BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar Europos žuvininkystės išsaugojimo planas duos rezultatų?

Europos Komisija pateikė siūlymus, kaip reikėtų reformuoti ES žuvininkystės sektoriaus valdymą, kad pereikvoti žuvų ištekliai vėl taptų tvarūs, o žvejai turėtų užtikrintą pragyvenimo šaltinį. Pasiūlymuose pateikta nemažai gerų priemonių, tačiau abejojama, ar jos padės užtikrinti tvarią žuvininkystę Europoje.
Remiantis Europos Komisijos siūlymais, žvejams nebebus leista į jūrą išmesti sugautų nepageidaujamų žuvų. Visas sugautas žuvis jie privalės iškrauti į krantą. Neverslinė žuvis bus naudojama pašarų ar naminių gyvūnų maisto gamybai.

Siūlymuose taip pat numatyta žuvininkystės valdymą grįsti ilgalaikiais tikslais ir geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, laikantis ES tarptautinių įsipareigojimų nustatyti tokias žvejybos kvotas, kad iki 2015 m. visi žuvų ištekliai vėl būtų žvejojami neviršijant tausaus lygio. Keliami teisingi tikslai, deja, Europos Komisija nenurodo būdų, kaip tai ketinama užtikrinti.

„Siūlymuose nėra jokių nuostatų, kaip ketinama užtikrinti, kad nustatant kvotas bus atsižvelgiama į mokslininkų rekomendacijas. Turint omenyje, kad ES ministrai ne kartą nustatė leistinus sugauti žuvies kiekius neatsižvelgę į rekomendacijas, tokia nuostata turėtų būti aiškiai apibrėžta reglamente. Tikimės, kad taip ir bus padaryta,” - sako „Lietuvos gamtos fondo” gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.

Skeptiškai vertinamas ir pagrindinis siūlymas šiuo metu ES vandenyse žvejojančioms įmonėms suteikti individualias perleidžiamas žvejybos teises. Tokios žvejybos teisės galiotų 15 metų, veiklos vykdytojai jas galėtų išnuomoti arba parduoti kitiems tos pačios veiklos vykdytojams. Valstybės narės galės sukurti tokių teisių rezervą ir imti už jas mokestį. Priekrantės žvejams, kurių laivai iki 12m ir kurie gaudo tinklais, ūdomis ar gaudyklėmis, ši išteklių privatizavimo schema nebus privaloma.

„Tai yra žuvų išteklių privatizavimas. Pagrindinis klausimas, kas turi teisę naudoti žuvų išteklius? Jie yra visuotinis turtas, todėl už jų naudojimą valstybei turi grįžti grąža. Yra daug būdų, kaip suteikti prieigą prie žuvų išteklių, tačiau bet kokia išteklių paskirstymo tvarka privalo užtikrinti bendrosios žuvininkystės politikos tikslus,” - sako gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus. - „Taip pat lieka neaišku, koks valdymo modelis bus pritaikytas smulkios žuvininkystės sektoriui, mat jam priklausančių įmonių laivai sudaro apie 70 proc. visų ES žvejybinių laivų.”

Anot jo, prieigos prie žuvų išteklių turėtų būti skiriamos tiems, kurie žuvį gaudo tvariais būdais, o ne dalinamos beatodairiškai, įskaitant ir tuos, kurie prisidėjo prie išteklių pereikvojimo praeityje. Skirstant išteklius būtina atsižvelgti į aplinkosauginius ir socialinius aspektus. Pasiūlyme yra numatyta, jog šiuos kriterijus atitinkančios įmonės gali gauti 5 proc. didesnes kvotas. Šis procentas turėtų būti padidintas, idealiu atveju iki 100 procentų.

Individualios perleidžiamos žvejybos teisės nėra pati geriausia įmanoma valdymo sistema. Vietoj vieno privalomo įrankio, priklausomai nuo žvejybinio laivyno dydžio ir žvejybos intensyvumo, valstybėms narėms turi būti palikta galimybė pasirinkti iš daugiau įrankių.

Naujosios taisyklės įsigalios, jei už juos balsuos Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas. Nauji teisės aktai turėtų būti priimti ir įsigalioti iki 2013 m. sausio 1 d.

Daugiau informacijos suteiks:
Robertas Staponkus
„Lietuvos gamtos fondo” gamtosaugos specialistas
Tel. 8 5 2310700, mob. 8 655 56093
El. p. robertas.s@glis.lt
www.glis.lt

Agnė Zelenė
„Lietuvos gamtos fondo” viešųjų ryšių specialistė
Tel. 8 5 2310700, mob. 8 655 56090
El. p. agne.z@glis.lt
www.glis.lt

Lietuvos gamtos fondo informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras