BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Almonas Gutkauskas apie plastmasinius maišelius ir alternatyvą jiems (1)

2008-11-13

Gal tryliktą dieną, mėnulio pilnaties metą - tinkamas metas kalbėti apie nevykusias tradicijas mūsų visuomenėje.

Taigi, apie aplinkos šiukšlinimą.

Pirmiausiai, atsipalaidavusius lietuvius ne kokiu žodžiu pradėjau minėti, kai visoje pakelėje nuo sodų prie Žaliųjų ežerų iki Vilniaus pakraščio, prieš kokius penkiolika metų pirmą kartą pamačiau kas keli metrai pridėliotų plastmasinių maišelių (daugiausiai perpildytų ir dėl to iširusių) su buitinėmis sodininkų šiukšlėmis (gal ir iš miesto atvežtomis). Gal būtent nuo to laiko esu sužavėtas Singapūru, kuriame, kaip teigiama, nuo žmonių nevalyvumo per šiukšlynus nebuvo galima buvo praeiti - dabar tai daryti ten nenaudinga. Gal nuo tada žaviuosi griežtomis iš ties taikomomis nuobaudomis blogiesiems žmonėms. Kokiais pasirodo galima tapti ir palaipsniui tampa vos ne kiekvienas, kai jų - tų griežtų reikalavimų žmogui nėra. Nors gerai žinau, kad niekuomet nei aš nei mano aplinkos žmonės nenumes net menkiausios šiukšlytės ne į tam skirtą vietą.

Turtinguose kraštuose - suprantu. Nors ir nustebino dar prieš šešiolika metų, kai po sekmadienio dienos centrinė miesto dalis Nyderlanduose buvo nuklojama storu šiukšlių sluoksniu. Tačiau jau pirmadienio ryte tos pačios gatvės buvo švarios. Pats jų įprotis viską mesti po kojomis, ko tau jau nereikia, labai atgrasus, bet kai už tai jis susimoka - bala jų galvojau.

Kas kita ubagėlių šalyse. Kai ir ubagėliai tą patį daro, nors susimokėti nei noro nei pinigų tam turi.

Tad pastebime, kad kuo žmogui suteikiama daugiau laisvių - tuo jis daugiau kitam kenkia. Žmonių moralė per 18 metų krito akyse. Visus šimtmečius žmogaus žemuosius jausmus tramdė baimė - Dievulis pamatys. Na, o kaip sako prieškaryje, pabandyk savo nuosavos sodybos vėjo išverstos tvoros nesutaisyti ar panašiai - tuoj pat būsi nubaustas jau ir ne Dievulio.

Jau tarybiniu laikotarpiu drausmės ta prasme beveik nebeliko. Na o dabar - jau nuo mokyklos suolo… Ką ten nuo mokyklos suolo. Jau nuo pat gimimo žmogučiui yra viskas leidžiama. Tik čia skirtingai nei ten Vakaruose iš tų dviejų dalykų, teisė ir pareiga - liko vienas. Pareigos jausmo, svarbiausio dalyko, kuo žmogus skirdavosi nuo gyvūno, - jau mūsuose nebeliko. Kas pirmiau buvo prarasta, moralė ar pareiga - nebent lieka nebeaišku.

Bet noriu kalbėti ne apie tai.

Ką darysime mes ekologai - praktikai su plastmasiniais maišeliais?

Pasipylė jie, tie plastmasiniai maišeliai mūsų buityje taip pat ne per seniausiai. Dar visai ne seniai galėjai pamatyti visiškai solidų vyriškį, kuris vietoje portfelio rankoje tempiasi maišelį.

Na dabar taip gali pamatyti žmones, kurie tuose plastmasiniuose maišeliuose tempiasi ne portfeliui skirtą turinį, bet parduotuvėje, turguje ar kitur pirktus produktus.

Pirmiausiai patyrėme “tetra pakų” žalą. Gerai atmenu, kaip mano kolega ekologas Bronius Vertelka su danais susirūpino jų utilizavimu, vos tik tie pakeliai išvydo Lietuvos padangę. Ir dar kai mažai kas tuomet įtarė apie tuose mažuose ir atrodytų labai patogiuose vartotojui pakeliuose slypinčią didelę ekologinę nelaimę.

Pirmosiose Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugėms mes užsakėme ir su mūsų įstaigos logo įsigijome popierinių maišelių. Vienas maišelis kainavo vieną litą. Na tuomet, už keturis litus galėjai valgykloje gerai papietauti. Taigi dabar sumokėtum žymiai brangiau. Iki šiol tų maišelių likučius naudodavome reprezentacijai daugiau. Reikalas buvo paprastas - mes juos dalijome neatlygintinai. Juk niekas jų nebūtų pirkęs. Šiandien jau atsirastų ir ne vienas, kuris pirktų ir ekologišką maišelį su ekologiškomis gėrybėmis. Bet toks poreikis būtų labai menkas ir menko tiražo vienas maišelis kainuotų panašiai, kiek nusipirkti mūsų mugėje gėrybės.

Tad mes darome kitaip. Mūsų rudens lauko mugėse pasiūlome įsigyti pintus krepšius. Kol kas jų mažai kas perka. Bet manau, kad kuo toliau, tuo labiau plastmasiniai maišeliai bus keičiami pintų vytelių krepšiais. Žinoma, kol kas tik prašome, kad bent ant ūkininko prekystalio nesimatytų jokios plastmasės. Bet matome, kad kai kam vien prašymo jau nebepakanka. Svarbiausiai, kad kartelė būtų keliama palaipsniui, sulig galimybėmis. Tačiau pamatant ir nevalyvumą, apsileidimą. Tad pirmoje eilėje siekiame „nuimti“ plastmasę nuo prekystalio…

Dalinti ekologiškus maišelius su pirktais ekologiškais produktais mugėse nemokai, kaip tai darėme pirmosiose mūsų mugėse, - negalime. Juk pačios ekologiškos gėrybės kol kas yra išdalijamos pusvelčiui, tad dar dalinti ekologiškus maišelius nemokamai ar už dalį savikainos - tiesiog būtų mums jau per daug. Kaip minėjau mažo tiražo ekologiškų maišelių kaina būtų beprotiškai didelė - panaši į minėto pintų vytelių krepšio kainą, kuris yra praktiškai amžinas. Tad ir pasirinkome būtent tą kelią.

Šiandien manau svarbiau yra tai, kad žmones pratintume vartoti ekologiškus maisto produktus. O tai šiandien yra įmanoma tik tuomet, kai jie yra pusiau išdalijami - turiu omenyje mūsų muges. T.y., kai šiandien reikia pasirinkti, kas svarbiau ekologiškumo požiūriu - pakuotės turinys ar pakuotė. Atsakymas manau yra aiškus - pakuotės turinys. Esu tikras, kad tas, kuris šiandien vos įstengia nusipirkti ekologiškus produktus, bet juos jau vartoja - niekuomet nenumes kur nereikia to plastmasinio maišelio, kuriuo parsinešė tuos ekologiškus produktus.

O, kaip su ferari (jei taip galima palyginti, kai savo veikloje sieki dar didesnės tobulybės), - žinoma, tai yra ir išlieka siekiamybė. Juo labiau, kad mūsų veikla strategiškai nėra vienadienė, o nutaikyta bent tai kartai, kuri jau bus po mūsų vaikų kartos.

Mes nesame tie, kurie vaikosi vienadienių madų (turiu omenyje reiškinius, kurie neadekvatūs, nesubalansuoti visapusiškai). Bet mes mylime visus, ir tuos, kurie šiandien ekologais tapo mados paveikti (tikrai nevadinu juos snobais, kaip girdžiu), ir tuos, kurie gimė ir mirs ekologu.

Almonas Gutkauskas, Tatulos programa

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras