BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar tikrai popieriaus pramonė naikina miškus?

Viena iš klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių - didėjanti CO2 koncentracija atmosferoje. Dėl šio veiksnio nemaža kaltės dalis verčiama popieriaus pramonei, kuri laikoma atsakinga už miškų ploto mažėjimą visame pasaulyje. Tačiau dažnai pamirštama, jog net popieriaus gamybą yra įmanoma harmoningai suderinti su mus supančia aplinka.

Esant didesniam vartojimui, kasdienėje veikloje žmogus nuolat generuoja vis daugiau anglies dioksido. Transporto priemonės, elektros ir šilumos energija, gaunama deginant iškastinį kurą, - pagrindiniai anglies dioksido taršos šaltiniai. Todėl net naršydami internete, įjungdami šviesą ar kitaip naudodami termofikacinių elektrinių elektros energiją, pirkdami iš toli atvežtas prekes prisidedame prie didesnės CO2 emisijos.

Miškų atsodinimas ir jų plėtra yra veiksmingiausia kontroliuojama priemonė, mažinanti anglies dioksido poveikį. Fotosintezės metu medžiai skaido ore esantį anglies dvideginį, panaudodami anglį augimui ir išskirdami deguonį. Tokiu būdu medžiai tampa savotiškais anglies „bankais”. Medžių gebėjimas pasisavinti anglį ir augti kinta priklausomai nuo jų rūšies ir amžiaus. Vegetacijos ciklo pabaigoje medžių augimas lėtėja, todėl svarbu, kad miškai būtų nuolat atsodinami ir prižiūrimi.

©Le Creative Sweatshop

Klimato sąlygos taip pat turi įtakos medžių augimo greičiui. Šiltuose kraštuose augantis eukaliptas jau po 15 metų gali būti naudojamas kaip žaliava medžio apdirbimo bei popieriaus pramonėje, todėl vis daugiau ūkininkų sodina eukaliptus vietoje įprastinių kultūrų. Medžiai nėra reiklūs dirvožemiui, juos galima auginti įprastam ūkininkavimui netinkamuose žemės plotuose. Remiantis tokia pat logika, mūsų kraštuose auginami biokurui naudojami žilvičiai ir gluosniai, kurių ekonominė nauda yra lygiavertė javų auginimui. Europos Sąjungoje (ES) miškininkystė yra moderni ūkio šaka, veikianti pagal pasiūlos ir paklausos dėsnius. Augant medienos paklausai, vis daugiau miškų sodinama ir šiuo metu išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, ir ES auga 25 proc. daugiau miškų nei jų buvo 1901 m. (šaltinis www.twosides.info). Brandžiausia ir brangiausia mediena naudojama baldams ir statybinėms medžiagoms gaminti. Ruošiant statybinę medieną atsiranda medžio atraižų, o retinant ir prižiūrint mišką - menkavertės nebrandžios medienos, kurią galima sunaudoti gaminant popierių. Popierius gaminamas iš susmulkintos medienos skiedrų, todėl tokios atliekos puikiai tinka ir leidžia taupiai panaudoti visus medienos išteklius. Teiginys, kad popierius gaminamas iš brandžios medienos, yra visiškai klaidingas. Tai lengvai praryjamas jaukas, deja, neturintis nei gamtosauga, nei faktais pagrįsto įrodymo. Kai kurie Švedijos popieriaus gamintojai net neturi skiedrų gaminimo linijų. Skiedras, pagamintas iš atliekų, tiesiogiai tiekia medžio apdorojimo įmonės ir lentpjūvės.

Švedijoje popieriaus gamyba yra tradicinė verslo šaka, tačiau jos atstovai rūpinasi aplinkos išsaugojimu ir stengiasi kompensuoti bet kokį gamtai daromą neigiamą poveikį. Nuotraukoje - miškams atsodinti naudojamų sodinukų šiltnamis ©blog.howdesign.com

Modernūs medžio apdorojimo centrai vienoje vietoje apjungia lentpjūves, celiuliozės ir popieriaus ar kartono fabrikus bei logistikos centrus. Tokie centrai veikia labai efektyviai. Celiuliozės balinimo metu atskirta medienos dalis panaudojama kaip biokuras, gaunama ekologiška šiluminė ir elektros energija, kuri toliau panaudojama celiuliozės ir popieriaus gamybos procese, o atidirbęs garas dar apšildo netoliese esančias gyvenvietes. Brangstant iškastiniam kurui, popieriaus gamintojai toliau investuoja į bioenergijos gamybą. Artėja laikas, kai Skandinavijos celiuliozės fabrikai pagamins daugiau elektros energijos nei naudos.

Švedijoje ir Suomijoje šalia didžiausių medienos perdirbimo, kartono ir popieriaus koncernų ištakų stovi miškų savininkai. Dar gerokai prieš gamtosaugos schemų atsiradimą šie miškų kooperatyvų savininkai suvokė savo ūkinės kultūros - medžių - atsodinimo ir miškų plėtros naudą, todėl šiandien Europoje mes turime gerokai daugiau miškų nei prieš 50 ar 100 metų. Pagrindiniai šios miškų plėtros veiksniai yra pagrįsti net ne ekologine, o finansine nauda - kiekvienas ūkininkas supranta, kad nupjauti daugiau galima tik daugiau pasodinus. Miškų savininkai yra ūkininkai, ir normalu, kad jie siekia finansinės naudos. Paradoksalu, bet Europoje medienos, popieriaus ir kartono pramonės plėtra lėmė miškų plotų didėjimą. Nemaža dalis pinigų, gautų pardavus medieną, grįžta atgal į miškus naujais selekciniais sprendimais, jaunuolynais ir kokybiškesne miškų priežiūra.

Pasaulyje vykdomi įvairūs miškų ir augmenijos ekosistemoms tausoti skirti rėmimo projektai. Nuotraukoje - sertifikuotas medžių bei vaismedžių auginimo projektas mažame šeimos ūkyje Mozambike, kuriam remti skirtos lėšos surenkamos parduodant ekologiškais būdais pagamintą popierių.

Ekspertai teigia, kad miškininkystė, popieriaus ir kartono gamyba yra viena iš tvariausių pramonės šakų pasaulyje (šaltinis CEO Perspectives 2008, Price Waterhouse Coopers). Norėdami užtikrinti, kad žaliava popieriui tiekiama iš atsodinamų ir atsakingai tvarkomų miškų medienos, rinkitės FSC arba PEFC logotipais pažymėtas popieriaus rūšis. Pavyzdžiui, Lietuvoje popierių su FSC ir PEFC akreditacija nuo 2007 m. tiekia įmonė „Antalis”.

Kalbėdami apie popierių ir jo įtaką aplinkai, dažnai pamirštame, kad popieriaus gamybai naudojama mediena yra atsinaujinanti žaliava. Popierių galima perdirbti iki šešių kartų. Skirtingai nei plastikas, metalas ar stiklas, popierius kompostuojamas suyra per kelias savaites. Tikriausiai atkreipėte dėmesį, kiek nedaug popieriaus aptikote pavasarinės talkos metu. Jei norime dokumentus išsaugoti ateities kartoms ir laikome popierių archyvuose, balintos celiuliozės popieriaus ilgaamžiškumas gali siekti virš 200 metų.

Gamtosaugos problemos yra globalios. Išsivysčiusiose šalyse, Europoje, įskaitant ir Lietuvą, miškų plotai didėja. Tačiau pasauliniu mastu miškai nyksta. Besivystančiuose pasaulio regionuose - Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje - daugiausia dėl žemės ūkio plėtros, medienos naudojimo kurui bei miškininkystės tradicijų bei įstatymų trūkumo, miškai nyksta, todėl mūsų parama šiems problematiškiems regionams yra labai reikalinga ir laukiama.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras