BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar žinome, ką valgome…

Neseniai Užpalių krašte buvau pas vieną ūkininką, auginantį karves: telyčaites palieka bandai atnaujinti, o kelių savaičių veršelius parduoda. Maniau, kad ši šeima maitinasi savo ūkyje išaugintais produktais. Ne, šeima perka parduotuvėse kiaulieną, jautieną, paukštieną, duoną ir pyragą, sviestą. Tik pieną savų karvių vartoja. Į klausimą kodėl, šeimininkė atsakė paprastai: „taip patogiau”. Karvių banda didelė, darbo gana daug. Jei savo šeimynai augintume kiaules, paukščius, ruoštume sūrius, varškę - nespėtume fermoje.

Kitame rajono krašte ūkininkas augina arklius, Lietuvos žemaitukus. Žemės ten nederlingos, bet šeimyna maistui augina kiaules, veršelius, sėja net kviečių pyragams…

Žmonės jaučia, kad industrializavus gyvulininkystės produktų perdirbimą, jie gerokai pasikeitė. Vis daugiau žmonių pradėjo produktuose paniškai bijoti įvairių „E”. Turgavietėje pirkėjai klausia, ar braškės, obuoliai užauginti Lietuvoje, ar atvežti iš Lenkijos ir tolimesnių šalių. Už lietuviškas uogas ir daržoves sutinka mokėti brangiau.

Lietuvos stambesni specializuoti ūkiai nesivaržydami taip pat naudoja daug mineralinių trašų, cheminių preparatų nuo augalų ligų, naikinant pasėliuose piktžoles.

Ekologinei bandai reikalingos natūralios ganyklos. L. Narčienės nuotr.

Ekologiniai ūkiai

Žemės ūkio ministerija su Sveikatos apsaugos ministerija 1997 metais įsteigė VšĮ „Ekoagros” ir pavedė jai vykdyti ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo darbus. Sertifikavimo įstaiga įsikūrė Kaune, vėliau sukurti filialai Telšiuose ir Utenoje. Ten dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Prekyboje ekologiški produktai yra paženklinti.

Ekologinis ūkininkavimas - tai sistema, užtikrinanti aukštos kokybės žemės ūkio produkcijos gamybą, nenaudojant sintetinių trąšų, pesticidų. Žemė gerinama organinėmis trąšomis: mėšlu, užariant žalias kultūras, laikantis sėjomainų, pasėlių proporcijų, auginant ankštines kultūras, dobilus… Su augalų ligomis ir kenkėjais kovojama biologinėmis priemonėmis.

Auginant gyvulius, svarbu ne tik, kad jie būtų šeriami ekologiškais pašarais, bet ir užtikrintos geros laikymo sąlygos, veterinarinė priežiūra. Negalima gyvulių pririšti, jie paprastai laikomi užtvaruose.

Mišrus ekologinis ūkis sudėtingesnis, nes tarp augalininkystės ir gyvulininkystės svarbu rasti tinkamą santykį. Tokius ūkius sunkiau kontroliuoti, ar nepažeidžiami ekologinio ūkininkavimo reikalavimai.

Sąžiningumas ir kontrolė

VšĮ „Ekoagros” Utenos filialas kontroliuoja ekologinį ūkininkavimą dešimtyje aplinkinių rajonų. Utenos filialo direktorė Neringa Mažeikytė papasakojo, kad Utenos rajone 2010 metais buvo 46 ekologiniai ūkiai, iš jų - 26 mišrūs, t. y. augalininkystės ir gyvulininkystės. Jų žemės plotas - apie 1 530 ha.

Kuo skatinami ekologiniai ūkiai? Jie už kiekvieną grūdinių pasėlių hektarą gauna apie 700 litų didesnę išmoką negu tradiciškai ūkininkaujantys. Didesnėmis išmokomis skatinami sodų, uogynų, bulvių, žolynų augintojai. Išmokomis kompensuojamos didesnės darbo sąnaudos, gaunami žemesni derliai.

Nuo 1997 metų ekologinių ūkių sparčiai daugėjo, bet dabar jų augimas beveik sustojo, nors produktų poreikis didėja. Neringos Mažeikytės teigimu, ekologinis ūkininkavimas labiausiai tinkamas nenašiose žemėse, nes derlingose didelį derliaus priedą duoda mineralinės trašos, cheminės priemonės.

Ekologinis ūkininkavimas reikalauja didelio sąžiningumo ir tinkamos kontrolės. VšĮ „Ekoagros” akredituota laboratorija Vokietijoje tiria nusiųstus augalų mėginius ir nustato, ar ūkininkas nedaro pažeidimų. Tačiau patikrinama nedidelė ekologinių ūkių produkcijos dalis. Neringa Mažeikytė sako, kad Utenos rajone grubių (neleistinų medžiagų panaudojimo) pažeidimų nenustatyta. Jų buvo kaimyniniame Anykščių rajone. Tačiau žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius per žiniasklaidą ragina ekologinių ūkių ūkininkus būti sąžiningesniais, o kontroliuojančias žinybas užtikrinti tinkamą kontrolę. Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja” prezidentės profesorės Vandos Žekonienės nuomone, ekologinės žemdirbystės ūkininkams trūksta žinių, todėl būtina gerinti jų mokymą.

Ekologinis ūkininkavimas pas mus - naujas reiškinys. Norėtųsi, kad jis plėstųsi, įgautų didesnį pripažinimą ir nebūtų sukompromituotas vien didesnių išmokų siekimu.

Algimantas Stanaitis

“Utenos apskrities žinios”

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Almonas Gutkauskas2011-09-01 18:37

Rašoma: „…Ekologinis ūkininkavimas pas mus - naujas reiškinys….“
Ne visai taip. Ekologiniam ūkiui Lietuvoje 24 metai.
Daugiausiai darbų atliekama, kai nuo 0 siekiama 1 proc. apimties.
Rašau dėl to, kad dabar daug kur žiniasklaidoje yra akcentuojama pradžia, - 2004 metai.
Tačiau iki 2004 metų viskas ko reikia Lietuvos ekologinėje gamyboje, t.y. lūžio taškas - jau buvo pasiektas. Mes tuomet jau tą 1 proc. turėjome.
ES šalys, nuo 0 iki vieno procento reikėjo penkių dešimtmečių pastangų (jie jį turėjo jau apie 1992 m., kalbant apie visą ES). Mums, suprantama, mažiau laiko prireikė, - daugiau nei du kart mažesnio laiko tarpo, - juk naudojome jų įdirbį, tad nekeista.
Gal dar reikėtų paminėti, kad „Tatulos“ kryptis, kuri jau 24 metus siekia viso Lietuvos ūkio pertvarkos į ekologinę, - 1993-1996 metais buvo lyderis Europoje (taip pripažino ekspertai iš Danijos). Lėme veiklos kompleksiškumas, ir metodai, kurie tik vėliau „atėjo“ į senąją Europą (plačiau: http://www.organic.lt, toje dalyje, kur yra pateikiamas lankstukas apie šios krypties to paties pavadinimo organizaciją mūsų šalyje).

Rašyti komentarą

Tavo komentaras