, van­de­niui, dir­vo­že­miui ir pa­na­šiai, bet ir so­cia­li­nius bei eko­no­mi­nius ob­jek­to pa­da­ri­nius. Ga­liau­siai PAV tiks­las nė­ra tech­ni­nė ata­skai­ta, bet aiš­kus pla­nas, kaip po­vei­kis bus ste­bi­mas ir ma­ži­na­mas vi­so pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo me­tu. Sie­kis su­tar­ti­nai ras­ti pri­im­ti­niau­sią spren­di­mą, su­da­rant są­ly­gas vi­suo­me­nei tie­sio­giai įsi­trauk­ti į šiuos pro­ce­sus, taip pat yra vie­nas iš pa­grin­di­nių.

Tarp­tau­ti­niu ly­giu pri­pa­žin­ti vi­suo­me­nės da­ly­va­vi­mo prin­ci­pai nu­ma­to, kad pi­lie­čiams bū­ti­na ne tik su­da­ry­ti ga­li­my­bes da­ly­vau­ti PAV pro­ce­suo­se, bet ir su­teik­ti vi­są rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją, ku­rios pa­grin­du jie ga­lė­tų pa­teik­ti sa­vo ko­men­ta­rus. Kad šie pro­ce­sai bū­tų re­a­lūs, o ne imi­tuo­ja­mi, tu­ri bū­ti pa­lie­ka­ma pa­kan­ka­mai lai­ko su­si­pa­žin­ti su do­ku­men­tais (Lie­tu­vo­je tai 10-20 dar­bo die­nų) ir į pa­teik­tas pa­sta­bas at­si­žvel­gia­ma, o ne tik for­ma­liai at­sa­ko­ma. De­ja, re­tas tiek iš­ma­no PAV sub­ti­ly­bes, kad su­ge­bė­tų gre­ta kas­die­nių dar­bų per to­kį lai­ką įsi­gi­lin­ti. Net ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos pri­si­pa­žįs­ta, kad joms trūks­ta ži­nių kom­pe­ten­tin­gai re­a­guo­ti.

Ki­tas svar­bus PAV pro­ce­so ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo as­pek­tas, dėl ku­rio moks­li­nin­kai iki šiol ne­su­ta­ria, - kam tu­rė­tų tek­ti at­sa­ko­my­bė už PAV įgy­ven­di­ni­mą ir kon­sul­ta­ci­jas su vi­suo­me­ne. Yra ša­lių, ku­rio­se šio vaid­mens ima­si vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos (pvz., Es­ti­ja), o ki­tur tai pa­lie­ka­ma pa­čiai ob­jek­tą pla­nuo­jan­čiai ben­dro­vei (pvz., Lie­tu­vo­je). Pas­ta­ruo­ju at­ve­ju ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mui bū­ti­nas vei­kian­tis ne­pri­klau­so­mas kon­tro­lės me­cha­niz­mas bei vie­šu­mas.

Tik ko­kia iš jo nau­da, jei ap­si­ri­bo­ja­ma tūks­tan­čių pus­la­pių ata­skai­tų pa­tei­ki­mu in­ter­ne­te? „Vidu­ri­­nėje Azi­jo­je nė tai ne­da­ro­ma, nes bū­tų per­ne­lyg leng­va pa­ly­gin­ti ir pa­aiš­kė­tų, kad jos vie­na nuo ki­tos ne per daug ski­ria­si”, - iro­niš­kai nu­si­šyp­so pa­žįs­ta­mas tarp­tau­ti­nis PAV eks­per­tas. Bet kas pa­si­var­gi­na jas skai­ty­ti?

Vaida Pilibaitytė

Autorė yra nevyriausybinės organizacijos Baltijos aplinkos forumas specialistė

PAV ata­skai­tų ko­ky­bės ver­ti­ni­mo ka­te­go­ri­jos

♦ Vie­to­vės plėt­ros, ap­lin­kos ir būk­lės api­bū­di­ni­mas

♦ Es­mi­nio po­vei­kio nu­sta­ty­mas ir įver­ti­ni­mas

♦ Pro­jek­to al­ter­na­ty­vos ir nu­ma­to­mo po­vei­kio ma­ži­ni­mas

♦ Ty­ri­mo re­zul­ta­tų pa­tei­ki­mas

Šaltinis: N.Lee ir R.Colley, Mančesterio universitetas (Jungtinė Karalystė)

Šaltinis: atgimimas.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras