BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aplinkosaugos koalicija perspėja dėl teisinių spragų neužtikrinančių tvarios skalūnų gavybos

Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas vienijanti Aplinkosaugos koalicija nustatė daugybę teisinių spragų, kurios rodo, jog Lietuvos teisinė sistema šiandien nesudaro prielaidų įvertinti visų grėsmių, galinčių kilti angliavandenilių paieškos ir eksploatavimo metu, bei numatyti būdų, kaip jų išvengti. Šiandien Koalicija kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą raštu, kuriame raginama nepradėti angliavandenilių molio skalūnuose paieškos darbų. Organizacijos taip pat ragina atlikti visapusišką kaštų ir naudos analizę įvertinant skirtingas alternatyvas bei nustatant Lietuvai palankiausią veikimo būdą molio skalūnuose esančių angliavandenilių gavybos atžvilgiu.

„Remdamiesi viešai prieinamomis oficialiomis studijomis, mes įvertinome Lietuvos pasirengimą šiems darbams ir galime atsakingai konstatuoti, kad šiuo metu Lietuvoje dar nėra būtinos teisinės sistemos, kuri sudarytų prielaidas reikalauti, kad būtų įvertintos visos grėsmės,” - rašoma rašte. „Todėl nebus užtikrinta LR Konstitucijoje įtvirtinta prievolė saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių ir užtikrinti, kad žemės turtai tarnautų tautai (46 str.), o visuomenės susirūpinimas esama situacija yra visiškai pagrįstas.”

Išsamiau su Aplinkosaugos koalicijos pozicija galima susipažinti Koalicijos tinklalapyje:

Dėl pavojų siekiant žvalgyti ir eksploatuoti molio skalūnuose esančius angliavandenilius

2013-02-01

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui

Kopija:
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui

Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto (AAK) rodomas susirūpinimas (Seimo AAK 2012-12-19 ir 2013-01-23 posėdžiai) dėl planuojamos netradicinių angliavandenilių paieškos ir gavybos Aplinkosaugos koalicijai teikia vilčių, kad žemės gelmių iškasenos bus eksploatuojamos laikantis aplinkosaugos reikalavimų, nes priešingu atveju ilgalaikėje perspektyvoje žala gali būti didesnė nei nauda.

Todėl mes palaikome Vyriausybės siekius dėl geresnio visuomenės informavimo ir kartu atkreipiame dėmesį, kad ši informacija turi būti įvairiapusiška ir galėtų remtis išsamiomis ES atliktomis studijomis šioje srityje (http://www.europarl.europa.eu/committees/en/envi/studiesdownload.html?languageDocument=LT&file=66729, http://ec.europa.eu/dgs/jrc/downloads/jrc_report_2012_09_unconventional_gas.pdf ir pan.). Jose kalbama apie realią požeminio ir paviršinio vandens užteršimo riziką bei rimtas problemas, kurios kyla dėl panaudoto ir chemikalais užteršto vandens saugojimo. Taip pat jose atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu ES lygmenyje taikomi aplinkosaugos reikalavimai yra nepakankami tam, kad visos galimos grėsmės būtų eliminuotos. Tuo pačiu mes dar kartą norime atkreipti Jūsų dėmesį į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias teisinio reglamentavimo spragas, kurių ignoravimas planuojamų darbų akivaizdoje yra netoleruotinas.

Remdamiesi viešai prieinamomis oficialiomis studijomis, mes įvertinome Lietuvos pasirengimą šiems darbams ir galime atsakingai konstatuoti, kad šiuo metu Lietuvoje dar nėra būtinos teisinės sistemos, kuri sudarytų prielaidas reikalauti, kad būtų įvertintos visos grėsmės, galinčios kilti tiek paieškos, tiek galimo angliavandenilių eksploatavimo metu, bei numatyti būdai, kaip būtų galima jų išvengti. Todėl nebus užtikrinta LR Konstitucijoje įtvirtinta prievolė saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių ir užtikrinti, kad žemės turtai tarnautų tautai (46 str.), o visuomenės susirūpinimas esama situacija yra visiškai pagrįstas.

Pagrindinės identifikuotos teisinės sistemos spragos yra šios:

- poveikio aplinkai vertinimo procesas siejamas su gavyba, o ne su technologija ar įrenginiu, todėl, formaliai žiūrint, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nereikalauja poveikio aplinkai vertinimo nei žvalgomiesiems gręžiniams, nei hidraulinio ardymo naudojimui;

- nėra reikalaujama informuoti, kokios cheminės medžiagos bus naudojamos, todėl negalima prognozuoti jų poveikio aplinkai;

- nėra reikalaujama įvertinti iš požeminių sluoksnių patekusių dalelių radioaktyvumo ir jų galimo poveikio;

- tokio tipo įrenginiams nėra nustatytos išmetimų į orą normos, nėra patvirtintų geriausiai prieinamų gamybos būdų aprašų (BREF). Tokio tipo įrenginiams nėra privalomas Integruotas taršos ir prevencijos kontrolės (TIPK) leidimas. TIPK būtų privalomas tik vandens naudojimo daliai;

- jei bus įgyvendinti dabartiniai siūlymai dėl Žemės gelmių įstatymo pakeitimo siekiant visas žemės gelmių išteklių eksploatavimo darbų priežiūros ir kontrolės funkcijas perduoti Lietuvos geologijos tarnybai (LGT), tai yra didelė rizika, kad poveikio aplinkai (išskyrus požeminiam vandeniui) aspektai gali likti nepakankamai adekvačiai LGT įvertinami dėl reikiamos kompetencijos toje organizacijoje trūkumo;

- dabartinė licenzijavimo tvarka nesudaro sąlygų užtikrinti tausojančio žemės gelmių išteklių naudojimo atsižvelgiant į šalies poreikius, o yra daugiau orientuota į jų išeksploatavimą.

Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Strateginio poveikio aplinkai vertinimo procese nebuvo įvertintos, kaip reikalauja Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, netiesioginės pasekmės aplinkai. Tai visų pirma liečia poveikį klimato kaitai ir Lietuvos įsipareigojimams šioje srityje. Yra žinoma, kad netradiciniu būdu gautų angliavandenilių poveikis aplinkai yra žymiai didesnis nei gautų įprastiniu būdu. Todėl svarbu įvertinti, kaip tai įtakos tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus klimato kaitos mažinime bei gaunamą naudą iš prekybos šiltamio dujų kvotomis, jei dujų radimo atveju Lietuva pati jas naudos. Anglijoje atlikti vertinimai rodo, kad anglies keitimas skalūninėmis dujomis neleidžia reikiamai sumažinti šiltnamio dujų išmetimo ir tuo pačiu trukdo atitikti įsipareigojimus Kioto protokolui. Tad jau vien šis paprastas pavyzdys rodo, kad planuojat naudoti molio skalūnuose esančius angliavandenilius būtinai reikia atlikti kaštų naudos analizę įvertinant visas įmanomas išorines išlaidas. Tačiau mes neturime duomenų, kad kokie panašūs vertinimai būtų padaryti.

Todėl mes kviečiame:

- kol nebus sukurta pakankamai teisinių ir organizacinių prielaidų, leidžiančių užtikrinti, kad molio skalūnuose esančių angliavandenilių paieška ir išgavimas vyks taikant visas reikalingas aplinkos apsaugos priemones, o pats procesas - tinkamai kontroliuojamas, nepradėti angliavandenilių molio skalūnuose paieškos darbų;

- kol nebus atlikta visapusiška kaštų - naudos analizė įvertinant skirtingas alternatyvas ir nustatant Lietuvai palankiausią veikimo būdą molio skalūnuose esančių angliavandenilių gavybos atžvilgiu, užtikrinti, kad nebūtų sudaromos sutartys dėl angliavandenilių išteklių naudojimo.

Kadangi kitų metų pabaigoje turėtų pradėti funkcionuoti suskystintų dujų terminalas, kuris atveria galimybes naudotis ir kitų tiekėjų paslaugomis, nėra jokios būtinybės ypatingai forsuoti molio skalūnų angliavandenilių paiešką galutinai neišsiaiškinus nei galimos naudos, nei naudojamų technologijų ir chemikalų galimos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai.

Pagarbiai,
Kęstutis Navickas
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkas

Daugiau informacijos:
Liutauras Stoškus, tel. 8 687 97311

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Jūratė2013-02-05 11:49

Čia įdedu informaciją, paplatintą Facebook’e. Įdomu, ar kas patikrino pas mus, su kuo turi reikalą? Ir kas prisiims asmeninę atsakomybę už pasekmes?

Lietuvoje pradeda siautėti smegenų plovimo aparatas. Kas jie tokie pamatysite patys per spaudą ir televiziją jei būsite atidūs ir supratingi. Jums kalbės apie energetinę nepriklausomybę ir gąsdins rusais.

Tikslas - pradėti nežmoniškai ken…ksmingą skalūninių dujų gavybą Lietuvoje. Skalūninės dujos pramoniniu būdu išgaunamos tik JAV ir Kanadoje. Masinė skalūninių dujų gavyba prasidėjo tik šiame tūkstantmetyje. Joms išgauti yra naudojama Hidraulinio laužymo technologija, kurią sukūrė JAV, ir kol kas NĖRA KITŲ praktikoje naudojamų technologijų skalūninėms dujoms išgauti.

Uždrausta Prancūzijoje ir Bulgarijoje.

Skalūnų ”revoliucija” nuodija vandenį.
Į vieną gręžinį reikia supumpuoti apie 20 mln. litrų vandens su tais apie 500 rūšių sumaišytų chemikalų. Šitie milijonai litrų tampa nebe vandeniu, o cheminiu tirpalu, turinčiu savo sudėtyje labai pavojingų medžiagų. Šis tirpalas paduodamas į 2-3 km gylį, kur naudojant didžiulį slėgį yra plėšomos tos uolienos.

Tada apie PUSĖ to užteršto vandens grįžta į paviršių.

Amerikoje tas vanduo saugomas specialiuose dirbtiniuose tvenkiniuose. Įsivaizduokite, kaip tai atrodys Lietuvoje - Šilutėje, Tauragėje ar ant marių kranto duobės, pripildytos nuodingų chemikalų. Nejaugi mums to reikia?

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/skalunu_revoliucija_nuodija_vandeni/,coments.1

Kad sužinoti kas tai yra rekomenduoju pažiūrėti dokumentinį filmą GASLAND, kuriame paprastas žmogus, paėmęs kamerą, keliavo ir filmavo skalūninių kompanijų platformas, lankėsi ir kalbėjosi su vietiniais gyventojais.
Žmonės prarado vandenį, namus, žemes, orą, sveikatą ir bet kokią teisę į teisingumą.
TIKROS ISTORIJOS

GASLAND
https://www.youtube.com/watch?v=9eoS0wWGOHk
(Youtube yra anglų/rusų k)

Tos pačios kompanijos su tomis pačiomis technologijomis ateina ir į mūsų žemę.

Skalūnų išgavimo technologija per 2 minutes:
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=SzJUkzY_bVs

Specialistų diskusija apie skalūnų gavybos ypatumus
(lietuvių kalba)
http://www.youtube.com/watch?v=OWNLP19l544&feature=share

JAV uždarinėjami gręžiniai:
http://www.mnn.com/earth-matters/energy/blogs/vermont-becomes-first-state-to-ban-fracking
http://energy.aol.com/2011/08/26/bans-on-natural-gas-fracking-spread/

Amerikiečių protestai:
http://www.youtube.com/watch?v=0M7F4o6_zZ0

Protestuoja Rumunija http://www.youtube.com/watch?v=3ahtzm8ZQ30

Protestuoja Vokiečiai: http://www.youtube.com/watch?v=PyXehsh48bk

Protestai Bulgarijoje, privertę uždrausti skalūnų gavybą
http://www.youtube.com/watch?v=KLnOPhQXFK4

Nelikite abejingi - PETICIJA prieš skalūnus čia:
http://www.peticijos.lt/visos/71056

Apie amerikiečių, Rokfeleriams priklausančios kompanijos CHEVRON ”darbelius” plačiau ( jie išgaudinės skalūnus Lietuvoje) žiūrėkite čia:
http://chevrontoxico.com/

CHEVRON- kompanija sukėlusi Černobylio masto EKOLOGINĘ KATASTROFĄ Ekvadoro Amazonėje. Skandalingas filmas CRUDE, sugriovęs CHEVRON reputaciją:
http://www.youtube.com/watch?v=eSonToHe8i4&feature=share

Kaip Chevronas parazituoja, teršia gamtą ir pažeidinėja žmonių teises Nigerijoje http://www.youtube.com/watch?v=kgls7GSUPlU

Chevron is also involved in kiling protesting Nigerians (4 dalys)
http://www.youtube.com/watch?v=zP2tNT1bU3I&list=LLiRj_DxSRhejws3I24A4tJQ

”We Dont Clean Up, We Dont Look Back” (Chevron)
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=rdJ9W39HdDU

Chevron = The Power Of Toxic Energy
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=8MBJnnk6bBo

Gaslando kūrėjo Josh Fox video žinutė Lenkijai dėl skalūnų gavybos būdų keliamo pavojaus
http://www.youtube.com/watch?v=c4SJ7dHgxm4

Pabaigai:
‘‘Nors skalūninių dujų išgavimas yra viliojanti galimybė Lietuvai, nereikėtų aukoti tai, ką turime – švarią aplinką ir sveikatą VARDAN PINIGŲ, kurie visų pirma atiteks Privačioms Kompanijoms, o PASEKMĖS -MUMS. Tai supratusi Prancūzija uždraudė skalūninių dujų išgavimą, Vokietija ruošiasi šiam žingsniui.
Pas mus žaidžiama rusiška korta ir kolektyviniu atsakomybės jausmu, kad mes privalome pasirinkti skalūnines dujas vardan energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos.
Tuo tikslu ir buvo atvykęs B. Obama į Europą, kad perkalbėti šalių lyderius dėl skalūninių dujų išgavimo. JAV būtų labai naudinga perkelti dujų išgavimą į rytų europą, kurioje žmonės mažiau priešintųsi korporacijų neigiamiems veiksmams, o jei netikėtai JAV dujų išgavimas būtų uždraustas, taptų saugia zona. ČIA KAIP SU DANIŠKOM KIAULĖM. Tokia šalis kaip Lenkija galėtų eksportuoti dujas į JAV ir aprūpinti ją keliems dešimtmečiams. Šioje vietoje pasikeitęs konservatorių tonas dėl skalūninių dujų išgavimo realumo skamba įtartinai, kad prieš Lietuvą yra naudojamas spaudimas iš JAV pusės. Kaip pranešama energetikos ministerijos svetainėje, Vašingtone pasirašytas susitarimas dėl dujų terminalo Klaipėdoje statybos. Manau, tai rodo abipusį susitarimą dujų gavybos ir terminalo statybos srityje. JAV kompanija pastatys terminalą, o Lietuva suteiks JAV kompanijoms išskirtines teises į mūsų skalūnines dujas.’’
(http://valstybe.wordpress.com/2011/05/28/apie-skalunines-dujas-2/)

Puikiai REZIUMUOJANTIS KOMENTARAS iš Delfi

Lietuvos valstybei – JOKIOS apčiuopiamos naudos
Pastabesnis pilietis jau yra girdėjęs, kad po žeme Lietuvoje galime turėti dujų, kurias išgavę galėtume įgyvendinti savo senas svajones: taptume turtinti, galėtume šildytis iki valiai (sausio mėnesį atsidarę langus), o svarbiausia – būtume nepriklausomi nuo brangių rusiškų dujų. Mes tikime tuo, kuo norime tikėti, bet gyvenimas jau daug kartų parodė, kad tokie lūkesčiai dar nei karto nepasitvirtino. Mes neturime daug gamtinių išteklių, tačiau šiek tiek turime naftos, durpių, žvyro, smėlio, dolomito, anhidrito. Deja, valstybė ir visuomenė iš lietuviškų gamtinių išteklių eksploatacijos iki šiol beveik neturėjo arba turėjo niekingai mažai naudos. Visas pelnas atitenka privačioms (neretai užsienio) kompanijoms.
Per 20 nepriklausomybės metų privatininkai už naudingąsias iškasenas susikrovė milžiniškus pelnus, kurie siekia dešimtis milijardų litų.

Taip yra todėl, kad Lietuvos politikai įteisino nuostatą, kad valstybė nedalyvauja žemės gelmių turtų eksploatacijos procese.

Pagal Konstituciją ŽEMĖS gelmių TURTAI priklauso išskirtinai valstybei, t.y. mums VISIEMS, bet jų naudojimą valstybė atiduoda beveik už ačiū privačioms kompanijoms.

Tai yra tipiška ekonomiškai neišsivysčiusių trečiųjų šalių politika. Pavyzdžiui, Norvegija ir Nigerija turi daug naftos. Norvegijoje naftą išgauna, perdirba ir parduoda valstybinės kompanijos, todėl Norvegija turi 30 % biudžeto perviršį, be to, kasmet atideda po 2 -3 milijardus eurų ateities reikmėms, kai baigsis naftos ir dujų ištekliai. Tuo metu Nigerijoje naftą eksploatuoja stambios tarptautinės kompanijos, kurios pasiima ir pelną. Nigerija – atsilikusi, žmonės badauja, šalį valdo užsienio kompanijų remiama chunta, kuri žiauriai susidoroja su savo nepatenkintais piliečiais.

Iki šiol Lietuva nesugebėjo iš savo žemės gelmių turtų gauti apčiuopiamos naudos, todėl sunku patikėti, kad galėtų gauti naudos iš brangiai kainuojančios skalūninių dujų išteklių eksploatacijos.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras