BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar ir geri darbai daromi tik už pinigus?

Laikraščio „Banga” 2013 m. rugpjūčio 31 d. numeryje pasirodė net trys publikacijos palietusios skalūnų angliavandenilių gavybos temą. J.Venskutės komentaras „Ar laidyt liežuvį už dyką”, kuriame autorė piktinasi tamsiais kaimiečiais ir jiems padedančiais aktyvistais, stabdančiais investicijas į energetiką, bei pateikia savo nuomonę, kad visa tai daroma ne už dyką. A. Vainienės straipsnyje „Dar nerastos skalūnų dujos - Rusijos akiratyje” taip pat piktinamasi pasipriešinimu skalūnų dujų gavybai bei antiskalūnininkų laišku Rusijos ir Baltarusijos prezidentams. Trečia publikacija - Vyriausybės spaudos tarnybos informacija apie Žygaičių bendruomenės atsisakymą susitikti su „Chevron” atstovais. Straipsniuose pateikta informacija yra ne pilna ir ne visiškai atitinkanti tikrovę, o šia informacija pagrįsti vertinimai, mano nuomone, yra ne visai teisingi: žemina ir kompromituoja neabejingus Lietuvos ateičiai žmones, stojusius prieš ketinimus trumpalaikio pasipelnymo tikslais sunaikinti praktiškai visą Žemaitiją.

Aš beveik nuo pat pradžios dalyvauju toje veikloje, žinau jos “virtuvę”, todėl jaučiu pareigą patikslinti kai kuriuos straipsniuose pateiktus teiginius.

Apie tamsius kaimiečius

Jolanta Venskutė labai susirūpinusi, kad dėl tamsių, neišprususių, šakėmis ginkluotų valstiečių žlunga rimtos „naudingos ne tiek tautai, kiek valstybei” (ką tai reiškia?) užsienio investicijos, tokios, kaip vėjo energetika ir skalūnų angliavandenilių gavyba. Vis dėlto prieš teigiant apie tokių investicijų naudingumą vertėtų pasidomėti giliau, o ne vien tik tuo, ką skelbia žiniasklaida, kuri, kaip teisingai pastebėjo komentaro autorė, yra visiškai komercializuota ir daugiau dezinformuoja, negu informuoja, tai yra, laikosi tokios linijos, kokios reikalauja jai mokantys pinigus. Be abejo, tie „tamsūs”, vos suduriantys galą su galu valstiečiai sunkiai viešųjų ryšių srityje gali konkuruoti su vėjo energetikais ar „Chevron”-u, vien viešiesiems ryšiams skiriančiu milijardus dolerių. Tuo labiau kad yra akivaizdu, kad ne Lietuvos žmonėms, o tiems piniguočiams dirba visas valstybinis aparatas.

Kodėl tada nekyla klausimas: o gal tie tamsūs kaimiečiai, nesutinkantys su papirktos žiniasklaidos peršama nuomone, gali būti ne tokie jau tamsūs, gal jie supranta gerokai daugiau už realybė tik per televizoriaus ekraną tematančius ir ten pateikiamos informacijos teisingumu neabejojančius „šviesuolius”? O man tie kaimiečiai, ginantys savo ir ateities kartų teisę gyventi sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje: ūkininkai, mokytojai, kultūros darbuotojai visai nepanašūs į neišprususius tamsuolius. Jie man - tikri šviesuoliai, mokantys logiškai protauti, turintys savo nuomonę, galintys ją apginti diskusijose, kad ir su Seimo nariais, sugebantys suorganizuoti ir vesti aukščiausio lygio konferencijas, skaitantys ir suprantantys mokslinius straipsnius, o svarbiausia, skirtingai nei daugelis „šviesuolių”, suvokiantys, kad pinigai nėra svarbiausias dalykas, kad dalykų, kurie lemia gerovę, kurie yra svarbiausi gyvenime, už pinigus nenusipirksi. Žemaičiai kaimiečiai nėra vieniši, juos remia ir jiems padeda daugybė panašių Lietuvai neabejingų šviesuolių iš kitų Lietuvos vietų: akademikų, profesorių, mokslų daktarų, menininkų, įvairių sričių specialistų taip pat neabejingų Lietuvai, jos ateičiai.

Ar visos investicijos yra naudingos?

Paskaitykite, gerbiama Jolanta, rimtų, nepriklausomų mokslininkų, energetikų, gydytojų straipsnius apie vėjo energetiką, beje, daug medžiagos buvo pateikta laikraštyje „Banga”, ir Jūs įsitikinsite, kad tai nėra ta energijos rūšis tokia naudinga Tautai. Nebent - „Valstybei”, jeigu ją traktuojate, kaip siaurą visuomenės sąskaita praturtėti siekiančių verslininkų ir politikų grupelę. Kokia nauda gali būti visuomenei iš ūkinės veiklos, iš investicijos, kurią dotuoja valstybė, vėliau įsipareigoja supirkti dėl nestabilumo praktiškai bevertę energiją už tris, keturis kartus didesnę negu rinkos kainą? Be to, valstybė įdėjo ir deda didžiules investicijas tos nestabilios vėjo energijos balansavimo ir rezervavimo pajėgumams. Visa tai daroma imant pinigus iš visuomenės kišenės. O kur poveikis gamtai, žmonių sveikatai? Kuo nusikalto žmonės, gyvenantys 2 km ir mažesniu atstumu nuo vėjo jėgainių? Pasidomėkite, kaip jie jaučiasi, kaip gyvena.

Jeigu vėjo energetika yra ekonomiškai, ekologiškai kenksminga investicija, daranti kaimynystėje gyvenančių žmonių gyvenimą nepakeliamu, tai skalūnų angliavandenilių gavyba - tai beprotybė, baisus nusikaltimas prieš Tautą ir ateinančias kartas. Jeigu įkyrias vėjo jėgaines galima bet kada nugriauti, tai skalūnų industrija neišvengiamai užterš visos Žemaitijos geriamą vandenį, žemę visiems laikams. Tam pagrįsti reikalingas atskiras, technologijas išaiškinantis straipsnis. Čia aš tik bendrais bruožais nušviesiu pagrindinius technologinius gavybos momentus. Daugiau informacijos apie skalūnų angliavandenilių gavybą galima surasti: HIDRAULINIS METODO ABC.

Tradiciniai ir netradiciniai (išsklaidytieji) angliavandeniliai

Jeigu tradiciniai angliavandeniliai (nafta ir dujos) yra susikaupę lokaliose struktūrose - gaudyklėse ir yra užpildę laidžių uolienų poras ir plyšius, tai netradiciniai yra išsklaidyti nelaidžių molingų, daug organikos turinčių uolienų, paplitusių didžiuliuose plotuose (mūsų atveju - visoje Žemaitijoje), uždarose porose. Tai, kad šie angliavandeniliai yra nelaidžiose uolienose, to paties kiekio, kaip iš tradicinių telkinių, naftos ar dujų išgavimui yra reikalingas 50 kartų didesnis gręžinių skaičius - SKALŪNŲ DUJŲ IR SKALŪNŲ ALYVOS GAVYBOS POVEIKIS APLINKAI IR ŽMONIŲ SVEIKATAI. Be to, yra būtina taikyti specialias technologijas: horizontalų gręžimą bei didelio masto hidraulinį uolienų ardymą. Gręžinių aikštelės padengia didžiules teritorijas - po 1-5 gręžinius km2. Žemaitijoje būtų išgręžta tūkstančiai gręžinių. Į vieną gręžinį hidraulinio ardymo metu supompuojama po 15 000-40 000 kub. m hidraulinio plėšymo skysčio, kurio sudėtyje yra būtini ilgai neskylantys cheminiai priedai, kurių daugelis yra toksiški, mutageniški, kancerogeniški. Dalis, apie pusę kiekio, šio nuodingo skysčio grįžta į žemės paviršių. Niekur pasaulyje nėra išspręsta saugaus jo utilizavimo problema. Kita dalis pasilieka žemės gelmėse. Kaip teigia akademikas, geologas Gediminas Motuza (Profesorius G.Motuza), tikimybė, kad tie nuodai per suardytas uolienas, nehermetiškus gręžinius pateks į aukščiau esančius geriamo vandens horizontus yra 100 %. Atviras yra tik laiko ir taršos mastų klausimas. Katastrofa gali įvykti po metų, po dešimties, po dvidešimties, bet neišvengiamai įvyks ir nieko pataisyti ar ką pakeisti bus nebeįmanoma! Tokias prognozes ir išvadas pateikia visi nepriklausomi ekspertai, pavyzdžiui, Europos Komisijos užsakymu atlikta studija: Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe. Numatomos pasekmės su kaupu pasitvirtina ir praktikoje: ten, kur tik yra vykdoma išsklaidytųjų angliavandenilių gavybą, daugelyje vietų geriamas vanduo jau - nebegeriamas, krenta gyvuliai, serga ir miršta žmonės…

Kodėl Žygaičių bendruomenė atsisakė derėtis su Chevron”?

Antiskalūniniame judėjime toli gražu dalyvauja ne tiktai Žygaičių bendruomenė. Atvirą kreipimąsi Prezidentei, Vyriausybei ir Seimui (2013-04-11), kategoriškai prieštaraujantį planams vykdyti skalūnų angliavandenilių žvalgybą ir gavybą, pasirašė 275-ios Žemaitijos kaimo bendruomenės. Šilutėje, Rietave, Kvėdarnoje, Tauragėje, ŽŪ ministerijoje buvo suorganizuotos konferencijos skalūnų tematika. Į visas konferencijas buvo kviesti „Chevron”, „LL investicijos”, „Minijos nafta” atstovai, kad papasakotų apie savo planus, naudojamas technologijas, apie tai, ar jos yra iš ties saugios. Nors minėtos kompanijos deklaruoja norą bendrauti, bendradarbiauti su bendruomenėmis, nei vienoje konferencijoje jų atstovai nedalyvavo. Kyla klausimas - kodėl? Ar tik ne todėl, kad jie neturi ką pasakyti, neturi jokių svarių argumentų, įrodančių planuojamos veiklos saugumą aplinkai ir žmonių sveikatai?

Vyriausybės apsiimtas tarpininkavimas tarp „Chevron” ir bendruomenių buvo labai keistas. Visų pirma, į susitikimą buvo pakviesta tiktai viena kaimo bendruomenė - Žygaičių. Buvo neleista dalyvauti kitų bendruomenių atstovams. Galų gale, buvo prafiltruotas ir Žygaičių bendruomenės pasiūlytas sąrašas, jame paliktas tik bendruomenės pirmininkas ir seniūnaitė, bei papildomai įtraukti Žygaičių klebonas, seniūnas ir mokyklos direktorius - viso 5 žmonės. Vyriausybės atstovė spaudai, organizuojanti tą susitikimą, Žygaitiškiams atsisakė nurodyti nepriklausomų mokslininkų ir kitų susitikimo dalyvių pavardes bei atmetė prašymą susitikime leisti dalyvauti geologui akademikui G.Motuzai bei Seimo nariui, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui A.Salamakinui. Be to, buvo uždrausta daryti vaizdo bei garso įrašus. Kam toks susitikimas, kuriam Žygaičių bendruomenės atstovams buvo skirta tik 10 min. užduoti klausimams ir išsakyti problemoms, reikalingas? Ką jame galima aptarti, dėl ko derėtis? Kokios gali būti derybos tarp avies ir ją norinčio suvalgyti vilko? Ar iš vis moralu derėtis dėl gyvybės, dėl sveikatos, dėl Tėvynės? Ir ką galėjo pasiūlyti „Chevron” tokiame super slaptame susirinkime? Aišku, kad tik pinigų: bendruomenei, bažnyčios stogo remontui, mokyklos dažymui… O kas toliau? Ar sugebės jie pinigais kompensuoti prarastą sveikatą, sugriautus ūkius ir žmonių gyvenimus? Ar moralu derėtis dėl pinigais neįvertinamų dalykų? Tad ir atsisakė Žygaičių bendruomenė dalyvauti amoraliame Vyriausybės organizuotame renginyje.

„Būkime vieningi” ir laiškas A.Lukašenkai bei V.Putinui.

Daug triukšmo sukėlusį laišką A.Lukašenkai ir V.Putinui pasirašė trys asmenys: V.Lekstutis, V.Kelertas ir O.Titorenko, kaip jie rašo, atstovaujantys sambūrį „Būkime vieningi”. To sambūrio vardu, kaip koordinatorius, paprastai pasirašinėja Vaidas Lekstutis, bet ką jis koordinuoja, kas to sambūrio nariai ir kiek jų - neaišku, nes jis nėra kaip organizacija registruotas (nėra registre). Vaidas Lekstutis ir Olegas Titorenka buvo įsijungę į antiskalūnininkų veiklą - rinko parašus po aukščiau minėtu kreipimusi. Nuo balandžio mėnesio, dėl keliamos destrukcijos, jie nebebuvo kviečiami į antiskalūnininkų susirinkimus, pasitarimus ir nebedalyvauja jokioje bendroje veikloje. Tad jų laiškas neturi nieko bendro su Žemaitijos ir visos Lietuvos aktyvistų kova už tyrą vandenį, už Žemę - už Lietuvą.

Nežinau, ar tai, ką ta trijulė padarė, buvo jų sugalvota, ar kitų? Ar tai buvo padaryta iš kvailumo, ar tai buvo gerai suplanuota, kvalifikuotai įvykdyta provokacija, kurios tikslas - diskredituoti antiskalūnininkų judėjimą visuomenės akyse? Bet kokiu atveju, provokacija pavyko: laiškas pasirodė būtent iš kart po žygaitiškių atsisakymo susitikti su „Chevron”. Jau valandos bėgyje beveik visos žiniasklaidos priemonės vieningai ištrimitavo, kad Žygaičių bendruomenė (kitose antraštėse - prieš skalūnų angliavandenilių gavybą kovojantys aktyvistai) atsisakė kalbėtis su Lietuvos vyriausybe, o kreipėsi pagalbos į Putiną ir Lukašenką. O tai, kad bendruomenės paskelbė atsiribojančios nuo šios trijulės laiško, jau niekam nebebuvo įdomu. Ant šios provokacijos „užkibo” ir laikraščio „Banga” darbuotojai, deja.

Ar Pilėnų gynėjai kovėsi dėl pinigų, ar dėl politinių dividendų?

Dar prieš dvidešimt metų toks klausimas būtų atrodęs, kaip visiškas nesusipratimas. Bet šiandieninėje visuomenėje, kurioje žiniasklaidos dėka jau įsivyravo vartojimo, pinigų, pramogų ir malonumų kultas, dažnas net nebeįsivaizduoja, kad galima ką nors daryti, negaunant už tai materialinės naudos. Kaip galima eikvoti savo laiką, lėšas dėl ne savo asmeninių, o kažkokių visuomeninių reikalų, dėl to, kas ne mano asmeninė nuosavybė: dėl švaraus oro, vandens, miškų išsaugojimo, dėl kažkokios nesuprantamos teisės gyventi sveikoje aplinkoje, dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, dėl vaikų ateities, dėl Lietuvos… O juk buvo laikai, kada mūsų tėvai už tuos dalykus nedvejodami gyvybes aukodavo. Dėl mūsų. O mes…?

Bet ir šiais laikais, kaip rašo J.Venskutė, tokių nemodernių įtartinų keistuolių-kovotojų dar pas mus -apstu, jai - aiškiai jų yra per daug. Matyt, geriau būtų, kad jie iš vis išnyktų ir visi gyventų pagal šiuolaikinį modernų principą: dirbk-pirk-mirk. Ar ilgai gyventų, jeigu nebūtų kam stabdyti bepročių, kurie dėl pinigų, dėl savo materialinės gerovės, dėl valdžios yra pasirengę bet kam, kuriems nėra nieko švento, kurių pasaulyje, kaip prisipažino vyriausias Lietuvos bankininkas V.Vasiliauskas, neegzistuoja moralės ir etikos dimensijos? Nieko keisto, kad šiame amoraliame, nežmogiškame pasaulyje gyvenantiems asmenims sunku suprasti žmones, gyvenančius kitoje - moralioje dimensijoje. Suprasti, kad tikrai geri darbai yra nedaromi už pinigus, kad tikras, nuoširdus, einantis iš širdies gerumas, gėris nereikalauja atlygio. Bet gal kada nors supras? Kaip sakė vienas indėnų išminčius: „Kai paskutinė upė bus užteršta, kai paskutinė žuvis bus pagauta, kai paskutinis medis bus nukirstas, tik tada jie supras, kad pinigai nevalgomi”.

Vytautas Švanys

Gedminų bendruomenės pirmininkas. Geologas- naftos gavybos inžinierius.

Akcentai.info

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

arvydas damijonaitis2013-10-15 16:21

1.Atsimenu kandidatų į prezidentus televizijos debatus ,iš vienos pusės Stasys Lozoraitis, iš kitos - nupudruota mėlyna nosim Algirdas - Mykolas Brazauskas. S.Lozoraitis pabrėžė, “SVARBIAUSIAS TIKSLAS LIETUVAI - INVESTICIJOS IŠ UŽSIENIO,DARBO VIETŲ KŪRIMAS,KITAIP LIETUVIAI EMIGRUOS,PALIKS TĖVYNĘ “. Pirmasis komunistų partijos sekretorius A.M.Brazauskas į tai demagogiškai atsakė - “NEREIKIA,IŠPARDUOSIT LIETUVĄ”…Mes visi supratom, kad šis nomenklatūros statytinis, kolaborantas, demoralizuos Lietuvą, tapsime emigracijos kloaka. Nužudyto Stasio Lozoraičio žodžiai pasitvirtino. Kremliaus (Gazprom) klapčiūkų kaltės Lietuva patiria 2 milijardų litų nuostolį : perspektyvi skalūninių dujų paieškos ir gavybos bendrovė atsisako dirbti Lietuvoje. Tai didžiulė Gazprom ir Kremliaus klapčiūkų pergalė. Investicijų sabotažo politika triumfuoja – butkevičiūkai kasasi ir po japonų firmos atominiu reaktoriumi. Klausimas – kodėl Kremliaus klapčiūkai nebaudžiami kenkia Lietuvai?

2.Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki kovo 11-osios A.M.Brazauskas atvirai pasisakė prieš okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos: “Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje ir – lauk okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į paprastą klausimą: kas gins Lietuvą?“ Apgailėtina, gėdinga Kremliaus klapčiūkų brazauskų logika. Teisme dėl lietuvių genocido kolaborantai brazauskai bus teisiami, tikrai ateis tas laikas, lietuviai supras, kas yra kas..

Rašyti komentarą

Tavo komentaras