BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar galiu būti „žalias“, jei nieko apie tai nežinau?

Plačiai paplitusi (ir moksliškai įrodyta) nuomonė, jog žinios lemia gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą. Ar gali tuomet lietuviai demonstruoti aukštą aplinkosauginę kultūrą, jei tik šeštadalis jų turi pakankamai aplinkosauginių žinių?

Vienas iš pagrindinių rodiklių, naudojamų vertinant gyventojų ekologinę sąmonę - aplinkosaugos žinios. Paprastai sociologai šį kintamąjį matuoja dvejopai. Pirmiausia klausia gyventojų, kaip jie patys vertina savo žinias apie įvairius aplinkosauginius dalykus (subjektyviai vertinamas žinojimas). Tuomet pateikia realiai turimų žinių patikrinimo klausimus (objektyviai vertinamas žinojimas). Kaip atrodo Lietuvos gyventojų aplinkosauginės žinios?

Reprezentatyvios apklausos metu pateikėme kelis klausimus. Pirmiausiai išvardinome įvairias aplinkosaugines problemas: oro tarša, vandens stygius, vandens tarša, branduolinės atliekos, buitinių atliekų šalinimas, klimato kaita, genetiškai modifikuoti maisto produktai, gamtinių išteklių eikvojimas, chemikalai ir pesticidai. Tuomet paprašėme pasakyti, kiek kiekvienas gyventojas jaučiasi žinąs apie šių aplinkosauginių problemų priežastis ir sprendimo būdus. Duomenys rodo, jog tik 1 iš 6 Lietuvos gyventojų jaučiasi žinąs apie išvardintų aplinkosauginių problemų priežastis ir sprendimo būdus. Vadinasi, patys gyventojai savo aplinkosaugines žinias vertina gana prastai. Prastai šios žinios atrodo ir pateikus žinių patikrinimo klausimą. Gyventojams pateikėme klaidingą teiginį apie galimą klimato kaitos priežastį: „Klimato kaitą sukelia skylė žemės atmosferoje”. Tik 16 proc. respondentų pažymėjo teisingus atsakymus.

Paradoksali situacija - Lietuvos gyventojams būdingas vidutinis arba aukštas aplinkosauginis sąmoningumas, tačiau labai žemas aplinkosauginio žinojimo lygis. Ar gali būti, jog aplinkosauginę sąmonę smarkiau veikia ne turimos žinios, o kažkas kitas? Arvydas Šliogeris š.m. rugsėjo 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje viešoje paskaitoje kalbėjo apie tai, jog lietuvių galvosena labiau paremta ne žiniomis ir mąstymu, o patyrimu ir juslėmis. Deja, dabartiniai sociologiniai tyrimai neanalizuoja praktinės patirties gamtoje įtakos aplinkosauginei sąmonei. Tad teigiamai atsakyti į straipsnio pradžioje iškeltą klausimą (ar gali lietuviai demonstruoti aukštą aplinkosauginę kultūrą neturėdami pakankamai aplinkosauginių žinių) galime tik hipotetiškai. Yra didelė tikimybė, kad Lietuvos gyventojų aplinkosauginę kultūrą lemia ne turimos teorinės žinios, o praktinis sąlyčio su gamta ir aplinkosauginėmis problemomis patyrimas.

Duomenys remiasi reprezentatyvia Lietuvos gyventojų apklausa (N=1023), kuri buvo atlikta 2010 m. gruodį- 2011 m. sausį KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas”. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Parengė dr. Audronė TELEŠIENĖ,
KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras