BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Asbesto plaušeliai kerta skaudžiai ir iš pasalų

Asbesto plaušeliai kerta skaudžiai ir iš pasalų Šiais metais atnaujinta šiferio stogų keitimo programa - pagirtina iniciatyva. Vis dėlto specialistai ragina daugiau pagalvoti apie asbesto keliamą grėsmę žmonių sveikatai. Mažai kas žino, kaip nepakenkti sau. Juolab kad, pasirodo, Lietuvoje iki šiol nėra nustatyta profesinių piktybinių navikų, sukeltų asbesto.

Nuo sausio 16-osios Lietuvoje toliau įgyvendinama šiferio stogų keitimo programa. Asbestinių stogų dangai keisti iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos trečiosios krypties priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas” yra skirta 60 mln. litų. Paramos taisyklėse yra nustatyta, kad paraiškas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritorinio paramos administravimo skyriams gali teikti kaimo gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti ES parama pagal KPP priemonę ir ne mažiau kaip penkerius metus iki paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruojantys kaimo vietovėje, kurioje yra ne daugiau kaip 6 000 gyventojų. Didžiausia paramos suma vienam projektui - 10 tūkst. Lt, bus kompensuojama 50 proc. Programa netaikoma miesto, sodų bendrijų gyventojams, ūkinių pastatų stogams perdengti.

Kaip šiferio stogų keitimo programą vertina mūsų specialistai? Kokias ilgalaikes valstybės valdymo ir sveikatos apsaugos stiprybes bei silpnybes ji apnuogina?

Kvėpavimo takų apsauga - būtina

Specialistai spaudoje, pagyrę sveikintinas iniciatyvas, jau spėjo pakritikuoti šios programos trūkumus. Pavyzdžiui, inžinierius Vytautas Juška portale „Valstietis” rašo, kad didžiausia parama apima tik medžiagų pirkimą ir stogų atliekų išvežimą, bet jis pasigendąs valstybės pagalbos nuimant pavojingus šiferio lakštus ir paaiškinimų, kaip veiksmingas programos įgyvendinimas prisidėtų prie „šiltnamio efekto” mažinimo. Jo žodžiais, būtina paaiškinti žmonėms, kokių apsaugos priemonių jie privalo imtis, keisdami savo senąją stogo dangą (2012 01 16).

Dr. Rita Raškevičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicijos akademijos Aplinkos ir darbo medicinos katedros lektorė, pasidžiaugė, kad mūsų aplinkoje asbesto bus mažiau: „Tai iš tiesų yra gerai. Tačiau asmenys, kurie susiruošė keisti stogo dangą, privalo tai daryti labai atsargiai. Jie turėtų stengtis nesutrupinti šiferio lakštų, o nuėmę juos apvynioti plėvele ir išgabenti į sąvartyną. Jokiu būdu šiferio negalima kur nors numesti ar panaudoti kitur. Dirbant su šiferiu, turinčiu asbesto, būtina kvėpavimo takų apsauga - kaukė ar respiratorius. Reikia nepamiršti, kad didžiausią pavojų asbestas kelia tuomet, kai jo plaušeliai pasklinda ore, t.y. kai jo gaminiai trupa.”

Asbestas sukelia mirtinas ligas

Pirmą kartą plaučių vėžys, sukeltas asbesto, buvo aprašytas 1933-iaisiais. Mezoteliomos, vėžio tipo, kuriuo suserga žmogus dėl tam tikrų asbesto medžiagų poveikio, aprašas pirmąkart buvo pateiktas 1938-aisiais. Tik praėjus 39 metams, 1977-aisiais, šios ligos Vokietijoje buvo pripažintos profesinėmis ligomis.

Specialistės R.Raškevičienės teigimu, mokslo tyrimai rodo, kad asbestas yra itin pavojinga medžiaga, galinti sukelti nepiktybinius ir piktybinius susirgimus - „asbesto poveikiui itin būdingas pleuros (krūtinplėvės) pažeidimas - sustorėjimas, sąaugos, gali vystytis plaučių audinio fibrozė (surandėjimas), vadinamoji asbestozė. Tai - nepiktybiniai susirgimai. Šiuo metu yra surinkta pakankamai mokslinių įrodymų, pagrindžiančių, kad asbestas gali sukelti piktybinius navikus - plaučių, krūtinplėvės, gerklų, virškinamojo trakto. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-888 patvirtintą Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašą, žmogus gali susirgti šiomis ligomis: asbestoze; mezotelioma, sukelta asbesto dulkių; ibrozinės pleuros ligomis, sukeltomis asbesto dulkių; plaučių vėžiu, sukeltu asbesto dulkių; gerklų vėžiu, sukeltu asbesto dulkių”.

R.Raškevičienė stebėjosi, kad Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo mažiau konstatuojama vėžio, kaip profesinės ligos, atvejų. Jos žodžiais, yra pripažintas tik vienas profesinės ligos - vėžio atvejis: „Tai - paradoksali padėtis. Net kaimyninėje Latvijoje profesinių piktybinių navikų nustatoma po keletą atvejų per metus. Pavyzdžiui, 1993-iaisiais buvo nustatyti du atvejai, 1996-aisiais - penki, 1998-aisiais - dešimt atvejų. Lenkijoje per 20 metų nustatyta 154 asbesto sukelti profesinio plaučių vėžio atvejai. Apskritai Lietuvoje asbesto sukeltų profesinių susirgimų nustatoma labai mažai - tik pavieniai asbestozės atvejai. Profesinių piktybinių navikų, sukeltų asbesto, mūsų šalyje iki šiol nėra nustatyta. Nors mokslinės studijos rodo ką kita. Higienos institutas apklausė 298 ligonius, kuriems buvo diagnozuotas plaučių vėžys. Iš jų 63 proc. buvo asmenys, paveikti asbesto darbe, o devyni asmenys - ypač intensyviai. Didžiosios Britanijos sveikatos ir saugos tarybos (Health and Safety Executive) duomenimis, profesinių pleuros mezoteliomų, kurios yra laikomos išimtinai asbesto sukeliamais navikais, registruojama iki kelių šimtų atvejų per metus (2005 m. - 1 535, 2006 m. - 1 460, 2009 m. - 1 880, 2010 m. - 1 895), pleuros pažeidimų 2005 metais buvo 415 atvejų, 2008 m. - 400, 2009 m. - 460, 2010 m. - 505, plaučių vėžio, sukelto asbesto, 2005 m. diagnozuota 80, 2008 m. - 110, 2009 m. - 140, 2010 m. - 155 atvejai. Daug asbesto sukeltų susirgimų registruojama ir kitose šalyse - Italijoje, Skandinavijos šalyse. Pasaulyje kasmet plaučių vėžiu dėl asbesto poveikio suserga apie 20 000 asmenų. Europos Sąjungoje profesiniai piktybiniai navikai sudaro apie 5 proc. visų profesinių ligų, dauguma iš jų - sukelti asbesto. Pvz., Vokietijoje 1978-1990 asbestas sukėlė 71 proc. visų profesinių piktybinių navikų.”

Žmogus pamiršta, kad dirbo pavojingoje aplinkoje

R.Raškevičienė pabrėžė, kad asbesto paveiktas žmogus gali nejausti jokių simptomų ilgai, 15-20 metų, tačiau, net ir nesant nusiskundimų, ištyrus gali būti nustatomi pakitimai plaučiuose - pleuros sustorėjimas, sąaugos, plaučių audinio surandėjimas (fibrozė): „Kaip minėjau, asbestas gali sukelti asbestozę, mezoteliomą, fibrozines pleuros ligas, plaučių ir gerklų vėžį. Asmuo, kuriam nustatyta kuri nors iš šių ligų, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad šis užpildytų reikiamus dokumentus ir nusiųstų pas darbo medicinos gydytoją profesinės ligos nustatymui. Šeimos gydytojai, nors ir žino apie asbesto sukeliamus susirgimus, tačiau galbūt ne visuomet nagrinėja ligą sukėlusią priežastį, ypač piktybinių navikų atvejais, o žmogus ne visuomet žino apie galimą darbo sąlygų poveikį jo sveikatai, dažnai net ir nežino ar pamiršta, kokie veiksniai buvo jo darbo aplinkoje.” Specialistės žodžiais, dažniausiai su asbestu susidūrė ir tebesusiduria statybininkai, laivų remonto darbininkai, taip pat asmenys, remontuojantys vamzdynus, katilus. Asbestas buvo naudojamas statybos pramonėje, šiluminių trasų, vamzdynų, katilų, boilerių izoliacijai, laivų statyboje. Jo gali turėti izoliacinės tarpinės, virvės, asbestinis kartonas ir pan.

„Žmonės, kuriems yra nustatytas piktybinis susirgimas, pleuros pakitimai ar plaučių fibrozė, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad šis užpildytų specialios formos pranešimą apie įtariamą profesinį susirgimą ir išsiųstų jį Valstybinei darbo inspekcijai. Inspekcija, gavusi šį pranešimą, aprašo buvusias darbo sąlygas ir surašo Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą. Tuomet darbo medicinos gydytojas, įvertinęs sveikatos pakenkimus ir buvusias darbo sąlygas, nustato profesinės ligos diagnozę. Atsižvelgiant į sveikatos pakenkimo laipsnį ir darbingumo netekimo procentą, žmogui yra išmokama atitinkama kompensacija. Profesinė liga teisės aktuose yra apibrėžiama kaip ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. T.y. profesine liga pripažįstamas darbuotojo sveikatos sutrikimas, jeigu įrodoma, jog šio susirgimo tiesioginė priežastis yra jo darbo aplinkoje buvęs veiksnys”, - teigė R.Raškevičienė.

Vienam gyventojui - 7 kg asbesto per metus

Liuda Bakienė, Higienos instituto Rizikos veiksnių tyrimų laboratorijos specialistė, teigė, kad asbestą nuo 1956-ųjų iki 1997-ųjų Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas naudojo asbestcemenčio produktų gamybai, o nuo 1963-iųjų iki 2003-iųjų „Akmenės cementas” gamino asbestcemenčio vamzdžius ir lapus, vadinamąjį šiferį: „Ekspertų vertinimais, Lietuvoje gali būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbesto turinčių gaminių, iš kurių apie 96 proc. sudaro asbocementinė stogų danga. Palyginti su kitomis Europos šalimis, mes panaudojome santykinai daugiausia asbesto - 7 kg per metus vienam gyventojui. 2005-aisiais Lietuvoje įsigaliojo Vyriausybės draudimas naudoti asbestą. Gyvenamojoje aplinkoje gaminių, turinčių asbesto, galima rasti stoguose (šiferinė stogo danga), ugniai atspariose sienose, pertvarose, duryse, vamzdynų šilumos izoliacinėje dangoje, elektros įrenginiuose, senesnių transporto priemonių stabdžių ir sankabų detalėse, ugniai atspariuose tekstilės bei kituose gaminiuose.”

Higienos instituto 2008-ųjų tyrimo „Retrospektyvaus asbesto poveikio įvertinimas tarp plaučių vėžiu ir mezotelioma sergančių ligonių” duomenimis, su asbestu daugiausia buvo dirbama statybų pramonėje, metalurgijos, laivų statybos, asbestcemento gamyklose ir elektrinėse. L.Bakienės teigimu, „asbestas buvo naudojamas kaip izoliacinė (asbesto miltai, virvės, kartonas ir kt.) ir statybinė (asbestinės plokštės, vamzdžiai) medžiaga. Intensyvų asbesto poveikį dažniausiai patyrė šaltkalviai, suvirintojai, izoliuotojai ir kiti statybų darbininkai. Pavojingiausi žmogaus sveikatai asbesto plaušeliai aplinkos ore yra plika akimi nematomi. Juos galima aptikti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Higienos institute Rizikos veiksnių tyrimų laboratorijoje yra atliekami ir kaupiami duomenys apie asbesto tyrimus”. Specialistė pataria prieš pradedant vykdyti statinių rekonstrukcijos darbus laboratorijoje atlikti statybinių konstrukcijų, medžiagų bandinių kokybinius asbesto tyrimus ir, atlikus asbesto šalinimo, griovimo darbus, nustatyti asbesto plaušelių koncentraciją aplinkos ore: „Darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbo vietoje asbesto plaušelių koncentracija ore neviršytų ilgalaikio poveikio ribinio dydžio 0,1 pl/cm3, kuris nurodytas Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai”.”

L.Bakienė pabrėžė, kad gyvenamojoje aplinkoje asbesto plaušelių neturi būti: „2008-aisiais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą, kurios tikslas - siekiant pagerinti aplinkos būklę ir užtikrinant sveikesnę aplinką, saugiai pašalinti iš aplinkos pavojų keliančius asbesto gaminius. Manau, kad, keisdami šiferio stogus, įgyvendinsime pagrindinį Asbesto šalinimo programos tikslą, bet ar gaminiai bus saugiai pašalinti, parodys pats procesas.”

Asbestas - kaip parakas statinėje

Dr. Audriaus Šimaičio, kardiologo konsultanto, šiuo metu dirbančio Karališkojoje Korvalio ligoninėje (Jungtinė Karalystė), teigimu, tai, kad asbestas kenkia sveikatai, pastebėta jau prieš Antrąjį pasaulinį karą: „Tačiau pramonės įmonių savininkai ir įvairių šalių vyriausybės ilgai slėpė šiuos faktus nuo žmonių. Manoma, kad, paveikti asbesto, JAV mirė daugiau 100 tūkst. žmonių, mažiausiai 14 tūkst. dėl itin sunkiai gydomos ir greitai progresuojančios plaučių vėžio formos. Per artimiausius du dešimtmečius dėl asbesto sukeltų ligų Australijoje mirs apie 45 tūkst. žmonių.”

Pašnekovas labai dažnai susidurdavo su ligoniais, sergančiais asbestoze, kai dirbo Australijoje - „kai kuriems iš jų buvo sunki ir toli pažengusi asbestozės forma, kai kuriems buvo nustatyta mezotelioma, buvo ir lengvų asbestozės formų. Kartais tai būdavo atsitiktinis radinys, randamas per plaučių rentgenogramą”.

A.Šimaičio žodžiais, tai, kad Lietuvoje nėra nė vieno ligonio, sergančio asbestoze, kaip profesine liga, yra geriausia mūsų sveikatos apsaugos sistemos iliustracija: „Teigiama, kad yra rūpinamasi žmogumi, o darbai rodo ką kita. Lietuvoje daugybę metų buvo kelios asbesto gamyklos, asbestas plačiai buvo naudojamas ir laivų pramonėje. Ilgalaikį poveikį patyrė tūkstančiai žmonių. Lietuvoje asbestozės atvejų turėtų būti ir yra tūkstančiai. Šie faktai valdžiai yra gerai žinomi, tačiau, kol žmonės tyli, yra patogu nieko neveikti. Nesirūpina ne tik valstybė, bet ir žmonės nėra gana iniciatyvūs. Būtent žmonių, pacientų organizacijų ir teisininkų dėka JAV, Australijos, Jungtinės Karalystės valstybės ir pramonės įmonės sumokėjo milžiniškas išmokas nukentėjusiesiems nuo asbesto.”

Advokatai privalo padėti

Garsiausias Australijos atvejis, pašnekovo manymu, buvo V.M.Pimerio, kuriam buvo priteista išmokėti 270 tūkst. Australijos dolerių, byla: „Australas įrodė, kad asbestas jam sukėlė mezoteliomą. JAV didžiausia kompensacija, išmokėta 1982-aisiais boilerių gamintojui Jamesui Cavettui, siekė net 2,3 mln. JAV dolerių. 1982-aisiais JAV bankrutavo viena iš galingiausių įmonių - „Manville” korporacija, nes dėl asbesto sukeltų komplikacijų ją padavė į teismą 16,5 tūkst. ieškovų. Šis atvejis ekspertų vėliau pavadintas „pačia didžiausia grupine korporacine žmogžudyste” pasaulio istorijoje. Per teismus paaiškėjo, kad „Manville” korporacija ilgą laiką slėpė jai žinomą faktą apie kenksmingą asbesto poveikį sveikatai.” A.Šimaitis pabrėžė, kad nemažai šių atvejų laimėta advokatų iniciatyva - „Lietuvoje advokatai galėtų gerokai prisidėti prie to, kad pagaliau būtų nustatyti pirmieji asbestozės atvejai ir kad valstybė pradėtų žmonėms mokėti kompensacijas”.

Pašnekovo supratimu, apskritai asbesto stogų keitimo programa yra gera ir naudinga, nes asbestas yra labai žalingas sveikatai - „vis dėlto valstybė, pripažindama savo moralinę skolą Lietuvos piliečiams, stogus turėtų pakeisti nemokamai. Dabar patiems gyventojam reikia įnešti nemažą dalį”.

Daiva Simanavičiūtė

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Rokas2012-01-26 14:31

Asbestas kenksmingas tik dulkių pavidalu, o ramybės busenoje (ant stogo) jis niekam nekenkia. Straipsnyje gerai pastebėta, kad valstybė finansuoja tik pačios dangos keitima, bet ne darbus, kurie ir yra labiausiai pavojingi gyvybei. Galima susidaryti nuomonę, kad taip tiesiog Akmenė didinasis savo apyvartą Europos pinigų sąskaita. Asbestas pagrinde buvo išimtas iš gamybos ne dėl poveikio vartotojams, o dėl poveikio gamyklų darbininkams bei statybininkams. Kadangi gamyboje jo dabar nėra, tai ir ažiotažas ne vietoj.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras