BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Asbesto stogų problema

Žemės ūkio ministerija surado lėšų, kuriomis būtų galima pradėti keisti asbesto stogus kaimuose jau kitąmet. O Aplinkos ministerija siūlo apsvarstyti galimybę kompensuoti dalį išlaidų likusiems namams tik nuo 2014-ųjų. Kol ministerijos svarsto, kur gauti lėšų, kai kurios savivaldybės stogus keičia pačios. Asbestas sovietmečiu buvo plačiai naudotas šilumai ir garsui izoliuoti. Kadangi jis nedegus ir atsparus cheminiam poveikiui, todėl buvo populiari šiferio ir vamzdžių gamybos priemonė. Asbesto yra beveik visuose sovietiniais metais statytų namų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose.

Ekspertų vertinimais, Lietuvoje galėjo būti sunaudota apie 1 mln. tonų gaminių su asbestu, iš jų net 96 proc. sudaro šiferinė stogų danga. Pavyzdžiui, vien Kauno rajone su asbestiniais stogais dabar yra 62 viešojo naudojimo statiniai, daugiau kaip 3 tūkst. gyvenamųjų namų ir 6 tūkst. ūkio paskirties pastatų. O juose yra per 90 tonų asbesto. Asbestas labai pavojinga medžiaga - jis pripažintas I kategorijos kancerogenu. Higienos instituto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, 1999-2001 m. šalyje registruoti 125 mezoteliomos, vėžio, kurį sukelia asbestas, atvejai. Manoma, kad iš 1500 žmonių, kasmet susergančių plaučių vėžiu, 50 ligą galėjo sukelti asbestas.

Kitąmet galima pradėti

2008 m. balandžio 17 d. Vyriausybė patvirtino nacionalinę asbesto turintiems gaminiams šalinti iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų savivaldybių paramos programą ir priemonių planą, kuris padėtų pasirengti šalinti iš aplinkos gaminius, turinčius asbesto. Programa turėjo būti pradėta vykdyti 2009-aisiais. Iki 2013-ųjų jai buvo numatyta skirti 22,6 mln. litų. Kaip vykdoma programa, Vyriausybė pavedė kontroliuoti Aplinkos ministerijai. Pagal programą visuomenei turėjo būti skleidžiamos žinios apie asbesto poveikį, atliekami medicininiai tyrimai, atnaujinamos laboratorijos, netgi sumokama dalis lėšų už investicinius šios pavojingos medžiagos šalinimo projektus ir t. t. Tačiau visų pirma, žinoma, reikėjo atlikti inventorizaciją: kiek iš tiesų šalyje yra asbestinių stogų ir kiek reikės lėšų jiems pakeisti. 2010-aisiais apskričių viršininkų administracijos turėjo parengti savivaldybių paramos programas, skirtas asbesto turintiems gaminiams šalinti iš viešojojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų. Tam buvo numatyta pusė milijono litų. Deja, po reformos apskričių neliko, neliko ir pinigų. Programa nepradėjo veikti.

Tik šiemet Žemės ūkio ministerija apsižiūrėjo, kad darbas nepadarytas, ir primygtinai paprašė savivaldybes kuo greičiau jį atlikti. Mat asbestiniams stogams keisti būtų galima panaudoti europines lėšas iš 2007-2013 m. programos, kuri skirta kaimui atnaujinti ir plėsti. Manoma, kad gyvenamųjų namų savininkams būtų galima sumokėti apie pusę stogo dengimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 10 tūkst. litų. Stogams keisti jau kitąmet būtų galima skirti apie 50-60 mln. litų. Tiesa, pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės Nomedos Padvaiskaitės, paramą būtų galima pradėti skirstyti tik gavus Europos Komisijos pritarimą. „Spalio 6 dieną išsiuntėme prašymą. Atsakymą turėtume gauti per 4 mėnesius. Manome, kad mūsų argumentai buvo svarūs, ir Komisija neturėtų atmesti prašymo”, - teigė N. Padvaiskaitė.

Miestų stogų likimas neaiškus

Didžioji dauguma savivaldybių minėtas programas parengė ir jau kitąmet galėtų pradėti jas įgyvendinti, tačiau bėda ta, kad kaimo atnaujinimo ir plėtros programos lėšomis galima remti tik tuos žmones, kurie gyvena vietovėse su mažiau kaip 6 tūkst. gyventojų. Vadinasi, visų miestų ir miestelių gyventojai, taigi ir savivaldybių centrų, negalės pretenduoti į paramą. O ten gyvenama tankiausiai. Už borto lieka ir negyvenamieji pastatai. O tokių gerokai daugiau nei gyvenamųjų.

Lietuvos savivaldybių asociacija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skirti šalies arba ES finansuojamų programų lėšų asbesto turintiems gaminiams šalinti iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų programų miestuose. Tačiau aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis mano, jog visų pirma reikėtų „sudaryti darbo grupę, kuri apsvarstytų galimybę asbesto šalinimo programai pritaikyti daugiabučių namų atnaujinimo modelį ir ieškotų galimybės panaudoti 2014-2020 metų laikotarpio ES paramos lėšas”. Pasak viceministro, tokia darbo grupė dar nesudaryta. Jau minėjome, kad šalyje gali būti iki milijono tonų gaminių su asbestu, taigi suprantama, kad pakeisti asbestinius stogus bus ne vienų metų darbas, todėl žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigia, kad stogų dangos keitimas turi būti planinis, o ne stichinis reiškinys.

Stogus keičia patys

Kol Aplinkos ministerija „ieško galimybių apsvarstyti”, savivaldybės pačios randa galimybių finansuoti asbesto stogų keitimą. Štai kad ir Utena. Čia asbestiniai stogai keičiami nuo 2005-ųjų. Iš pradžių stogai imti keisti mieste, o vėliau prisijungė ir kaimo vietovių gyventojai. Savivaldybė kompensuoja 50 proc. stogo dangos ir fasado dažų kainos, bet ne daugiau kaip 2000 Lt vienam namui. Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Slapšinsko, pagal šią programą vien per pastarąjį mėnesį mieste atnaujinta 17 namų. Dabar mieste atnaujinta bemaž 20 proc. visų namų, kuriems reikia keisti stogus. Deja, kaimo žmonės vangesni. Vis dėlto šitaip jau pavyko pakeisti daugiau kaip 300 rajono namų stogus. „Dabar patenkiname beveik visų, kurie kreipiasi pagalbos ir atitinka nustatytus kriterijus, pageidavimus”, - teigė direktorius.

Žinoma, dar liko neperdengta galybė stogų. Jeigu kitąmet pradėtų veikti nacionalinė asbesto šalinimo programa, kuri padėtų kaimo žmonėms, liktų daugiau savivaldybės lėšų miesto namams. Panašiai elgiasi ir Ignalina, per metus stogų atnaujinimui skirianti apie 50 tūkst. litų. Rajono meras Bronis Ropė teigia, kad savivaldybė kompensuoja pusę stogo dangos kainos, bet ne daugiau kaip 1000 litų, ir pusę dažų kainos sienoms, bet ne daugiau kaip 500 litų. Per metus stogus su savivaldybės parama atnaujina apie 30 gyventojų.

Ir kol kas savivaldybė, kaip ir uteniškiai, patenkina visų besikreipiančiųjų norus. Tačiau, pasak mero, jeigu būtų didesnė valstybės parama, pagalbos prašyti ateitų dar maždaug trys tūkstančiai žmonių. Kita vertus, B. Ropė tikina, jog ir dabar stogus keičia ne tik pasiturintys žmonės. Jeigu stogas kiauras, tenka gelbėti ir neturtinguosius. Tačiau būna atvejų, kai žmonės kreipiasi paramos, bet sužinoję, kad turi deklaruoti pajamas, jos atsisako. Kiti rajonai reikalauja įregistruoti namus. Tai irgi jų savininkams atmuša norą pasinaudoti savivaldybės pagalba. Gyvenamųjų namų stogai nors ir iš lėto, bet keičiami, o štai ūkiniai ir visuomeniniai pastatai, daugiabučiai lieka didelė problema. Be valstybės pagalbos jų stogai nebus pakeisti.

„Savivaldybių žinios”

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras