BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar ministrai atsižvelgs į 218 nevyriausybinių organizacijų prašymą nutraukti žuvies išteklių švaistymą?

Deryboms dėl Europos Sąjungos Bendrosios žuvininkystės politikos artėjant prie lemtingo finalinio etapo, 218 visuomeninių organizacijų visoje Europoje atviru laišku kreipėsi į Europos Sąjungos šalių narių žuvininkystės, aplinkos ir žemės ūkio ministrus, prašydamos paremti Europos Parlamento siekį iki 2020 m. atkurti žuvų išteklius, o iki 2015 m. sustabdyti pernelyg intensyvią žvejybą.

Lietuvos gamtos fondas prisijungia prie šios iniciatyvos ir kviečia Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį ir Žemės ūkio ministrą Vigilijų Jukną paremti Europos Parlamento siekį reformuoti ES Bendrąją žuvininkystės politiką ir taip nutraukti žuvies išteklių švaistymą.

„Iki šiol vykdyta ES Bendroji žuvininkystės politika neužtikrino tausojančio žuvų išteklių naudojimo ir jūrinės aplinkos apsaugos, todėl manome, kad ji turi būti iš esmės pertvarkyta. Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, svarbu ir aktualu, kad mūsų ištekliai būtų naudojami kuo efektyviau. Siekiant užtikrinti ilgalaikę stabilią žuvies išteklių būklę, o tuo pačiu ir pažaboti spartų žuvies kainų augimą, turime siekti, kad ištekliai būtų valdomi vadovaujantis naujausiais moksliniais duomenimis”, - įsitikinęs Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.

30 metų trukęs Bendrąja žuvininkystės politika pagrįstas ES žuvininkystės sektoriaus valdymas lėmė žuvų populiacijų išeikvojimą, ekosistemų degradavimą bei stipriai pakenkė jūrinėms gyvūnų rūšims ir jų buveinėms. Šiuo metu apie 47 proc. žuvies išteklių Atlanto vandenyne ir 80 proc. Viduržemio jūros žuvies išteklių yra pereikvota; Baltijos jūroje apytiksliai 5 iš 7 žuvų rūšių yra naudojamos pernelyg intensyviai. Įvertinta, kad leisdamos pereikvoti ES žuvies išteklius, valstybės bendrai iššvaisto maždaug 3 mlrd. eurų kasmet ir netenka apie 100 000 naujų darbo vietų.

Prieš du mėnesius Europos Parlamentas balsų dauguma (502 balsai už, 137 balsai prieš) pritarė ES Bendrosios žuvininkystės politikos projektui, kurio vienas iš tikslų - sustabdyti pernelyg intensyvią žvejybą iki 2015 m., o iki 2020 m. atkurti ir užtikrinti tokį Europos žuvies išteklių lygį, kuris užtikrintų, kad žvejyba neviršys didžiausio tausaus laimikio. Be šio ambicingo, tačiau pasiekiamo tikslo ES Bendroji žuvininkystės politika neturi prasmės.

Būsimos derybos tarp Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento suteikia puikią galimybę ES šalių narių ministrams imtis asmeninių veiksmų ir sutelkti visas pastangas tam, kad ES Taryba pritartų Europos Parlamento pozicijai šiuo klausimu. Panašios išteklių atkūrimo programos Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Rusijoje ir JAV lėmė pastovų žuvies išteklių būklės gerėjimą. Kviečiame pasinaudoti šia gerąja patirtimi ir užtikrinti, kad ES Bendroji žuvininkystės politika taptų efektyviu žuvininkystės sektoriaus valdymo įrankiu, leidžiančiu atkurti mūsų bendrą turtą ir užtikrinti tvarią ir pelningą žvejų bendruomenių ateitį.

ES yra teisiškai įpareigota atkurti žuvų populiacijas iki tvaraus lygio pagal 1982 m. Jungtinių Tautų Jūros teisės konvenciją (UNCLOS, straipsniai 61.3 ir 119.1(a)). 2002 m. pagal Johanesburgo darnaus vystymosi įgyvendinimo plano 31(a) straipsnį taip pat susitarta, kad ten, kur įmanoma, ištekliai iki tvaraus lygio bus atkurti ne vėliau 2015 m.

Daugiau informacijos:

Robertas Staponkus
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas
Tel. 8 5 2310700; mob. 8 655 56093
El. p.: robertas.s@glis.lt

www.glis.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras