BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar vėjo ir vandens energijos ištekliai tikrai neriboti?


Nors atominės energetikos šalininkai vis dar kuria odes branduolinei energijai, suokdami gražius žodžius apie atominių elektrinių saugumą, jose gaminamos elektros pigumą, branduolinių procesų ekologiškumą ir energetinę nepriklausomybę, pasaulio gyventojų ši „melodija“ jau nebeįtikina.

Metų pradžioje Lietuvoje atliktų sociologinių tyrimų duomenimis, ateitį su atomine energetika sieja tik 12 proc. apklaustųjų. Sociologės dr. Eglės Butkevičienės teigimu, po įvykių Japonijoje ši dalis gali būti dar mažesnė. Vis daugiau žmonių pasisako už alternatyviąją – saulės, vėjo ir vandens energetiką. Tuo tarpu, jau ir lietuviškoje spaudoje galima rasti informacijos apie tai, kad masinis šių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas gali sukelti nepageidaujamą poveikį mūsų mylimos planetos, kurią taip norim išsaugoti, klimatui bei ekosistemoms.

Jau žinome, kad vėjo jėgainių eksploatacija kelia didelį pavojų migruojantiems mūsų sparnuotiesiems bičiuliams paukščiams, hidroelektrinės turi neigiamą poveikį vandenų ekosistemoms, ypač dėmesio verti prieš tai minėtųjų elektrinių, o taip pat ir saulės baterijų gamybos, joms reikalingų žaliavų gavybos ir panašūs klausimai. Neseniai internetinė svetainė Grynas.lt paskelbė straipsnį „Vėjo ir vandens energija nėra atsinaujinanti“, kuriame kalbama apie tai, kad masinis minėtų energijos išteklių naudojimas gali sukelti tokias pat pasekmes, kaip klimato kaitos padariniai. Straipsnyje teigiama, kad mūsų atmosferą pasiekusi saulės energija valdo vėjo ir vandenyno srovių kryptis, garina vandenį iš žemės, kuris po to patenka į orą, bet taip pat didelė tos energijos dalis išsisklaido kaip šiluma, kurios mes negalime panaudoti.

Kadangi jokios technologijos negali būti tobulai veiksmingos, dalis vėjo ir vandens energijos yra prarandama pavertus ją nepageidaujamos šilumos pavidalu. Prognozuojama, kad pirmiausia tokius nuostolius pastebės jėgainių savininkai, kai pelnas, kurio tikimasi iš masyvių įrenginių darbo, neatitiks lūkesčių. Žinoma, tai nereiškia, kad planetoje baigsis vėjas ar nustos švietusi saulė, tačiau, kaip teigiama straipsnyje, galutinė galimo pagaminti energijos kiekio riba susijusi ne tik su variklių ar vėjo jėgainių efektyvumu, bet ir su tuo, kiek naudingos energijos mums gali duoti gamta. Gamta mėgsta saikingumą…

Be jokių abejonių, minėtosios alternatyvios energetikos rūšys turi rimtų svertų, diskutuojant energetikos galimybių klausimais, ypač iškastinio kuro ar atominės energijos atžvilgiu. Visgi biomasės (augalinės kilmės kuro) panaudojimas, ko gero, kol kas yra draugiškiausias planetai mums žinomas energijos gamybos būdas.

Vis dėlto nemažo dėmesio būtų verta alternatyva, kurią galima vadinti tiesiog vartojimo mažinimu. Energetikos politikoje dažnai kalbama apie vartojimo racionalizavimą, apie technologijų pritaikymą mažesniems energijos poreikiams, apie buities prietaisų tobulinimą, kad jie naudotų mažesnius kiekius elektros ir pan. Bet ar neišsispręstų daug daugiau problemų, jei ne tik technologijos būtų taikomos prie ribotų energijos išteklių, o patys žmonės, naudojantys tas technologijas, prisitaykytų prie gamtos teikiamų galimybių? Jau daug žinome apie būtinybę kasdienėje buityje taupyti elektrą, vandenį, šilumą ir pan. Tačiau begalė energijos išeikvojama ne tik buities reikmėms, bet taip pat ir pramonės procesams, kurių tiesiogiai mes nematome, o tik mėgaujamės jų metu sukurtais nebūtinai visuomet mums reikalingais produktais. Žmonijai jau nėra daug erdvės vystytis besaikio materialumo ir didesnio vartojimo kryptimi, nes tai būtų ne tobulėjimas, o destrukcija, savęs naikinimas. Tik priimdami nematerialiai orientuotus sprendimus galime vystyti darnią energetiką, o taip pat darnų santykį su savo mylimu pasauliu.

“Žalioji Lietuva” Nr. 3 (339)

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Šienpjovys2011-06-02 11:46

Tegu žmonija, visu pirma, ištobulina savo saiką, o tik tuomet energijos šaltinius.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras