BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar įmanomas ekoKaunas?

[pranešimo "Kaunas - žalias miestas" diskusijai gairės]

Kauno ąžuolynas (c) Wikipedia

“Visų pirma, ar jo reikia?
Šiandien vis dar galima sutikti šimtus (tūkstančių) žmonių, postringaujančių, kad ekologijos „nereikia”, „nesvarbu”, esą ji „neapsimoka”, „čia tik mada”, „nemokykite manęs, kaip gyventi” ir t.t.
Visos šios frazės yra absurdiškos ir man juokingos, bet nesiliauju jų kolekcionavęs.

Ekologiškas gyvenimas ir veikla naudinga ne tik mūsų sveikatai ir gamtai (nors užtektų ir vieno iš šių dėmenų); nauji ekonomikos gaivinimo projektai rodo, kad ekoprojektai kelia ir ūkinę pridėtinę vertę, kuria naujas darbo vietas, unikalius produktus (tokius kaip netradicinė energijos gavyba ir t.t.).

Yra ir daugybė kitų argumentų, bet negana to, Kaunui reikia stiprios, ambicingos tapatybės. Jos, tiesa, trūksta ir visai Lietuvai (tik tiek, kad Vilnius turi sostinės, o Klaipėda - uosto bonusus). Čia nėra ypatingų gamtinių iškasenų (naftos ar net skalūnų) ar pan., jokių septynių pasaulio stebuklų ar kitų turistinę akį veriančių Himalajų, patrauklaus klimato, Nobelio ar Eurovizijos laureatų, pagaliau nėra ir rimtų nacionalinių produktų (kaip neseniai išsireiškė T.Girdzijauskas ir kiti - nėra Nokios).

Tai nereiškia, kad neturime savų privalumų ir kad jų negalima sukurti dar daugiau. Tiesiog NEIŠREIŠKIAME esamų (pvz., Lietuva turi potencialo lazerių technologijose, tačiau šių pasiekimų pateikimas yra akmens ar tarybiniame amžiuje), o naujiems nėra jokių ambicijų ir vizionieriškumo. Lietuva neišranda savojo Skype, ji pamėgdžiodama stena kažkokį „savąjį Spyką”. Čia dainos nekuriamos - perdainuojami seni šlageriai savais žodžiais; negimė ir nė vienas Tikras kino filmas.

Tačiau kol „bus sukurta lietuviškoji Nokia”, tam tikri atsispyrimo taškai jau yra. Lietuvos, o galbūt ir Kauno dar nenualino didžioji pramonė, dėl minėtų išteklių trūkumo. Čia išlikę nemažai natūralaus dirvožemio, gamtovaizdžių, ūkiško gyvenimo miesteliuose, o juo labiau kaimuose; kad ir kaip pelenuose žibėtų ispaniškas pomidoras ar olandiškas ridikas, mes vis dar maloniau suleidžiame dantis į tetos-močiutės-tėvų šiltnamy užaugintąjį, nes nujaučiame, kad jis Tikresnis. Kam tai prarasti? Ir kuri šalis geriau tiktų pozicionuoti save kaip natūralių išteklių ir tradicijų kraštą, nei Lietuva?

To paties galima paklausti ir apie Kauną. „Studentų miesto” ar „laikinosios sostinės” vizijos yra juokingos ir tuščios. Tą patį galima pasakyti net ir apie technologines ir mokslines orientacijas, kol jos neturi idealistinio turinio, kryptingų siekiamybių. „Kaunas - pirmasis Lietuvoje žalias miestas” - būtų ambicija, dėl kurios verta konsoliduotis, investuoti laiką, jėgas ir patirtį, savanoriauti, grįžti ar siųsti pinigus;) iš užsienio, išmokti kartu dirbti, neišsikraustyti į Vilnių, (…)

Ar Kaunas gali tai padaryti? Nežinau, šiandien Kaunas nesusitvarko kelių ir avarinės būklės tiltų, čia nėra realios savivaldos ir galimybių, šiuolaikinio meno ir bendrabūvio kultūros, dorojimosi-su-kompleksais ir paprasčiausio noro to siekti. Jei tas noras ir siekis būtų, ekoKauną pagaminti tikrai įmanoma (nors ir ne per dvejus metus) - ir naudinga. Bent jau EkoDirbtuvės turi tam reikiamą viziją.

Beje, ekologiškumo ne ką daugiau ir kituose miestuose (išskyrus Neringą). Lietuva neįstengia pasigaminti daugiau nei 4 proc. energijos iš alternatyvių šaltinių. Manau, šį gėdingą skaičių galima nesunkiai, nors ir grubiai, pritaikyti ir kitoms ekosritims: panaudojami maždaug 4 proc. dviračių transporto galimybių (apie tokias kosmines technologijas kaip dešimtis metų naudojami elektromobiliai, kito alternatyvaus kuro taikymas, hibridiniai varikliai, greitieji traukiniai ir kt., net nekalbu), visuomeninio transporto sistemos nuostolingos ir suvokiamos kaip našta ar problema, - perdirbama veikiausiai ne daugiau nei 4 proc. atliekų, vargu ar daugiau ir išvis surūšiuojama, - nėra ekoproduktų rinkos (jai 4 proc. išvis neįsivaizduojamas pasiekimas, tas pats pasakytina ir apie kainos skirtumą, prieinamumą, asortimentą ir kt.); patys pažvelkite į namų renovacijos tempus, geriamo vandens sunaudojimą tualetuose (absurdas) ir nuotekų patekimą į gėlo vandens telkinius, draustinių saugojimą (prieš juos šiandien kyla visi) ir (daugeliui dar baisesnis žodis) plėtrą..

Taigi veikti yra ką. Žinau būdus ir siūlau juos toliau kurti bei įgyvendinti drauge su kitais.”

Linas Kranauskas via treenex.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras